{"id":5390,"date":"2020-12-31T12:03:00","date_gmt":"2020-12-31T10:03:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=reports&p=5390"},"modified":"2021-04-14T20:23:32","modified_gmt":"2021-04-14T17:23:32","slug":"ziniasklaidos-monitoringas-2020-metu-apzvalga","status":"publish","type":"reports","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-2020-metu-apzvalga\/","title":{"rendered":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2020 MET\u0172 AP\u017dVALGA"},"content":{"rendered":"\n

Santrauka<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

2020-ais metais Media4Change \u017einiasklaidos steb\u0117senos komanda i\u0161nagrin\u0117jo 50951 \u017eurnalistinius darbus, pasirod\u017eiusius Lietuvos \u017einiasklaidoje. Tyrimo metu steb\u0117tuose Lietuvos nacionaliniuose, regioniniuose leidiniuose, interneto portaluose, naujien\u0173 agent\u016brose, \u017eurnaluose bei televizijos ir radijo \u017eini\u0173 laidose buvo ie\u0161koma, kaip reprezentuojamos did\u017eiausi\u0105 socialin\u0119 distancij\u0105 patirian\u010dios visuomen\u0117s grup\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161tuoni\u0173 kategorij\u0173 \u2013 migracijos, psichikos sveikatos, seksualin\u0117s orientacijos, religini\u0173 (musulmonai) ir tautini\u0173 (lenkai, rusai, \u017eydai ir romai) bendrij\u0173 \u2013 temos ataskaitoje apra\u0161omos pagal tris pagrindinius aspektus: balso suteikim\u0105, tem\u0173 pasiskirstym\u0105 bei kontekst\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Analiz\u0117s metu surinkti duomenys rodo, jog da\u017eniausiai \u017einiasklaidoje minima grup\u0117 yra \u017eyd\u0173 tautin\u0117 bendrija (10757 darbai), o ma\u017eiausiai \u2013 rom\u0173 tautin\u0117 bendrija (1567 darbai).<\/p>\n\n\n\n

Daugelio tiriam\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu \u017einiasklaidoje daugiausiai kalbama neutraliai: ~74-87 proc. neutralaus konteksto, i\u0161skyrus rom\u0173 atveju, kur neutralumas siekia tik 55 procentus. Rom\u0173 reprezentacija \u017einiasklaidoje pirmauja negatyviu turiniu, siekian\u010diu 34 procentus; \u0161is skai\u010dius beveik dvigubai pranoksta antr\u0105 negatyviausiai Lietuvos \u017einiasklaidoje pateikiam\u0105 grup\u0119 \u2013 musulmonus \u2013 sulaukusius taip pat auk\u0161to 19-os procent\u0173 neigiam\u0173 darb\u0173 rezultato. \u0160ios dvi grup\u0117s i\u0161siskiria tuo, jog j\u0173 at\u017evilgiu gausus kriminalini\u0173 publikacij\u0173, pabr\u0117\u017eian\u010di\u0173 j\u0173 religin\u012f ar tautin\u012f identitet\u0105, skai\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog ma\u017eiau nei de\u0161imtadalyje \u017einiasklaidos darb\u0173, minin\u010di\u0173 tiriam\u0105 grup\u0119, buvo pakalbintas grup\u0117s atstovas. Grup\u0117s bals\u0105 publikacijoje apie diskutuojam\u0105 grup\u0119 daugiausiai buvo galima i\u0161girsti darbuose apie LGBT bendruomen\u0119 bei rom\u0173 tautin\u0119 bendrij\u0105. Tiesa, pastaruoju atveju, \u017einiasklaida buvo linkusi kalbinti du asmenis: daininink\u0105 Rad\u017ei arba rom\u0173 bendruomen\u0117s pirminink\u0105, ansamblio \u201eSare Roma\u201c lyder\u012f I\u0161tvan\u0105 Kvik.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Kiekvienos i\u0161 tiriam\u0173 grupi\u0173 vaizdavimas \u017einiasklaidoje buvo nagrin\u0117jamas vadovaujantis keliais kriterijais: \u017einiasklaidos tipo, \u017eanr\u0173, tem\u0173, konteksto, kalban\u010di\u0173j\u0173, pagrindin\u0117s darbo temos pasiskirstymas, antra\u0161\u010di\u0173 analiz\u0117, stereotip\u0173 skatinimas \/ lau\u017eymas, \u0161altini\u0173 palyginimas. I\u0161 j\u0173 pagrindiniai aspektai, kuriais bus aptariama kiekviena i\u0161 i\u0161vardint\u0173 grupi\u0173:<\/p>\n\n\n\n

Balso aspektas<\/h2>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos steb\u0117senoje vienas svarbiausi\u0173 aspekt\u0173 \u2013 vaizduojamos visuomen\u0117s grup\u0117s aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grup\u0117s atstovas \/ narys buvo kalbinamas, ar apie j\u012f tik kalbama. Tai parodo, ar grup\u0117 visuomenei pateikiama kaip pasyvi (\u201enebyli\u201c) visuomen\u0117s dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti. Nesuteikus balso grup\u0117ms, i\u0161 j\u0173 atimama pla\u010diai visuomenei prieinama platforma, tai yra, galimyb\u0117, kurioje grup\u0117 pati gal\u0117t\u0173 formuoti visuomen\u0117s nuomon\u0119 apie savo bendruomen\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tem\u0173 pasiskirstymas<\/h2>\n\n\n\n

Atliekant \u017einiasklaidos steb\u0117sen\u0105 taip pat stebima, kokiuose teminiuose kontekstuose pasirodo tiriamos grup\u0117s. \u0160is rodiklis padeda identifikuoti, kokie dominuojantys diskursai formuoja grup\u0117s \u012fvaizd\u012f \u017einiasklaidos erdv\u0117je bei kokios aktualijos paveikia grupi\u0173 vaizdavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kontekstas<\/h2>\n\n\n\n

Taip pat svarbus aspektas yra kontekstas, kuriame pasirodo tiriamos grup\u0117s. Jis skirstomas \u012f tris tipus: teigiam\u0105, neigiam\u0105 ir neutral\u0173. Teigiama reprezentacija \u017einiasklaidoje gali pad\u0117ti griauti stereotipus, vyraujan\u010dius visuomen\u0117je, tuo tarpu neigiama \u2013 skatinti dar didesn\u0119 neapykant\u0105 bei \u012ftvirtinti stereotipais gr\u012fstas nuostatas. Nors \u017einiasklaidoje da\u017eniausiai aptinkami neutral\u016bs darbai, kai kuri\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu tendencijos kelia susir\u016bpinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Teigiamas \u0161i\u0173 did\u017eiausi\u0105 socialin\u0119 distancij\u0105 patirian\u010di\u0173 grupi\u0173 vaizdavimas gali pad\u0117ti kovoti su stereotipizavimu, generalizacija bei keisti visuomen\u0117s nuomon\u0119. B\u016btent d\u0117l didelio \u017einiasklaidos vaidmens formuojant m\u016bs\u0173 nuomon\u0119 neigiam\u0173<\/em> \u017einiasklaidos darb\u0173 gausa gali tapti problema. Jeigu publikacij\u0173, turin\u010di\u0173 neigiamas konotacijas, skai\u010dius sudaro didel\u012f procent\u0105 vis\u0173 publikacij\u0173, tampa itin svarbu \u012f tai atkreipti d\u0117mes\u012f ir perm\u0105styti b\u016bdus, kuriais apra\u0161omos marginalizuotos visuomen\u0117s grup\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Toliau \u2013 kiekvienos tiriamos grup\u0117s vaizdavimo tendencijos 2020 metais Lietuvos \u017einiasklaidoje.<\/p>\n\n\n\n

Migracija<\/a> | Psichikos sveikata<\/a> | Seksualin\u0117 orientacija<\/a> | Musulmonai<\/a> | Lenkai<\/a> | Rusai<\/a> | \u017dydai<\/a> | Romai<\/a><\/p>\n\n\n\n

Migracija<\/h1>\n\n\n\n

2020 metais buvo i\u0161analizuota 7230 darb\u0173 migracijos tema Lietuvos \u017einiasklaidoje. I\u0161 j\u0173 migracija pagrindine tema buvo pasirinkta 2393-iuose (33,1 proc.) darbuose, kurie daugiausiai sukosi aplink Europos S\u0105jungos migracijos politik\u0105 bei migrant\u0173 integracijos politik\u0105 Lietuvoje. Pastar\u0173j\u0173 naujien\u0173 itin padaug\u0117jo pasikeitus politinei situacijai Baltarusijoje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbuose apie migrantus da\u017eniausiai cituojami buvo politikai \u2013 beveik ketvirtadalyje vis\u0173 darb\u0173. Be politik\u0173 taip pat galima pasteb\u0117ti ir kit\u0173 ekspertin\u0119 nuomon\u0119 \u017einiasklaidoje rei\u0161kian\u010di\u0173 asmen\u0173, toki\u0173 kaip mokslininkai, valstybini\u0173 \u012fstaig\u0173 darbuotojai, ekonomistai, iliustruojantys did\u017ei\u0105ja dalimi politin\u012f bei ekonomin\u012f kontekst\u0105, kuriame nuolatos pasirodo migrantai. Tuo tarpu meninink\u0173 ir aktyvist\u0173 kategorijos glaud\u017eiai susijusios su kova prie\u0161 diskriminacij\u0105 bei socialin\u0117mis iniciatyvomis, skatinan\u010diomis empati\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f pab\u0117g\u0117li\u0173 ir j\u0173 integracijos at\u017evilgiu.<\/p>\n\n\n\n

Migracij\u0105 patyr\u0119 asmenys buvo cituojami 4,7 proc. vis\u0173 darb\u0173: i\u0161skaid\u017eius \u0161\u012f skai\u010di\u0173, 1,8 proc. buvo pab\u0117g\u0117liai bei prieglobs\u010dio pra\u0161ytojai, 1,4 proc. lietuviai migrantai; lik\u0119 1,5 proc. \u2013 kiti migrantai. Kalbint\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 darbai Lietuvos kontekste da\u017eniausiai buvo dedikuoti j\u0173 istorijoms apie integracij\u0105 bei adaptacij\u0105 \u0161alyje. Da\u017eniausiai kalbinami buvo sirai, baltarusiai bei \u0161iais metais Lietuvos pilietyb\u0119 gavusi etiop\u0117 Eskedar Ma\u0161tavi\u010dien\u0117. U\u017esienio darbuose pab\u0117g\u0117liai cituojami kalbant apie aktualijas: karini\u0173 konflikt\u0173, pab\u0117g\u0117li\u0173 stovykl\u0173 kontekstuose.  <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u017dvelgiant \u012f migrant\u0173 reprezentacijos temin\u012f pasiskirstym\u0105, vienos dominuojan\u010dios temos neb\u016bt\u0173 galima i\u0161skirti. I\u0161 dalies tai lemia tai, jog nema\u017eai med\u017eiagos migracijos temomis lie\u010dia konkre\u010dius \u012fvykius ar situacijas \u012fvairiose pasaulio vietose \u2013 karinius, politinius, ekologinius neramumus bei krizes. I\u0161 toki\u0173 \u012fvyki\u0173 \u0161iais metais daugiausiai Lietuvos \u017einiasklaidos d\u0117mesio migrant\u0173 kontekste susilauk\u0117 COVID-19 pandemija, politin\u0117 situacija Baltarusijoje, JAV migracijos politika prezidento rinkim\u0173 kontekste, nelaim\u0117s pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Migrantai daugiausiai reprezentuojami \u017einiasklaidoje neutraliai, ta\u010diau neigiamas kontekstas yra auk\u0161tesnis nei teigiamas. Neigiamas kontekstas da\u017eniau pasirodo u\u017esienio nei Lietuvos kontekste (du tre\u010ddaliai neigiam\u0173 darb\u0173 yra u\u017esienio konteksto). Temati\u0161kai neigiami darbai daugiausiai apima migrant\u0173 patekim\u0105 bei plitim\u0105 Europoje (12,5 proc. neigiam\u0173 darb\u0173), migrantus ir pab\u0117g\u0117lius COVID-19 pandemijos akivaizdoje (11,1 proc.), kriminalines publikacijas (32,3 proc.). Dominuojantys naratyvai \u0161iose temose tur\u0117jo bendr\u0105 vardikl\u012f \u2013 migranto pavertim\u0105 \u201ekitu\u201c. \u0160is kitoni\u0161kumas leido pateisinti migranto i\u0161skyrim\u0105 i\u0161 likusios visuomen\u0117s kaip griaunant\u012f visuomen\u0117s santvark\u0105, atsine\u0161ant\u012f su savimi nauj\u0105 blog\u012f (\u010dia susipina ir religin\u0117, rasin\u0117 bei socioekonomin\u0117 dimensijos) ne tik laisvos formos publikacijose, bet ir naujien\u0173 prane\u0161imuose \u2013 pastarieji sudar\u0117 48,2 proc. vis\u0173 neigiam\u0173 darb\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu teigiama reprezentacija \u017einiasklaidos darbuose pasirodydavo kult\u016briniuose kontekstuose (17,1 proc. teigiam\u0173 darb\u0173), neretai renginiuose ir iniciatyvose, kuriose buvo siekiama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f migracijos problematik\u0105; taip pat kalbant apie Lietuvos politik\u0105 migracijos at\u017evilgiu bei integracijos politik\u0105 (16,8 proc.), tarp j\u0173 ir pab\u0117g\u0117li\u0173 i\u0161 Baltarusijos klausimu.<\/p>\n\n\n\n

Psichikos sveikata<\/h1>\n\n\n\n

Apie psichikos sveikat\u0105 2020-aisiais buvo i\u0161nagrin\u0117ti 5785 \u017einiasklaidos darbai. 2106-iuose i\u0161 j\u0173 (36,4 proc. vis\u0173 darb\u0173) psichikos sveikata buvo pagrindin\u0117 darbo tema. Daugiausiai toki\u0173 darb\u0173 aptar\u0117 psichikos sveikatos sutrikimus \u2013 j\u0173 simptomus, prie\u017eastis, eig\u0105 (34,4 proc. darb\u0173, kuriuose psichikos sveikata pagrindin\u0117 tema); taip pat nema\u017eai darb\u0173 buvo dedikuoti psichikos sveikatai karantino metu (29 proc.).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Lyginant su kitomis grup\u0117mis, \u017einiasklaidos darb\u0173, kuriuose nebuvo kalbinamas joks asmuo, yra ma\u017eiau (31,5 proc.). Tai rei\u0161kia, jog psichikos sveikatos temomis kalbinamumas yra didesnis \u2013 \u0161iuo atveju, grafike dominuoja ekspertin\u0117 nuomon\u0117, ypatingai sveikatos sistemos darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu. Psichiatrai, psichologai bei akademikai buvo link\u0119 apie psichikos sveikat\u0105 kalb\u0117ti i\u0161 mokslin\u0117s pus\u0117s su siekiu informuoti visuomen\u0119 tiek apie konkre\u010dius psichikos sutrikimus ir j\u0173 destigmatizacij\u0105, tiek apie emocin\u0119 b\u016bkl\u0119 pandemijos akivaizdoje bei karantino metu. Tuo tarpu politin\u0117s arenos veik\u0117jai apie psichikos sveikat\u0105 u\u017esimindavo konkre\u010diai i\u0161 karantino ribojim\u0173 pus\u0117s, \u012fskaitant prast\u0117jan\u010di\u0105 visuomen\u0117s sveikat\u0105 bei kauki\u0173 ne\u0161iojim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Psichikos sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 balsas savo ruo\u017etu girdimas 6,6 proc. vis\u0173 darb\u0173 apie psichikos sveikat\u0105. Kalbantieji did\u017eiojoje dalyje \u017einiasklaidos darb\u0173 dalinosi savo patirtimi su psichikos sutrikimais (da\u017eniausiai minimi \u2013 depresija, nerimo sutrikimai), neretai taip pat keldami klausimus apie visuomen\u0117s stigm\u0105 bei Lietuvos sveikatos sistemos funkcionavim\u0105 psichikos negalios at\u017evilgiu. <\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Psichikos sveikatos sutrikim\u0173 vaizdavimas \u017einiasklaidoje yra neutraliausias i\u0161 vis\u0173 tiriam\u0173 grupi\u0173 \u2013 tai i\u0161 dalies lemia dominuojantis informacinis kalb\u0117jimo b\u016bdas. Teigiam\u0173 ir neigiam\u0173 \u017einiasklaidos darb\u0173 skai\u010diai yra apylygiai; visgi neigiam\u0173 publikacij\u0173 rodiklis yra kiek didesnis nei teigiam\u0173. Neigiami darbai daugiausiai kriminaliniai (40,5 proc. neigiam\u0173 darb\u0173), pasi\u017eymintys tuo, jog polink\u012f nusikalsti sieja su psichikos sveikatos sutrikimu. Tai prisideda prie tolesn\u0117s psichikos negalios stigmatizacijos ir generalizuoto psichikos sutrikimus turin\u010di\u0173 asmen\u0173 traktavimo kaip pavojing\u0173, nenusp\u0117jam\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Visgi visuomenei vis atviriau kalbant apie psichikos sveikat\u0105, \u017einiasklaidoje atsiranda daugiau balanso. Dominuojan\u010dios temos teigiamo konteksto skiltyje \u012ftraukia psichikos sveikatos sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 istorijas (36,4 proc. teigiam\u0173 darb\u0173), integracij\u0105 (17,1 proc.) bei visuomen\u0117s sveikat\u0105 karantino metu (16,5 proc.). Daugiau nei daugelio kit\u0173 tiriam\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu yra ir \u017einiasklaidos darb\u0173, aktyviai lau\u017ean\u010di\u0173 stereotipus apie psichikos sutrikimus (4,3 proc. vis\u0173 darb\u0173).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Psichikos sveikata \u0161iais metais ir buvo daugiausiai diskutuojama COVID-19 kontekste. Nat\u016braliai gausios buvo ir psichikos sutrikim\u0173 bei emocin\u0117s b\u016bkl\u0117s palaikymo temos d\u0117l savo aktualumo pandemijos metu. Karantino metu i\u0161augus susir\u016bpinimui psichikos sveikata, diskusija vis da\u017eniau ap\u0117m\u0117 ne tik anks\u010diau dominavusias individualias istorijas bei informacinio pob\u016bd\u017eio prane\u0161imus, bet ir visuomen\u0117s sveikatos lygmen\u012f. Tai l\u0117m\u0117 darb\u0173 apie psichikos sveikat\u0105 kiekio bei diskusijos kokyb\u0117s kilim\u0105 met\u0173 b\u0117gyje. <\/p>\n\n\n\n

Likusios temos, i\u0161skyrus kriminal\u0173 skilt\u012f, koncentravosi \u012f Lietuvos psichikos sveikatos sistem\u0105, s\u0105lygas psichikos sveikatos institucijose bei psichikos sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 s\u0105lygas gauti gydym\u0105, reintegruotis \u012f visuomen\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Skirtingai nei daugelyje kit\u0173 grupi\u0173, ra\u0161ant apie psichikos sveikat\u0105 dominuoja straipsnio (39,8 proc.) ir prane\u0161imo spaudai (29,2 proc.) \u017eanrai. \u0160i tendencija pastebima kiekvienos temos at\u017evilgiu, i\u0161skyrus kriminal\u0173, kur \u0161alia straipsni\u0173 (43,4 proc. kriminalini\u0173 darb\u0173) naujien\u0173 prane\u0161imai (22 proc.) bei televizijos reporta\u017eai (9,3 proc.) yra da\u017enesni.<\/p>\n\n\n\n

Seksualin\u0117 orientacija<\/h1>\n\n\n\n

2020-aisiais seksualin\u0117s orientacijos tematika Lietuvoje \u017einiasklaidoje u\u017efiksuota 4778 darb\u0173. 29,7 procentuose i\u0161 j\u0173 LGBT+ bendruomen\u0117 buvo pagrindin\u0117 tema \u2013 \u010dia dominavo diskriminacijos ir neapykantos LGBT+ at\u017evilgiu tema (21,6 proc. darb\u0173, kuriuose pagrindin\u0117 tema buvo LGBT+ bendruomen\u0117), LGBT+ bendruomen\u0117s ir religijos santykis (11,4 proc.), daugiausiai d\u0117mesio susilauk\u0119s po Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus pasisakymo apie ly\u010diai neutrali\u0105 partneryst\u0119, ir LGBT+ eityn\u0117s ir protestai \u012fvairiose pasaulio valstyb\u0117se (10,1 proc.), ypatingai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbuose u\u017e LGBT+ bendruomen\u0117s nar\u012f da\u017eniau kalba tik politiniai veik\u0117jai \u2013 ketvirtadalyje vis\u0173 darb\u0173. Politikai neretai seksualin\u0117s orientacijos tema kalba gan\u0117tinai abstrak\u010diai, \u012fvardindami \u201eLGBT teises\u201c, ta\u010diau LR Seimo rinkim\u0173 kontekste kalb\u0117jimas buvo konkretesnis diskutuojant apie ly\u010diai neutrali\u0105 partneryst\u0119 (27 proc. darb\u0173, kuriuose pasisak\u0117 politikai). Tuo tarpu u\u017e LGBT+ bendruomen\u0117s teises kovojantys aktyvistai daugiausiai pasisak\u0117 neapykantos kalbos ir diskriminacijos temomis (49,3 proc.). LGBT+ bendruomen\u0117s nariai, kaip visuma, buvo daugiausiai kalbinami pasakojant savo atsiskleidimo istorijas bei patirtis, sunkumus, pasiekimus (30,5 proc.); taip pat nema\u017eai pasisak\u0117 LGBT+ reprezentacijos (15,7 proc.) ir diskriminacijos (13 proc.) temomis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

I\u0161 LGBT+ bendruomen\u0117s atstov\u0173 labiausiai \u017einiasklaidoje girdimi yra homoseksual\u016bs vyrai \u2013 jie gausiausiai pasisako diskriminacijos ir neapykantos kalbos tema, pasakodami asmenines istorijas, LGBT+ eityni\u0173 bei protest\u0173 kontekstuose. Transly\u010diai ir biseksual\u016bs asmenys savo ruo\u017etu absoliu\u010dioje daugumoje publikacij\u0173 kalbinami asmenini\u0173 atsiskleidimo istorij\u0173 kontekste. Homoseksualios moterys \u2013 darbuose apie diskriminacij\u0105, asmenines istorijas, partneryst\u0119. Galiausiai asmenys su nenurodyta tapatybe daugiausiai girdimi buvo LGBT+ reprezentacijos temomis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Seksualin\u0117s orientacijos tematika dominuoja neutralus kontekstas, o teigiam\u0173 ir neigiam\u0173 darb\u0173 santykis yra pana\u0161us, nors pastarasis didesnis. I\u0161 neigiam\u0173 darb\u0173 net 32,1 procentai taip pat aktyviai skatino neigiamus stereotipus apie seksualin\u0119 orientacij\u0105 bei LGBT+ bendruomen\u0119 ir jos veikimo pob\u016bd\u012f. Neigiami \u017einiasklaidos darbai vienos ar keli\u0173 dominuojan\u010di\u0173 tem\u0173, apjungian\u010di\u0173 juos, netur\u0117jo, ta\u010diau naratyvai, naudojami apib\u016bdinant LGBT+ bendruomen\u0119 politin\u0117se ir \u017emogaus teisi\u0173 diskusijose, atsikartoja. Jie \u012ftraukia valstybingumo ir \u0161eimos sampratos griovim\u0105 d\u0117l \u012fsivaizduojamos \u201eLGBT ideologijos\u201c, s\u0105mokslo teorijas apie Europos S\u0105jungos tariamai \u012fgyvendinam\u0105 LGBT propagand\u0105, s\u0105sajas su i\u0161krypimu. Daugiau nei tre\u010ddalis (36,8 proc.) neigiam\u0173 darb\u0173 pasirod\u0117 per tas pa\u010dias keturias \u017einiasklaidos priemones, tendencingai publikuojan\u010dias netoleranti\u0161ko pob\u016bd\u017eio turin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Teigiami darbai labiau buvo link\u0119 kalb\u0117ti apie LGBT+ bendruomen\u0117s diskriminacij\u0105 (17,5 proc. teigiam\u0173 darb\u0173), reprezentacij\u0105 (14,4 proc.). Taip pat 22,2 proc. teigiam\u0173 darb\u0173 aktyviai siek\u0117 griauti gajus stereotipus apie LGBT+ bendruomen\u0119 \u2013 \u0161ie darbai da\u017enai pasi\u017eym\u0117jo savo konstruktyvumu bei pateikdavo nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f problemas, su kuriomis susiduria visuomen\u0117je gyvenantys asmenys, negalintys atsiskleisti arba patiriantys visuomen\u0117s atst\u016bmim\u0105 po atsiskleidimo.<\/p>\n\n\n\n

Regioniniuose leidiniuose LGBT+ reprezentacija yra prastesn\u0117je situacijoje \u2013 \u010dia LGBT+ yra viena ma\u017eiausiai reprezentuojam\u0173 Media4Change tiriam\u0173 grupi\u0173 (6,9 proc. vis\u0173 darb\u0173 apie seksualin\u0119 orientacij\u0105). Be to, teigiam\u0173 darb\u0173 yra vos 3,9 proc., o neigiam\u0173 \u2013 dvigubai daugiau lyginant su bendru neigiam\u0173 darb\u0173 skai\u010diumi (26 proc.).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Tarp da\u017eniausiai pasikartojan\u010di\u0173 temini\u0173 kontekst\u0173 2020-aisiais ir buvo partneryst\u0117s klausimas, apie kur\u012f daugiausiai diskusij\u0173 buvo Seimo rinkim\u0173 politini\u0173 kampanij\u0173 metu. Pana\u0161iu mastu diskutuojama buvo ir LGBT+ bendruomen\u0117s pad\u0117tis visuomen\u0117je patiriamos neapykantos ir netolerancijos at\u017evilgiu. Daugelyje tem\u0173 \u017einiasklaidoje rasta tam tikra nuomoni\u0173 pusiausvyra, nors kai kuriais atvejais teigiam\u0173 ir neigiam\u0173 darb\u0173 santykis i\u0161sibalansav\u0119s: pavyzd\u017eiui, Lietuvos politin\u0117s arenos LGBT+ at\u017evilgiu (12,4 proc. teigiam\u0173 ir 23,3 proc. neigiam\u0173), \u0161eimos, t\u0117vyst\u0117s bei motinyst\u0117s klausimu (12,5 proc. teigiam\u0173 ir 25 proc. neigiam\u0173) bei \u0161vietimo tematika (27,3 proc. teigiam\u0173 ir 52,3 proc. neigiam\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Musulmonai<\/h1>\n\n\n\n

2020 metais buvo rasti 4886 \u017einiasklaidos darbai apie musulmonus arba islamistus. Rakta\u017eodis \u201emusulmonas\u201c pasirod\u0117 3710 darbuose, o \u201eislamistas\u201c \u2013 1651 darbuose. Rakta\u017eodis \u201eislamistas\u201c buvo vartojamas beveik i\u0161skirtinai nusakyti ekstremizuot\u0173 karini\u0173 paj\u0117g\u0173 ar radikali\u0173 grupuo\u010di\u0173 veiksmus. I\u0161 478 darb\u0173, min\u0117jusi\u0173 abu rakta\u017eod\u017eius, 10-yje jie buvo vartojami sinonimi\u0161kai, tiesiogiai sutapatinant religin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 bendruomen\u0119 su radikalizmu.<\/p>\n\n\n\n

27,2 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173 musulmonai (20,7 proc.) arba islamistai (6,5 proc.) buvo pagrindin\u0117 darbo tema. Straipsn\u012f dedikavus musulmon\u0173 bendruomenei, 26,1 proc. j\u0173 buvo apie musulmon\u0173 diskriminacij\u0105, 22,5 proc. apie teroro aktus, o 14,4 proc. darb\u0173 musulmonai pasirodo Ryt\u0173-Vakar\u0173 politikos kontekste.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbuose, kalban\u010diuose apie musulmonus, labiausiai girdimas ekspertinis kalb\u0117jimas: politiniai veik\u0117jai, teisin\u0117s sistemos darbuotojai, kariai bei mokslininkai yra cituojami da\u017eniausiai. Musulmonai arba musulmon\u0173 bendruomen\u0117s atstovai buvo cituojami 3,3 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173, i\u0161 j\u0173 du tre\u010ddaliai buvo u\u017esienio konteksto, tre\u010ddalis Lietuvos konteksto publikacijos. Musulmonai daugiausiai kalbinami buvo kult\u016bros bei diskriminacijos musulmon\u0173 at\u017evilgiu temomis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

2020 metais teigiamo konteksto \u017einiasklaidos darb\u0173 buvo 4 kartus ma\u017eiau nei neigiamo konteksto darb\u0173. Lyginant su 2019 metais, kuomet teigiam\u0173 darb\u0173 buvo 3 proc., o neigiam\u0173 \u2013 15 proc., santykis i\u0161lieka pana\u0161us. Neigiamos remarkos musulmon\u0173 at\u017evilgiu da\u017eniausiai b\u016bna glaud\u017eiai susijusios su migracijos tematika, kalbama apie islamo plitim\u0105 \u012f Europ\u0105. Musulmonas neretai pozicionuojamas kaip vakarieti\u0161kos visuomen\u0117s prie\u0161as \u2013 nors \u0161io rei\u0161kinio aprai\u0161k\u0173 galima surasti visoje \u017einiasklaidoje, ar\u0161iausia jo i\u0161rai\u0161ka pasirodo nesistemin\u0117s \u017einiasklaidos platformose. Pasitelkiant pavir\u0161utini\u0161ko suvokimo apie islam\u0105 bei musulmon\u0173 kult\u016br\u0105 stereotipus bei pasinaudojant tuo, kad kult\u016bra visuomenei n\u0117ra taip gerai pa\u017e\u012fstama, \u010dia g\u0105sdinama visuomen\u0117s islamizacija.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

U\u017esienio ir Lietuvos konteksto darbuose galima pasteb\u0117ti skirtum\u0173 teigiamo-neigiamo konteksto santykyje. Lietuvos kontekste teigiam\u0173 darb\u0173 buvo rasta beveik 6 kartus daugiau nei u\u017esienio kontekste. Tuo tarpu neigiami darbai u\u017esienio kontekste buvo dvigubai gausesni nei Lietuvos kontekste. \u0160iuos skai\u010dius iliustruoja tematiniai skirtumai tarp u\u017esienio ir Lietuvos kontekst\u0173 reprezentuojant musulmonus \u017einiasklaidoje.<\/p>\n\n\n\n

U\u017esienio kontekstas<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Musulmonai daugiausiai \u017einiasklaidoje pasirodo u\u017esienio kontekste (80,5 proc. darb\u0173). I\u0161 u\u017esienio konteksto darb\u0173 69,5 proc. darb\u0173 yra prane\u0161imo tipo \u2013 tai rei\u0161kia, jog pus\u0117 darb\u0173 apie musulmonus Lietuvos \u017einiasklaidoje raportuoja apie u\u017esienio naujienas ir \u012fvykius. U\u017esienio konteksto prane\u0161imuose dominuoja neutralus kontekstas (78,5 proc.), da\u017eniausiai susilaikoma nuo vertinamojo pob\u016bd\u017eio formuluo\u010di\u0173 bei stereotip\u0173 apie musulmon\u0173 bendruomen\u0119 skatinimo. Visgi \u017eanras savaime ne\u0161ali\u0161kumo negarantuoja \u2013 d\u0117mes\u012f per neigiamas asociacijas siekianti patraukti antra\u0161t\u0117 ar tekstas taip pat prisideda prie neigiamo musulmon\u0173 \u012fvaizd\u017eio k\u016brimo medijose (pavyzd\u017eiui, \u201ePranc\u016bzijoje pa\u0161autas Allaho vard\u0105 \u0161auk\u0119s peiliu besi\u0161vaist\u0119s vyras\u201c).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbuose, apie musulmonus kalban\u010diuose u\u017esienio kontekste, dominuoja politiniai bei smurtiniai kontekstai. Teroro aktai, tiek atliekami radikali\u0173 islamist\u0173 grupuo\u010di\u0173, tiek radikali\u0173 prie\u0161 musulmonus nusiteikusi\u0173 grupuo\u010di\u0173, u\u017esienio kontekste pasirod\u0117 da\u017eniausiai. Musulmonai taip pat neretai minimi kalbant apie Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 valstybi\u0173 santykius, karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose bei j\u0173 politines implikacijas. Diskriminacija musulmon\u0173 at\u017evilgiu daugiausiai aptariama Kinijos Sindziango regiono kontekste, taip pat Vokietijoje, Pranc\u016bzijoje bei Mianmare.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos kontekstas<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Tuo tarpu Lietuvos kontekste apie musulmonus kalbama 19,5 proc. vis\u0173 darb\u0173. \u010cia dominuoja straipsniai (42,9 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173 Lietuvos kontekste) ir daugelis j\u0173 musulmonus tik pamini \u2013 musulmonai pagrindine tema yra 9,8 proc. straipsni\u0173 Lietuvos kontekste, daugiausiai religiniuose ar kult\u016briniuose kontekstuose bei kalbant apie totori\u0173 bendruomen\u0119 Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Skirtingai nei u\u017esienio \u012fvyki\u0173 at\u017evilgiu, Lietuvos kontekste musulmonus labiau linkstama reprezentuoti kult\u016briniuose, istoriniuose kontekstuose, pavyzd\u017eiui, supa\u017eindinant su skirtingomis kult\u016bromis Lietuvoje bei pristatant totori\u0173 bei kit\u0173 Lietuvos musulmon\u0173 bendruomenes. Tuo tarpu apie diskriminacij\u0105 musulmon\u0173 at\u017evilgiu u\u017esimenama tarp kit\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173, da\u017enai karo pab\u0117g\u0117li\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Musulmonai taip pat yra ma\u017eiausiai reprezentuojama grup\u0117 regioniniuose leidiniuose (5,3 proc. vis\u0173 darb\u0173 apie musulmonus). Musulmonai \u010dia da\u017eniausiai tampa kelionini\u0173 publikacij\u0173 ar skirting\u0173 \u0161ali\u0173 kult\u016bros bei istorijos apra\u0161ymo dalimi.<\/p>\n\n\n\n

Tautin\u0117s bendrijos<\/h1>\n\n\n\n

Lenkai<\/h1>\n\n\n\n

2020 metais Lietuvos \u017einiasklaidoje i\u0161analizuoti 6969 darbai, minintys lenk\u0173 tautin\u0119 bendrij\u0105. I\u0161 j\u0173 1061-iuose darbuose (15,2 proc.) lenk\u0173 tauta buvo pagrindin\u0117 darbo tema. \u0160iuose darbuose dominavo politin\u0117s temos \u2013 tiek Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tiek lenk\u0173 pad\u0117tis Lietuvoje; taip pat kult\u016briniai bei istoriniai kontekstai.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Lenk\u0173 bals\u0105 buvo galima i\u0161girsti 4,4 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173. I\u0161 j\u0173 daugiausiai cituoti \u017einiasklaidoje buvo ne Lietuvos lenkai (65,5 proc. kalbint\u0173 lenk\u0173) \u2013 jie da\u017eniausiai pasirodydavo kult\u016briniuose kontekstuose: publikacijose apie renginius, lenk\u0173 kult\u016br\u0105 bei garsias lenk\u0173 asmenybes, taip pat Lenkijos politikos klausimais, vykstant protestams ar prezidento rinkimams Lenkijoje. Tuo tarpu lik\u0119s procentas kalbint\u0173 lenk\u0173 buvo Lietuvos lenkai: jie daugiausiai kalbinami Lietuvos ir Lenkijos politikos, lenk\u0173 tautin\u0117s bendrijos pad\u0117ties Lietuvoje, taip pat istorin\u0117mis temomis.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Lenk\u0173 at\u017evilgiu \u017einiasklaidoje dominuoja neutralus kontekstas, o teigiamas kr\u016bvis pranoksta neigiam\u0105. Beveik pus\u0117 (47,8 proc.) teigiam\u0173 darb\u0173 buvo kult\u016briniai \u2013 k\u0117l\u0117 lenk\u0173 k\u016br\u0117jus \u012fvairiose meno formose bei i\u0161kilias asmenybes, tur\u0117jusias didel\u012f ind\u0117l\u012f lenk\u0173 tautos garsinime. Dar 18,1 proc. teigiam\u0173 darb\u0173 apie lenk\u0173 tautin\u0119 bendrij\u0105 kalb\u0117jo istoriniame kontekste \u2013 tokios publikacijos da\u017eniausiai pasirodydavo minint abiem tautoms svarbias datas.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu neigiami darbai da\u017eniausiai buvo istoriniai (44,6 proc. neigiam\u0173 darb\u0173); juose neigiamos remarkos labiausiai susijusios su istoriniais Lietuvos ir Lenkijos kariniais konfliktais. 26 proc. neigiam\u0173 darb\u0173 buvo kriminaliniai \u2013 i\u0161skiriantys tautyb\u0119 publikacijose, apra\u0161an\u010diose \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimus. Lenkai da\u017eniausiai minimi kaip auto\u012fvyki\u0173 kaltininkai ar i\u0161skiriami kaip turintys problem\u0173 pasienyje Lietuvos kontekste; tuo tarpu u\u017esienio kontekste pasirodo daugiau rezonansini\u0173 byl\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Lietuvos \u017einiasklaidoje lenkai daugiausiai vaizduojami istoriniuose kontekstuose. Nepaisant to, jog egzistuoja tiek neigiami, tiek teigiami istoriniai naratyvai lenk\u0173 at\u017evilgiu, dauguma istorin\u0117s reprezentacijos yra neutrali (81,7 proc. istorini\u0173 darb\u0173), o teigiamas ir neigiamas kontekstas yra pasiskirst\u0119 apylygiai (7,1 proc. teigiamas, 11,2 proc. neigiamas). Kult\u016briniai kontekstai \u2013 publikacijos apie lenk\u0173 muzik\u0105, filmus, literat\u016br\u0105 \u2013 savo ruo\u017etu turi \u017eymiai didesn\u012f teigiamo konteksto procent\u0105 nei neigiamo (33,8 proc. teigiamas, 0,9 proc. neigiamas).<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie lenk\u0173 bendruomen\u0117s pad\u0117t\u012f Lietuvoje apskritai, lenkus buvo linkstama vaizduoti labiau teigiamai (28,8 proc.) nei neigiamai (8,7 proc.). Konkre\u010di\u0173 klausim\u0173 at\u017evilgiu skai\u010diai pasidaro artesni: gatvi\u0173 pavadinim\u0173 ir vard\u0173 ra\u0161ybos tema lenkai buvo vaizduojami 6,2 proc. teigiamai ir 7,7 proc. neigiamai, o tautini\u0173 bendrij\u0173 \u0161vietimo klausimais \u2013 14 proc. teigiamai bei 5,3 proc. neigiamai. Visgi svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog neutralumas dominavo vis\u0173 \u0161i\u0173 tem\u0173 at\u017evilgiu. Lietuvos lenk\u0173 bendruomen\u0117s temos nebuvo itin gausios \u017einiasklaidoje ir pasi\u017eym\u0117jo momenti\u0161kumu \u2013 problemai i\u0161kilus, ji diskusijose ilgai nei\u0161silaikydavo.<\/p>\n\n\n\n

Rusai<\/h1>\n\n\n\n

2020 metais Lietuvos \u017einiasklaidoje buvo i\u0161analizuota 8979 darb\u0173, minin\u010di\u0173 rus\u0173 tautin\u0119 bendrij\u0105. I\u0161 j\u0173 679-iuose darbuose (7,6 proc. vis\u0173 darb\u0173) rusai buvo pagrindin\u0117 darbo tema, i\u0161 j\u0173 daugiausiai kalbant apie Rusijos visuomen\u0119, politik\u0105 bei kult\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Rusas arba rus\u0173 bendruomen\u0117s atstovas buvo kalbinamas 3,4 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173. 22,3 proc. i\u0161 j\u0173 cituojami buvo Lietuvos rusai, daugiausiai kult\u016brin\u0117mis temomis (44,7 proc. \u017einiasklaidos darb\u0173, kuriuose buvo kalbinti Lietuvos rusai). Kult\u016bra nema\u017e\u0105 procent\u0105 sudar\u0117 ir u\u017esienio rusus citavusiuose darbuose (29,6 proc. ne Lietuvos rusus kalbinusi\u0173 darb\u0173), bet \u010dia \u012fvairov\u0117s buvo daugiau \u2013 rus\u0173 balsas taip pat skamb\u0117jo Rusijos vidaus politikos klausimais (21,7 proc.), \u017eym\u0117tinai \u0161iais metais vykusio Rusijos konstitucijos keitimo at\u017evilgiu, ir sporto aktualijose (14,8 proc.).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Neutralumas rus\u0173 reprezentacijos \u017einiasklaidoje at\u017evilgiu dominuoja, ta\u010diau neigiamas kontekstas pranoksta teigiam\u0105. 17,3 proc. neigiam\u0173 darb\u0173 kalba apie Rusijos politik\u0105, ypatingai u\u017esienio politikos kontekste. \u017di\u016brint toliau, neigiam\u0173 darb\u0173 profilis itin pana\u0161us \u012f lenk\u0173 \u2013 27 proc. neigiam\u0173 darb\u0173 yra istoriniai, prisimenant XIX-XX am\u017ei\u0173, o 24 proc. darb\u0173 \u2013 kriminaliniai. Tiesa, neigiama rus\u0173 reprezentacija istorin\u0117se publikacijose da\u017eniausiai apsiriboja istorini\u0173 aplinkybi\u0173 pamin\u0117jimu, i\u0161gyvenim\u0173 nupasakojimu. Tuo tarpu kriminalini\u0173 darb\u0173 atveju, kaip ir daugelio kit\u0173 grupi\u0173 at\u017evilgiu, tam tikra asmens identiteto dalis (\u0161iuo atveju tautyb\u0117) neretai vaizdingai pabr\u0117\u017eiama dar antra\u0161t\u0117je. Kriminalin\u0117se publikacijose ruso vaizdinio nevengiama pateikti kone pa\u0161aipiai:<\/p>\n\n\n

<\/div>