{"id":2946,"date":"2019-12-29T12:51:31","date_gmt":"2019-12-29T10:51:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=reports&p=2946"},"modified":"2021-01-07T12:52:04","modified_gmt":"2021-01-07T10:52:04","slug":"ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019","status":"publish","type":"reports","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/","title":{"rendered":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019"},"content":{"rendered":"\n

MIGRACIJA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos \u017einiasklaidoje gruod\u017eio m\u0117nes\u012f pasirod\u0117 318 publikacijos migracijos tema. I\u0161 j\u0173 \u2013 203 darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo migracija. Rakta\u017eodis \u201emigrantas\u201c buvo naudojamas da\u017eniausiai \u2013 690 kart\u0173 \u017einiasklaidoje gruod\u017eio m\u0117nes\u012f, tuo tarpu \u201eimigrantai\u201c 233 kartus, o \u201epab\u0117g\u0117liai\u201c 413 kartus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo migrantai, daugiausiai pasirod\u0117 internete (141 i\u0161 203). Lik\u0119 \u2013 38 radijuje, 6 televizijoje, 5 nacionaliniuose leidiniuose, 13 regioniniuose leidiniuose.<\/p>\n\n\n\n

14-oje i\u0161 318 publikacij\u0173 buvo kalbinamas migracij\u0105 patyr\u0119s \u017emogus. U\u017esienio kontekste buvo kalbinti trys pab\u0117g\u0117liai, tuo tarpu Lietuvoje pab\u0117g\u0117liai kalbinami nebuvo \u2013 \u017einiasklaida citavo ekonominius migrantus. Darbuose da\u017eniausiai kalbinami buvo ekspertai arba politikai. 30 politik\u0173, 20 valstyb\u0117s tarnybos darbuotoj\u0173, 17 verslinink\u0173, 20 tarptautini\u0173 organizacij\u0173 darbuotoj\u0173, 25 akademik\u0173, 20 aktyvist\u0173\/NVO darbuotoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Labiausiai aptariamos temos: 38 publikacijos apie migrant\u0173 gelb\u0117jimo operacijas j\u016broje, 32 apie lietuvius migrantus u\u017esienyje, 27 straipsniai buvo apie migrant\u0173 integracijos politik\u0105 Lietuvoje, 21 apie patekim\u0105 \u012f Europ\u0105, 13 apie sveikat\u0105, 12 apie integracijos politik\u0105 u\u017esienyje, 11 apie perk\u0117lim\u0105 d\u0117l ekonomini\u0173 sunkum\u0173 (d\u0117l Lietuvos pilie\u010di\u0173 perk\u0117limo i\u0161 Venesuelos d\u0117l humanitarin\u0117s kriz\u0117s).<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai migrantai buvo minimi neutraliame kontekste (279 i\u0161 318 publikacij\u0173). Teigiamas kontekstas pasirei\u0161k\u0117 14 publikacij\u0173, o neigiamas \u2013 24 (\u201eKaip transatlantin\u0117 a\u0161is tapo kreive<\/a>\u201c). Neigiamas kontekstas da\u017enai siejamas su migrant\u0173 krize Eurpoje.<\/p>\n\n\n\n

Neatsisakoma ak\u012f patraukian\u010di\u0173, neigiamai po\u017ei\u016br\u012f \u012f migrantus veikian\u010di\u0173 antra\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Antra\u0161t\u0117: Ekonomistai \u012fsp\u0117ja: Lietuvoje darbo vietas u\u017eima imigrantai, o bedarbi\u0173 gali daug\u0117ti <\/em><\/p>\n\n\n\n

Antra\u0161t\u0117: Migrantai ir per \u0161ventes pl\u016bsta \u012f Europ\u0105<\/em><\/p>\n\n\n\n

Taip pat pasirodo nedaug straipsni\u0173, skirt\u0173 nusakyti migrant\u0173 situacij\u0105 Lietuvoje ir sunkumus, su kuriais jie susiduria (\u201ePab\u0117g\u0117liai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomen\u0117s nuostatos<\/a>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

PSICHIKOS SVEIKATA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f rasta 121 publikacija Lietuvos \u017einiasklaidoje psichikos sveikatos tema, i\u0161 j\u0173 \u2013 79 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindin\u0117 tema.<\/p>\n\n\n\n

Dviejose i\u0161 121 publikacij\u0173 buvo kalbinami psichini\u0173 sutrikim\u0173 turintys asmenys.<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai psichikos sveikatos sutrikimai arba juos turintys asmenys buvo minimi neutraliame kontekste (75 i\u0161 121 publikacij\u0173). Teigiamas kontekstas pasirei\u0161k\u0117 33 publikacijose, o neigiamas \u2013 13.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f m\u0117nes\u012f daugiausiai buvo kalbama apie politik\u0105 ir \u012fstatymus, sietinus su psichikos sveikata (51 i\u0161 121 publikacij\u0173) d\u0117l to, jog yra gerinamas psichoterapijos paslaug\u0173 prieinamumas bei kuriami planai geriau r\u016bpintis vaik\u0173 psichologine sveikata.<\/p>\n\n\n\n

Dominuoja gan\u0117tinai profesionalus kalb\u0117jimas apie psichikos sutrikimus, bendraujant su gydytojais ir aptariant ligas, j\u0173 simptomus bei gydym\u0105. Pasirodo nema\u017eai pasisakym\u0173, siekian\u010di\u0173 destigmatizuoti psichinius sutrikimus, ypatingai tokius, kaip depresija ar nerimas. Vienas itin svarbus \u017eingsnis yra tai, jog bandoma atpa\u017einti ir \u012fvardinti problem\u0105 po\u017ei\u016brio \u012f psichinius sutrikimus profesionalioje aplinkoje at\u017evilgiu (\u201eStatutiniams pareig\u016bnams sirgti nevalia<\/a>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

SEKSUALIN\u0116 ORIENTACIJA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo rastos 224 publikacijos Lietuvos \u017einiasklaidoje seksualin\u0117s orientacijos tematika. I\u0161 j\u0173 \u2013 60 darb\u0173, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo seksualin\u0117 orientacija. Rakta\u017eodis LGBT buvo naudojamas da\u017eniausiai \u2013 310 kart\u0173 \u017einiasklaidoje gruod\u017eio m\u0117nes\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

\u017diniasklaidos darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo seksualin\u0117 orientacija, daugiausiai pasirod\u0117 internete (54 i\u0161 60).<\/p>\n\n\n\n

26-iose i\u0161 224 publikacij\u0173 buvo kalbinamas LGBT bendruomenei priklausantis \u017emogus (10 transseksuali\u0173 arba transly\u010di\u0173 asmen\u0173, 11 g\u0117j\u0173, 3 lesbiet\u0117s, 2 biseksualai (-\u0117s)).<\/p>\n\n\n\n

Temati\u0161kai daugiausiai buvo kalbama apie Lietuvos \u012fstatymus, susijusius su LGBT teis\u0117mis (27 darbai), sveikat\u0105 (18), neapykantos kalb\u0105 ar diskriminacij\u0105 LGBT at\u017evilgiu (14). 6 straipsniai buvo dedikuoti LGBT nari\u0173 atsiskleidimo istorijoms.<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai LGBT buvo minimi neutraliame kontekste (129 i\u0161 224 publikacij\u0173). Teigiamas kontekstas pasirei\u0161k\u0117 33 publikacijose, o neigiamas \u2013 61 (20 i\u0161 j\u0173 komentaro tipo publikacijose). 24 straipsniai skleid\u0117 neigiamus stereotipus (\u201eKeistai europie\u010diai supranta \u017eod\u017eio laisv\u0119 \/ Apie homoseksualus \u2013 gerai arba nieko\u201c<\/a>), o 45 straipsniuose buvo griaunami stereotipai (\u201ePlastikos chirurgas Renaldas Vai\u010di\u016bnas: geb\u0117\u010diau \u012fkalb\u0117ti k\u0105 nors pasitobulinti, bet mano vertyb\u0117s kitokios<\/a>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

Viena vertus, netr\u016bksta straipsni\u0173 bei naujien\u0173, atsiliepian\u010di\u0173 teigiamai apie LGBT bendruomen\u0119 bei \u012ftraukian\u010di\u0173 j\u0105 \u012f teigiam\u0105 kontekst\u0105 (pasisakant (net jei ir u\u017esimenant) u\u017e j\u0173 teises, griaunant stereotipus, suteikiant jiems ir j\u0173 istorijoms bals\u0105), ta\u010diau publikacij\u0173, dedikuot\u0173 b\u016btent tam, kol kas dar tr\u016bksta. Kita vertus, neigiamame kontekste LGBT bendruomen\u0119 minin\u010di\u0173 publikacij\u0173 yra daugiau ir jos yra \u017eymiai radikalesn\u0117s bei \u012ftaigesn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

RELIGIJA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Krik\u0161\u010dionyb\u0117 ir judaizmas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Krik\u0161\u010dionyb\u0117s arba judaizmo tematika gruod\u017eio m\u0117nes\u012f rastos 253 publikacijos. I\u0161 j\u0173 \u2013 156 darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo krik\u0161\u010dionys (149) arba judaizmas (11). Kituose darbuose apie \u0161ias religijas buvo tik u\u017esiminta.<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai buvo kalbama apie krik\u0161\u010dionyb\u0117s tradicijas (135 publikacijose) bei jose neretai buvo kalbinami krik\u0161\u010dioni\u0173 dvasininkai; t\u0105 galima sieti su gruod\u017eio m\u0117nes\u012f vykstan\u010diomis krik\u0161\u010dioni\u0161komis \u0161vent\u0117mis bei advento laikotarpiu.<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai \u0161ios religin\u0117s grup\u0117s buvo minimos neutraliame kontekste (221 i\u0161 253 publikacij\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Musulmonai ir islamistai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f publikacij\u0173, susijusi\u0173 su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 471 (323 publikacijose buvo minimi musulmonai, 157 publikacijose buvo minimi islamistai). 232 i\u0161 j\u0173 musulmon\u0173 bendruomen\u0117 arba islamistai buvo pagrindin\u0117 tema.<\/p>\n\n\n\n

S\u0105voka \u201eislamistas\u201c publikacijose buvo i\u0161skirtinai naudojama apib\u016bdinti ekstremizuot\u0173 karini\u0173 paj\u0117g\u0173 veiksmus \u2013 nei viena publikacija nenaudojo jos siekdama apib\u016bdinti musulmon\u0173 bendruomen\u0119. Tuo tarpu \u0161iuo laikotarpiu apie musulmonus buvo daug kalbama d\u0117l besit\u0119sian\u010dios diskriminacijos prie\u0161 musulmonus Kinijoje, Indijoje bei Mianmare (122 darbai).<\/p>\n\n\n\n

Kitos min\u0117tinos temos, kuriomis buvo kalbama gruod\u017eio m\u0117nes\u012f, buvo teroristiniai i\u0161puoliai (80), ryt\u0173-vakar\u0173 santykiai (30) bei neramumai Artimuosiuose Rytuose (56).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

Lietuvos kontekste musulmon\u0173 bendruomen\u0117 buvo minima neda\u017enai \u2013 73 publikacijose, i\u0161 kuri\u0173 a\u0161tuoniose tai buvo pagrindin\u0117 tema. Musulmonai buvo minimi 34 kartus neigiamame kontekste, 6 kartus teigiamame ir 35 kartus neutraliame kontekste. Neigiami sentimentai neretai pasirei\u0161kia kalbant apie \u012f Europ\u0105 atva\u017eiuojan\u010dius gyventi musulmonus (\u201eKaip Transatlantin\u0117 a\u0161is virto kreive<\/a>\u201c, \u201e\u017dvilgsnis i\u0161 karusel\u0117s<\/a>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

TAUTIN\u0116S MA\u017dUMOS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lenkai ir rusai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f pasirod\u0117 126 darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo lenk\u0173 tautin\u0117 ma\u017euma, bei 73 darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo rus\u0173 tautin\u0117 ma\u017euma.<\/p>\n\n\n\n

Lenk\u0173 tautin\u0117 ma\u017euma da\u017eniausiai minima Lietuvos politikos arba Lietuvos-Lenkijos santyki\u0173 kontekste bei kalbant apie lenk\u0173 pad\u0117t\u012f Lietuvoje. \u0160e\u0161iuose darbuose buvo cituojamas lenkas ar lenk\u0173 bendruomen\u0117s atstovas, kalbant apie lenk\u0173 pad\u0117t\u012f Lietuvoje arba lenk\u0173 tautyb\u0117s asmenybes.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu rus\u0173 tautin\u0117 ma\u017euma da\u017eniausiai buvo minima istoriniame kontekste bei kalbant apie Rusijos politik\u0105. Keturiose publikacijose buvo cituojami rusai, kalbant apie imigrant\u0173 rus\u0173 pad\u0117t\u012f Lietuvoje bei kriminaliniame kontekste. Nors daugiausia straipsni\u0173 buvo neutral\u016bs, polinkis min\u0117ti rusus neigiamame kontekste primenant neigiamus istorinius tarpsnius i\u0161lieka (\u201eSigitas Parulskis. K\u0105 mums daryti su tais rusais?<\/a>\u201c).<\/p>\n\n\n\n

\u017dydai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f \u017einiasklaidoje pasirod\u0117 684 publikacijos, minin\u010dios \u017eyd\u0173 tautin\u0119 ma\u017eum\u0105; 398-iose \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 buvo pagrindin\u0117 tema.<\/p>\n\n\n\n

\u017dydai arba j\u0173 bendruomen\u0117s atstovai buvo kalbinami 69 publikacijose, da\u017eniausiai aptariant \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s turto ar paveldo klausimus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

Tema, kuria daugiausiai kalbama \u017einiasklaidoje, yra \u017eyd\u0173 istorija Lietuvoje (183 publikacijos). Internete, radijuje, televizijoje bei nacionaliniuose leidiniuose \u0161ia tema gruod\u017eio m\u0117nes\u012f dominuoja diskusijos apie J. Noreikos vaidmen\u012f holokausto Lietuvoje metu; tuo tarpu regionin\u0117je spaudoje vyrauja liudinink\u0173 pasakojimai ir prisiminimai apie j\u0173 regione gyvenusius \u017eydus.<\/p>\n\n\n\n

Nors dauguma diskurso yra neutralaus pob\u016bd\u017eio, \u017einiasklaidoje vis dar atsiranda straipsni\u0173 ar komentaro tipo darb\u0173, kurie skleid\u017eia neigiamus stereotipus apie \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119, ypatingai kalbant apie turto klausimus (\u201e2009 m. debatai: \u201eSumok\u0117sime, kiek pra\u0161o ir jie nuo m\u016bs\u0173 atstos<\/a>!\u201c\u201c)<\/p>\n\n\n\n

Romai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo rastos 122 publikacijos, minin\u010dios rom\u0173 tautin\u0119 ma\u017eum\u0105 Lietuvos \u017einiasklaidoje, o i\u0161 j\u0173 \u2013 7 darbai, kuri\u0173 pagrindin\u0117 tema buvo rom\u0173 bendruomen\u0117. Rakta\u017eodis \u201eromas\u201c buvo naudojamas 168 kartus, o \u201e\u010digonas\u201c \u2013 88 kartus \u017einiasklaidoje. 17-oje publikacij\u0173 s\u0105vokos \u201eromas\u201c ir \u201e\u010digonas\u201c buvo naudojamos kaip sinonimai.<\/p>\n\n\n\n

Per vis\u0105 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f \u017einiasklaidoje kalbintas rom\u0173 tautyb\u0117s asmuo buvo tik vien\u0105 kart\u0105 \u2013 tai buvo vaik\u0173 Eurovizijos laim\u0117toja, vie\u0161inti Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n

Rom\u0173 bendruomen\u0117 yra ma\u017eiausiai sav\u0105 bals\u0105 turinti tautin\u0117 bendruomen\u0117 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f. Publikacijos, pasirodan\u010dios \u017einiasklaidoje, da\u017eniausiai tautyb\u0119 mini kriminalin\u0117se istorijose \u2013 39 kartus, i\u0161 kuri\u0173 22-iose \u0161ios tautyb\u0117s asmenys vadinami \u201e\u010digonais\u201c. Itin tr\u016bksta teigiam\u0173 darb\u0173 apie \u0161i\u0105 bendruomen\u0119 arba net apskritai darb\u0173 apie romus, kaip taut\u0105. Da\u017eni stereotipai apie rom\u0173 bendruomen\u0119: vaizdavimas j\u0173 kaip sukt\u0173, pikt\u0173 k\u0117sl\u0173, magi\u0161k\u0173 gali\u0173 turin\u010di\u0173 arba nerandan\u010di\u0173 sau vietos pasaulyje asmen\u0173.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/a><\/figure><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo atlikta kiekybin\u0117 bei kokybin\u0117 Lietuvos \u017einiasklaidos analiz\u0117 siekiant i\u0161siai\u0161kinti, kaip buvo pl\u0117tojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualin\u0117s orientacijos, religini\u0173 ir tautini\u0173 bendrij\u0173 temos, tai yra, kaip \u0161ios grup\u0117s reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.<\/p>\n

Tyrimo metu steb\u0117ti Lietuvos internetin\u0117s \u017einiasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujien\u0173 agent\u016bros, \u017eurnalai bei televizijos ir radijo \u017eini\u0173 laidos.<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":2947,"template":"","types":[104],"reports-class":[],"display":[95],"class_list":["post-2946","reports","type-reports","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","types-gruodis","display-show_in_media_monitoring"],"acf":[],"yoast_head":"\n\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo atlikta kiekybin\u0117 bei kokybin\u0117 Lietuvos \u017einiasklaidos analiz\u0117 siekiant i\u0161siai\u0161kinti, kaip buvo pl\u0117tojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualin\u0117s orientacijos, religini\u0173 ir tautini\u0173 bendrij\u0173 temos, tai yra, kaip \u0161ios grup\u0117s reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu steb\u0117ti Lietuvos internetin\u0117s \u017einiasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujien\u0173 agent\u016bros, \u017eurnalai bei televizijos ir radijo \u017eini\u0173 laidos.\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Media4Change\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2021-01-07T10:52:04+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:683\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"683\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:site\" content=\"@Media4ChangeCo\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"6 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/\",\"name\":\"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg\",\"datePublished\":\"2019-12-29T10:51:31+00:00\",\"dateModified\":\"2021-01-07T10:52:04+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg\",\"width\":1024,\"height\":683},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Reports\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\",\"name\":\"Media4Change\",\"description\":\"\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change","og_description":"Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo atlikta kiekybin\u0117 bei kokybin\u0117 Lietuvos \u017einiasklaidos analiz\u0117 siekiant i\u0161siai\u0161kinti, kaip buvo pl\u0117tojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualin\u0117s orientacijos, religini\u0173 ir tautini\u0173 bendrij\u0173 temos, tai yra, kaip \u0161ios grup\u0117s reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu steb\u0117ti Lietuvos internetin\u0117s \u017einiasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujien\u0173 agent\u016bros, \u017eurnalai bei televizijos ir radijo \u017eini\u0173 laidos.","og_url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/","og_site_name":"Media4Change","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/","article_modified_time":"2021-01-07T10:52:04+00:00","og_image":[{"width":1024,"height":683,"url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:683\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_site":"@Media4ChangeCo","twitter_misc":{"Est. reading time":"6 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/","name":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019 - Media4Change","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg","datePublished":"2019-12-29T10:51:31+00:00","dateModified":"2021-01-07T10:52:04+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#primaryimage","url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg","contentUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/01\/people-coffee-meeting-team-7096-1-1024x683-1.jpg","width":1024,"height":683},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Reports","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reports\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"\u017dINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/","name":"Media4Change","description":"","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/reports\/2946","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/reports"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/reports"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/7"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2947"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2946"}],"wp:term":[{"taxonomy":"types","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types?post=2946"},{"taxonomy":"reports-class","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/reports-class?post=2946"},{"taxonomy":"display","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/display?post=2946"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}