Media4Change \u017einiasklaidos steb\u0117senos duomenimis, apie tautines bendrijas ra\u0161oma, bet joms pa\u010dioms balsas suteikiamas neda\u017enai \u2013 pernai tik 3-4 proc. publikacij\u0173 kalbinti lenkai arba rusai. Lietuvos \u017einiasklaidos tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis asociacijos vadovas ir RusRadio LT program\u0173 direktorius Ernest Alesin sako, jog tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaida viena pati \u0161i\u0173 sprag\u0173 u\u017epildyti negali. Anot jo, reprezentacija nacionalin\u0117je \u017einiasklaidoje daro didel\u012f poveik\u012f bendruomen\u0117ms Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n
– Savo karjeroje skai\u010diuojate daugelio met\u0173 darbo patirt\u012f \u012fvairiose tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos priemon\u0117se. Kuo j\u016bs\u0173 manymu, tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos priemon\u0117s skiriasi nuo kit\u0173 Lietuvos nacionalini\u0173 ir regionini\u0173 priemoni\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n – Niekuo, i\u0161skyrus kalba. Tai yra labai svarbus ir brangus aspektas ir labai noriu, kad visi tai vertint\u0173. Mes laikom\u0117s t\u0173 pa\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173, etikos kodekso, esame padalinti \u012f tas pa\u010dias r\u016b\u0161is, regionin\u0119, nacionalin\u0119, esame Lietuvos \u017eurnalist\u0173 s\u0105jungos nariai.<\/p>\n\n\n\n Turb\u016bt yra labiau kult\u016brinio, etninio detalizavimo, bet trumpai atsakant, skirtum\u0173 tikrai n\u0117ra ir labai stengiam\u0117s tai \u012frodyti. Turime \u017eurnalist\u0173, koleg\u0173 palaikym\u0105, tai manau, mums sekasi puikiai.<\/p>\n\n\n\n – Esate Lietuvos \u017einiasklaidos tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis asociacijos, jungian\u010dios kelias \u017einiasklaidos priemones lenk\u0173, rus\u0173, angl\u0173 kalbomis, vadovas. Ar yra papildom\u0173 sunkum\u0173, su kuriais susiduria tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos priemon\u0117s? Kaip vertintum\u0117te dabartin\u0119 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 \u017einiasklaidos pad\u0117t\u012f Lietuvoje apskritai? <\/strong><\/p>\n\n\n\n – Pats tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos egzistavimas Lietuvoje rodo, kad sugeb\u0117jome i\u0161saugoti identitet\u0105. Manau, kad did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161lieka tas pats \u2013 kad didesn\u0117 priemoni\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis dalis pati i\u0161gyventi negali visi\u0161kai. \u0160i\u0173 priemoni\u0173 teis\u0117s \u012f egzistavim\u0105 komercin\u0117mis priemon\u0117mis arba i\u0161gyvenim\u0105 i\u0161 paprastos reklamos yra komplikuotos. <\/p>\n\n\n\n Viena, \u0161iandien\u0105 be rinkos tyrim\u0173 yra prakti\u0161kai ne\u012fmanoma dalyvauti komercin\u0117je rinkoje, o galimyb\u0117 tuos tyrimus tur\u0117ti yra labai ribota. Kitas dalykas, t\u0173 priemoni\u0173 i\u0161laikymas ne tik finansinis, bet ir \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 resurs\u0173, yra sud\u0117tingas Lietuvoje jau senokai \u2013 [kit\u0173 tautybi\u0173 \u017emon\u0117s] n\u0117ra mokomi \u017einiasklaidos j\u0173 kalba, tokios \u017einiasklaidos specifikos ir kit\u0173 dalyk\u0173. Mes suprantame, kad neb\u0117ra t\u0173, kurie va\u017eiuot\u0173 \u012f Rytus mokytis, nes paskui \u010dia darbo tur\u0117ti yra prakti\u0161kai ne\u012fmanoma, o kai kalbame apie vakarieti\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105, i\u0161lieka nepaliesti subtilumai arba vietin\u0117s bendruomen\u0117s ypatumai. <\/p>\n\n\n\n Lenk\u0173 kalba ir rus\u0173 kalba \u017einiasklaidos turi skirtingus i\u0161\u0161\u016bkius. Vis\u0173 pirma, d\u0117l savo orientacijos. \u0160iuo atveju, reikia priimti, kad tarp rusakalb\u0117s auditorijos yra labai skirting\u0173 tautybi\u0173 ir religini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emoni\u0173. Kai mes kalbame apie Vilniaus kra\u0161t\u0105, pamir\u0161tame, kad yra ne tik lenkai ir rusai, bet ir baltarusiai, taip vadinami vietiniai, sentikiai, sta\u010diatikiai, katalikai. Ir tai, kas juos vienija, yra rus\u0173 kalba. <\/p>\n\n\n\n Tuo tarpu lenk\u0173 kalba reikalauja platesnio formato, nes, kaip sakoma, yra dvi lenk\u0173 kalbos \u2013 vietin\u0117, lietuvi\u0161koji, ir tikroji, i\u0161 Lenkijos. Tai v\u0117lgi yra did\u017eiul\u0117 takoskyra. <\/p>\n\n\n\n \u012evykiai Ukrainoje labai pa\u017eeid\u0117 rusakalbi\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 galimyb\u0119 dalyvauti komercin\u0117je rinkoje, o lenki\u0161ka \u017einiasklaida yra visuomet priversta kreiptis pagalbos \u012f Lenkij\u0105, ko negali daryti rusakalb\u0117 \u017einiasklaida, nes taps prie\u0161i\u0161ka. <\/p>\n\n\n\n – \u012e kok\u012f turin\u012f ir \u012f koki\u0105 auditorij\u0105 koncentruojasi konkre\u010diai RUSRADIO LT? Kokia yra \u0161ios \u017einiasklaidos priemon\u0117s, kaip rusakalb\u0117s radijo stoties, misija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n – 1995 m., kai prad\u0117jau dirbti lenk\u0173 radijo stotyje Znad Wilii kaip rusi\u0161k\u0173 laid\u0173 ved\u0117jas, b\u016bdamas \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s \u017emogus, did\u017eiavausi, kad Lietuva turi toki\u0105 daugiakalb\u0119, daugiafunkcin\u0119 id\u0117j\u0105. Paskui tapau RUSRADIO LT program\u0173 direktoriumi. <\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 pagrindin\u0117 misija yra i\u0161saugoti galimyb\u0119 tur\u0117ti \u017einias radijuje, pramogin\u012f, suteikiant\u012f informacij\u0105, saugant\u012f kalb\u0105, kult\u016br\u0105, muzik\u0105 turin\u012f. Mes esame pramogin\u0117 radijo stotis, ta\u010diau \u012fvyki\u0173 Ukrainoje akivaizdoje teko laiko skirti ir informavimui. Jau\u010diame pareig\u0105 informuoti rusakalb\u0119 auditorij\u0105 apie pad\u0117t\u012f Lietuvoje. <\/p>\n\n\n\n Ai\u0161ku, ma\u017e\u0117ja \u017emoni\u0173, neskaitan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 kalba, skai\u010dius. Tyrimai rodo, kad pirmos keturios \u017einiasklaidos priemon\u0117s internete, kuriomis naudojasi rusakalbiai Lietuvoje, yra lietuvi\u0173 kalba ir tik penktoje yra rus\u0173. To paties tyrimo metu i\u0161siai\u0161kinome, kad u\u017esienieti\u0161kos \u017einiasklaidos priemon\u0117s prasideda nuo 11-os vietos, tai yra, \u017einios vis\u0173 pirma i\u0161 Lietuvos semiamos. Ir jos semiamos lietuvi\u0173 kalba. <\/p>\n\n\n\n Visgi socialin\u0117 informacija, parama, kur vesti vaikus, skiepytis, bet kokia tokia buitin\u0117 informacija gimt\u0105ja kalba tiesiog priartina \u017emog\u0173 prie valstyb\u0117s teikiam\u0173 paslaug\u0173 ir labiau ver\u010dia juos susim\u0105styti ne apie u\u017esienio ar sien\u0173 politik\u0105, bet savo, kaip pilie\u010dio, pareig\u0105 \u2013 u\u017e k\u0105 jis moka mokes\u010dius, koki\u0105 param\u0105 jis gauna, kokios puikios e. sistemos, kad ir kartais neveikian\u010dios. Tai tampa bendra problema. M\u016bs\u0173 tikslas yra parodyti, kad tai visgi m\u016bs\u0173 valstyb\u0117, t\u0117vyn\u0117, o kalba, kuria mes kalbame, nieko bendro neturi su tuo turiniu. <\/p>\n\n\n\n Kitos m\u016bs\u0173 asociacijos priemon\u0117s kitokios. Su Znad Wilii mane sieja jau daugiau nei ketvirtis am\u017eiaus kartu, a\u0161 ten prad\u0117jau savo karjer\u0105, d\u0117l to situacij\u0105 \u017einau. Jie turi \u0161iek tiek kitok\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f, tai yra, ne tik i\u0161saugoti lenki\u0161k\u0105 identitet\u0105 Lietuvoje ir atspind\u0117ti visus \u012fvykius, bet jie prisi\u0117m\u0117 ir did\u017eiul\u0119 atsakomyb\u0119 su\u017einoti visk\u0105 apie tankiai lenk\u0173 gyvenam\u0173 teritorij\u0173 situacij\u0105. Tur\u0117ti t\u0105 pirm\u0105 \u0161altin\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173 ryt\u0173 Lietuvos. Atspindint u\u017esienio politikos, Lenkijos-Lietuvos interesus, tai vienintel\u0117 vieta, kur galima su\u017einoti apie Lenkijoje vykstan\u010dius dalykus. Kitaip tariant, \u0161i ma\u017ea regionin\u0117 stotis yra tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos. <\/p>\n\n\n\n Ji nuosekliai nuo 1992 m. siek\u0117 informuoti bendruomen\u0119, buvo aktyvi politi\u0161kai, visada gerbiama abiej\u0173 \u0161ali\u0173 institucij\u0173, turi laid\u0105, \u012f kuri\u0105 ateina visi Lietuvos politikai, nes kalb\u0117dami su vietos lenk\u0173 bendruomene jie tuo pa\u010diu atne\u0161a savo \u017einutes \u012f Lenkij\u0105. Tai yra did\u017eiulis tautinis mechanizmas, ir istori\u0161kai labai svarbi radijo stotis, kuri pati pirmoji Lietuvoje atliko tautini\u0173 bendrij\u0173 gynimo misij\u0105. Tik prad\u0117jus transliacijas 1992 m., \u017einios vykdavo trimis kalbomis \u2013 rus\u0173, lietuvi\u0173, lenk\u0173. Jie t\u0105 unikalum\u0105 i\u0161saugojo, prasipl\u0117t\u0117 \u012f internetin\u0119 \u017einiasklaid\u0105, seka kult\u016bros, \u0161vietimo, lenk\u0173 bendruomen\u0117s raid\u0105, nepamir\u0161ta religini\u0173 apeig\u0173. Tikrai ne\u012fkainojamas j\u0173 darbas ir did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis jiems i\u0161lieka i\u0161gyvenimas, kadangi m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s ind\u0117lio yra daug ma\u017eiau nei kaimynin\u0117s \u0161alies. <\/p>\n\n\n\n A\u0161 manau, tai yra tai, kuo Lietuva gali did\u017eiuotis, nes dabar at\u0117jusi TVP Wilno yra tik redakcija, kuri daro vien\u0105 ma\u017e\u0105 laidel\u0119 i\u0161 Lietuvos kart\u0105 per dien\u0105, o Znad Wilii jau beveik 30 met\u0173 Lietuvoje. Dabar jie labai \u012fsitrauk\u0117 ir \u012f Baltarusijos \u012fvyki\u0173 s\u016bkur\u012f ir \u0161vie\u010dia bendruomen\u0119, dalyvauja projektuose, susijusiuose su baltarusi\u0173 bendruomen\u0117s integravimu. Net ir netur\u0117dami resurs\u0173, jie daro fantastin\u012f darb\u0105, tikra \u017eini\u0173 \u017einiasklaida.<\/p>\n\n\n\n – Kaip manote, ar tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos priemon\u0117s savo tautie\u010dius ir problemas, su kuriomis jie susiduria, reprezentuoja geriau nei lietuvi\u0161ka \u017einiasklaida?<\/strong><\/p>\n\n\n\n – Anks\u010diau kalb\u0117jau apie radij\u0105, dabar prapl\u0117skime truput\u012f rat\u0105. Televizijos neturime, yra nebent LRT. Nacionalin\u0117 radijo stotis RusRadio, regionin\u0117s \u2013 Klaip\u0117doje Raduga, Vilniuje Znad Wilii. Spausdintin\u0117s \u017einiasklaidos rus\u0173 kalba turime labai ribot\u0105 kiek\u012f: Ekspress Nedelia savaitra\u0161tis, kuris kartu leid\u017eia ir laikra\u0161t\u012f Pensioner, j\u0173 tira\u017eas siekia 30 t\u016bkstan\u010di\u0173. Taip pat laikra\u0161\u010diai Obzor ir Litovskij Kurjer. Jie visi yra skirtingi ir turi savo redaktorin\u0119 politik\u0105, ir savaip nu\u0161vie\u010dia ir vertina \u012fvykius.<\/p>\n\n\n\n Priklausomai nuo regiono, Visaginas turi TTS, Klaip\u0117da turi Atvir\u0105 Klaip\u0117d\u0105 rus\u0173 kalba ir Klaip\u0117d\u0105 rus\u0173 kalba, kuri yra prakti\u0161kai vertinys, ta\u010diau atlieka savo funkcij\u0105. Tad vieni klaip\u0117die\u010diai labiau remiasi Obzor straipsniais, re\u010diau Klaip\u0117dos, tai irgi parodo tam tikr\u0105 tendencij\u0105. Ekspress Nedelia stengiasi duoti mikrofon\u0105 visiems politinio \u017eaidimo veik\u0117jams, ta\u010diau gal\u0117t\u0173 Lietuvos politikai ten dalyvauti aktyviau, nes da\u017enai pasirodo tie patys keli\u0173 partij\u0173 ar organizacij\u0173 atstovai. \u0160ios priemon\u0117s n\u0117ra naudojamos politik\u0173 komunikacijai su auditorija. <\/p>\n\n\n\n Kalbant apie lenk\u0173 \u017einiasklaid\u0105, Kurier Wile\u0144ski irgi \u017einomas kaip nacionalinis dienra\u0161tis, lenk\u0173 kalba atspindintis Lietuvos, Lenkijos aktualijas ir renginius. Bet jiems labai sunku patiems ka\u017ek\u0105 savaranki\u0161kai padaryti, nes paramos ar informacin\u0117s sklaidos i\u0161 valstyb\u0117s pus\u0117s n\u0117ra. <\/p>\n\n\n\n Tad ar atspindi? Atspindi kurias i\u0161 t\u0173 grupi\u0173? Nes kaip parod\u0117 paskutiniai \u012fvykiai, tie \u017emon\u0117s yra labai skirtingi. Socialin\u0117se medijose pagal reakcijas matome, kad poliarizacija kaip ir likusioje Lietuvoje \u2013 nuo provakseri\u0173 iki antivakseri\u0173, s\u0105mokslo teorijos d\u0117l sveikatos, dalyvavimai eityn\u0117se u\u017e vien\u0105 ar kit\u0105 dalyk\u0105. <\/p>\n\n\n\n Tad manau, kad Lietuvos tautini\u0173 bendrij\u0173 subtilybi\u0173 neatspindime. I\u0161 dalies tai susij\u0119 su tuo, kad neturime platform\u0173 dialogui, turime apribot\u0105 galimyb\u0119 su savo auditorija tur\u0117ti kontakt\u0105. N\u0117ra diskusijos su tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaida.<\/p>\n\n\n\n Pavojingas aspektas yra tai, kad gr\u0117sm\u0117 n\u0117ra i\u0161or\u0117je. Pagrindin\u0117 gr\u0117sm\u0117 yra \u0161alies viduje. Kas t\u0105 grup\u0119 pritrauks savo pus\u0117n, tas ir tur\u0117s svarbiausi\u0105 \u012frank\u012f. Tad vienas i\u0161 dialogo su \u0161ia auditorija b\u016bd\u0173 yra \u017einiasklaidos tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis palaikymas ir bendravimas per jas, tiesiogiai, kuo daugiau ir i\u0161samiau. <\/p>\n\n\n\n Dar nepamin\u0117ta viena priemon\u0117, kuri yra m\u016bs\u0173 asociacijos nar\u0117, yra The Lithuanian Tribune, kuri i\u0161 ties\u0173 dvigub\u0105 misij\u0105 atlieka, nes yra naujos kartos emigrantams, kurie rus\u0173 ar lenk\u0173 kalbos nebemoka, ir m\u016bs\u0173 lietuvai\u010diams, gyvenantiems u\u017esienyje. Tai yra ir galimyb\u0117 u\u017esienie\u010diams, gyvenantiems Lietuvoje, pasigilinti \u012f socialin\u0119 informacij\u0105. Be Vilniaus miesto, komunikacijos kitomis kalbomis kitose savivaldyb\u0117se pritr\u016bksta. Tad tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaida svarbi ir Lietuvos pilie\u010diams, ir laikinai turintiesiems leidim\u0105 gyventi, ir \u012fvairi\u0173 tautybi\u0173 pilie\u010diams. <\/p>\n\n\n\n –<\/strong> Media4Change \u017einiasklaidos steb\u0117senos analitikai pastebi, jog kriminalin\u0117se publikacijose nevengiama pamin\u0117ti tautyb\u0117s \u2013 rusai, lenkai, romai da\u017enai tampa skandaling\u0173 antra\u0161\u010di\u0173 subjektu. Kaip j\u016bs vertinate tokias publikacijas? Ar savo praktikoje esate link\u0119 min\u0117ti nusikaltusio ar \u012ftariamojo tautyb\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n – B\u016bdamas Lietuvos \u017eydu, a\u0161 esu kategori\u0161kai prie\u0161 toki\u0105 takoskyr\u0105. Tur\u0117damas vien\u0105 geriausi\u0173 pas\u0173 pasaulyje \u2013 Lietuvos pas\u0105 \u2013 a\u0161 esu pilietis, kaip ir daugelis m\u016bs\u0173. Pilietyb\u0117 juk n\u0117ra tautiniu pagrindu. Pilietyb\u0117 yra abipusis \u012fsipareigojimas tarp pilie\u010dio ir valstyb\u0117s, tai ir teis\u0117s, ir pareigos. <\/p>\n\n\n\n Be abejon\u0117s, tai, kad lietuvi\u0173 tauta yra \u0161ios valstyb\u0117s k\u016br\u0117ja ir formuoja valstyb\u0117s politik\u0105, suk\u016br\u0117 \u0161i\u0105 valstyb\u0119, paaukojo tam visk\u0105, yra nenugin\u010dijamas faktas. Ir geb\u0117jo tauta ilgus am\u017eius bendrauti su kitomis tautomis dar Gedimino laikais, atvesti totorius, karaimus. \u017dydus kviesdami, lenkus priimdami, tur\u0117dami Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105, sugeb\u0117jome vis\u0105 tai suformuoti ir tur\u0117ti tautini\u0173 bendrij\u0173 palaikym\u0105 formuojant nacionalin\u0119 Lietuvos valstyb\u0119, d\u0117l to nesuvokiamas noras skirstyti neger\u0105 \u017emog\u0173 pagal tautyb\u0117s princip\u0105.<\/p>\n\n\n\n Rom\u0173 bendruomen\u0117s atstovams labai sunku b\u016bti vie\u0161umoje, nes jie suvokia, kad jie \u017einiasklaidoje atsiranda d\u0117l kriminal\u0173 arba d\u0117l to vyksta ka\u017ekoks projektas, ir viskas yra neigiama prizme. Kaip sunku pa\u010dios bendruomen\u0117s viduje romams, kurie kovoja u\u017e rom\u0173 teises, b\u016bti savo tautyb\u0117s \u017emoni\u0173 atstovais, kai per vien\u0105 akimirk\u0105 j\u0173 visas darbas yra nubraukiamas tokiais \u017einiasklaidos priemoni\u0173 sprendimais. Tas pats ir apie \u017eyd\u0173 bendruomen\u0119. Akivaizdu, kad \u017emon\u0117s, padar\u0119 nusikaltim\u0105, gali b\u016bti bet kokios tautyb\u0117s. Tad mano nuomone, diskriminacija tautiniu pagrindu yra nelogi\u0161ka. <\/p>\n\n\n\n Jei matome, kaip yra skirting\u0173 \u0161ali\u0173 migrantai diskriminuojami logistikos sferoje, sakykime, Tad\u017eikistano, Uzbekistano, Ukrainos vairuotojai patiria skirtingas diskriminacijos r\u016b\u0161is, tada mes galime i\u0161skirti bendruomen\u0117s diskriminacijos ypatumus. Bet mes \u010dia jau nesigiliname. <\/p>\n\n\n\n Tad man atrodo, kad jei mes vertinsime pilie\u010di\u0173 pa\u017eeidimus \u2013 o baud\u017eiamasis ar administracinis kodeksas kalba apie pilie\u010di\u0173 nusi\u017eengimus ir teismas vertina ne tautyb\u0119 \u2013 papildomai sukurti homofobi\u0161k\u0105 ar nacionalistin\u012f atspalv\u012f niekaip valstyb\u0117s sustiprinimui nepad\u0117s. <\/p>\n\n\n\n – Tirdami lietuvi\u0161k\u0105 \u017einiasklaid\u0105, taip pat pastebime, kad da\u017enai apie grupes kalbama be j\u0173 balso. Rusai, lenkai buvo kalbinami 3-4 proc. publikacij\u0173 apie juos 2020 metais. Kaip manote, ar tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaida gali u\u017epildyti \u0161ias spragas?<\/strong> <\/p>\n\n\n\n – Tikrai ne. Kuo daugiau kitatau\u010diai, gyvenantys Lietuvoje, pamatys savo atstov\u0173 nacionalin\u0117je \u017einiasklaidoje, pamatys, kad j\u0173 balsas yra girdimas politik\u0173, politolog\u0173, \u017eurnalist\u0173 bendruomen\u0117s, tuo bus daugiau pasitik\u0117jimo, kad ka\u017ekoki\u0173 permain\u0173 ar sprendim\u0173 galima pasiekti. <\/p>\n\n\n\n \u017diniasklaida tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis irgi tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161naudojama aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 labiau, bet j\u0173 yra tiek ma\u017eai. Mes turime pavyzd\u017ei\u0173, tur\u0117jome lenk\u0173, totori\u0173 auk\u0161tose pareigose, bet ma\u017eokai turime \u017emoni\u0173, kurie b\u016bt\u0173 matomi kitatau\u010diai, kurie b\u016bt\u0173 reprezentuoti. <\/p>\n\n\n\n Ir dar ma\u017eai dirbama su savo bendruomen\u0117mis. Tai b\u016bt\u0173 did\u017eiulis poveikis. Pats tur\u0117jau didel\u012f projekt\u0105 su Europos krep\u0161inio \u010dempionatu, tai niekas nesirinko pagal tautyb\u0119, rinko pagal \u017einias, bet a\u0161 tuo did\u017eiuojuosi ir a\u0161 manau, daugelis \u017emoni\u0173 did\u017eiuojasi, kad tok\u012f \u012fvyk\u012f tur\u0117jome. Reik\u0117t\u0173 daugiau \u012fvyki\u0173, kuriais did\u017eiuotum\u0117m\u0117s, taut\u0173 dien\u0173. Reik\u0117t\u0173 dar labiau \u0161viesti Lietuvos pilie\u010dius apie tautines bendrijas, kad gal jos jau seniai i\u0161 t\u0173 stereotip\u0173 i\u0161lipusios. <\/p>\n\n\n\n Prie\u0161 10 met\u0173 ne\u012fsivaizdavome, kad LGBT klausim\u0105 \u012fmanoma pajudinti, o dabar nebekeista. Vadinasi, ir \u0161iuo klausimu galime pajud\u0117ti ir, ko gero, jei jau aplink jus pasikeit\u0117 technologijos, tai ir \u017emon\u0117s jau kitokie. Ir daugeliu atvej\u0173 nebe\u017einosite, kad tie \u017emon\u0117s yra kitos tautyb\u0117s. Jie studijuoja, gyvena, dirba, kuria versl\u0105 \u0161alia j\u016bs\u0173 ir jie tiesiog nenori i\u0161siskirti. <\/p>\n\n\n\n A\u0161 noriu, kad \u017emon\u0117s nesig\u0117dyt\u0173 tautyb\u0117s. A\u0161 nesig\u0117diju ir a\u0161 esu Lietuvos pilietis ir man \u0161ios dvi s\u0105vokos yra labai \u0161alia \u017eygiuojan\u010dios. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tautini\u0173 bendrij\u0173 dien\u0105 Media4Change kalbina Lietuvos \u017einiasklaidos tautini\u0173 bendrij\u0173 kalbomis asociacijos, jungian\u010dios kelias \u017einiasklaidos priemones lenk\u0173, rus\u0173, angl\u0173 kalbomis, vadov\u0105 Ernest Alesin apie tautini\u0173 bendrij\u0173 \u017einiasklaidos vaidmen\u012f etnin\u0117se bendruomen\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":9936,"template":"","reactions-class":[],"display":[167],"class_list":["post-9935","reactions","type-reactions","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","display-show-in-home-page-bottom-featured-section"],"acf":[],"yoast_head":"\n