{"id":5621,"date":"2021-01-25T21:17:46","date_gmt":"2021-01-25T19:17:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=reactions&p=5621"},"modified":"2021-02-22T10:48:43","modified_gmt":"2021-02-22T08:48:43","slug":"psichikos-sveikata-issukis-ziniasklaidos-profesionalumui","status":"publish","type":"reactions","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/reactions\/psichikos-sveikata-issukis-ziniasklaidos-profesionalumui\/","title":{"rendered":"Psichikos sveikata \u2013 vis dar i\u0161\u0161\u016bkis \u017eurnalist\u0173 profesionalumui"},"content":{"rendered":"\n
Ir nors \u012fsp\u016bd\u017eiui sustiprinti pasitelktos tiek sensacingos antra\u0161t\u0117s, tiek peili\u0173 gele\u017e\u010di\u0173 iliustracijos, tai tebuvo standartinis atvejis, demonstruojantis, kaip daugiau nei de\u0161imtmet\u012f Lietuvos \u017eurnalistai vis dar pasitelkia psichikos sveikatos b\u016bsen\u0105 kaip kritinio pavojaus element\u0105 ir s\u0105moningai ar ne visuomen\u0117s interesu dangsto jos pa\u010dios finansin\u012f interes\u0105. Kvie\u010diame susipa\u017einti, kaip \u012f \u012fvykio atomazg\u0105 \u0161\u012f kart\u0105 reagavo Lietuvos \u017einiasklaidos priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
\u012e finansin\u012f interes\u0105, analizuodamas psichikos sutrikim\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fvaizd\u017eius, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f dar \u017einiasklaidos tyr\u0117jas G. Gerbneris: \u201eItin pardavim\u0173 skai\u010di\u0173 didina apra\u0161omas pami\u0161imo atvejis ar kokia nenusp\u0117jama, netik\u0117ta, kruvina \u017emog\u017eudyst\u0117\u201c.<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n
\u010cia pat pabr\u0117\u017edamas, kad toki\u0173 element\u0173 vartojimas daro \u017ealing\u0105 poveik\u012f visuomen\u0117s suvokimui. Kai respondent\u0173 buvo pra\u0161oma apib\u016bdinti \u017emones, kurie turi psichikos sveikatos sutrikim\u0173, da\u017eniausiai pavartoti \u017eod\u017eiai: masiniai \u017emog\u017eud\u017eiai,<\/em> teroristai<\/em>, samdomi \u017eudikai<\/em>, b\u016bsimi auk\u0161\u010diausi\u0173 pareig\u016bn\u0173 \u017eudikai.<\/em> <\/p>\n\n\n\n
2006 met\u0173 Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problem\u0173 turin\u010di\u0173 asmen\u0173: net 68 procentai lietuvi\u0173 mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tuo tarpu statistika rodo, kad tokie \u017emon\u0117s Lietuvoje \u012fvykd\u0117 tik 4 procentus vis\u0173 nusikaltim\u0173 ir ma\u017eiau nei 1 procent\u0105 vis\u0173 smurtini\u0173 nusikaltim\u0173. Jie \u017eymiai da\u017eniau patys b\u016bna nusikaltim\u0173 aukomis. <\/p>\n\n\n\n
\u017dinant, kad kas ketvirtas \u017emogus bent kart\u0105 gyvenime turi psichikos sveikatos problem\u0173, galime tik \u012fsivaizduoti, kokiai didelei daliai \u017emoni\u0173 tai turi \u012ftakos. Jie 2020 met\u0173 Etnini\u0173 tyrim\u0173 instituto u\u017esakymu atlikto visuomen\u0117s nuostat\u0173 tyrimo duomenis<\/a>, i\u0161lieka tre\u010dioje vietoje tarp labiausiai nepageidaujam\u0173 grupi\u0173 kaimynyst\u0117je ir pirmoje vietoje tarp nepageidaujam\u0173 koleg\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201ePavojingas\u201c, \u201eginkluotas virtuviniu peiliu\u201c \u2013 vieni da\u017eniausi\u0173 \u0161\u012f sekmadien\u012f i\u0161 psichiatrijos ligonin\u0117s pab\u0117gus\u012f asmen\u012f \u012fvardijan\u010di\u0173 epitet\u0173, liudijantys, kiek giliai s\u0105mon\u0117je vis dar yra \u012fsitvirtin\u0119s mitas apie psichikos sveikatos sutrikim\u0173 turin\u010dius asmenis ir j\u0173 pavojingum\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Netruko paai\u0161k\u0117ti, kad nuo policijos \u0161is asmuo nei b\u0117go, nei jai prie\u0161inosi ar band\u0117 panaudoti peil\u012f. Negana to, ie\u0161komas asmuo iki \u0161iol netur\u0117jo jokios smurtin\u0117s patirties. Vienintelis pagrindas j\u012f laikyti pavojingu yra tai, jog tur\u0117jo priemoni\u0173, kurias galima naudoti kaip ginklus.<\/p>\n\n\n\n