{"id":4115,"date":"2014-10-22T12:38:33","date_gmt":"2014-10-22T10:38:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=methodology&p=4115"},"modified":"2021-01-14T15:09:46","modified_gmt":"2021-01-14T13:09:46","slug":"romu-vaizdavimo-rekomendacijos","status":"publish","type":"methodology","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/methodology\/romu-vaizdavimo-rekomendacijos\/","title":{"rendered":"Rom\u0173 vaizdavimo rekomendacijos"},"content":{"rendered":"\n

\u201eMedia4change\u201d pastebi, kad Rom\u0173 bendruomen\u0117, palyginus su kitomis stebimomis grup\u0117mis, yra vaizduojama itin neigiamai. Nors grup\u0117s vaizdavimas ir atsiduria teigiamame kontekste: ra\u0161oma apie j\u0173 kult\u016brin\u012f paveld\u0105, veikl\u0105, l\u016bkes\u010dius, ta\u010diau nei\u0161vengiama stereotipizavimo ir stigmatizavimo. \u0160iuose tekstuose vartojamas terminas \u201e\u010digonas\u201c, nuotraukose rom\u0173 tautyb\u0117s asmenys vaizduojami kaip skurd\u017eiai gyvenantys. Dauguma tekst\u0173 ar reporta\u017e\u0173 apie romus pasirodo neigiamame kontekste \u2013 kriminaluose, akcentuojant \u012ftariam\u0173 asmen\u0173 kilm\u0119, gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 \u2013 Tabor\u0105. Apib\u016bdinant \u0161i\u0105 grup\u0119 da\u017eniausiai sutinkamos \u0161ios s\u0105vokos: \u201e\u010digonai\u201c, \u201etaboras\u201c, \u201etriuk\u0161mingi\u201c, \u201eugningas\u201c, \u201esiautulingas\u201c. Rom\u0173 bendruomen\u0117 tekstuose kalbinta tik 5 proc. tekst\u0173, to rezultatas \u2013 \u0161i grup\u0117 lieka \u201enebyli\u201c ir jai nesuteikiamas balsas.<\/p>\n\n\n\n

Rom\u0173 kult\u016bros Lietuvoje tyrin\u0117toja, antropolog\u0117 Au\u0161ra Simoniuk\u0161tyt\u0117 Lietuvoje rekomenduoja termino \u201e\u010digonas\u201c nevartoti, ypa\u010d \u017einiasklaidoje. Anot mokslinink\u0173, jis turi neigiam\u0105 konotacij\u0105. Viena i\u0161 termino kilm\u0117s teorij\u0173 teigia, kad \u201e\u010digonas\u201c nuo antikos laik\u0173 \u017eymi \u017eemesn\u0119 nelie\u010diam\u0173j\u0173 kast\u0105 ir kelia neigiamas asociacijas, kurios nuteikia \u0161ios grup\u0117s vertinimui i\u0161 galios pozicij\u0173, kaip \u201ekitok\u012f\u201c, \u201ekeistin\u0105\u201c. Toks rei\u0161kinys siejamas dar su istorine \u0161io \u017eod\u017eio naudojimo raida. \u201e\u010cigono\u201c terminas kildinamas i\u0161 Graikijoje veikusios krik\u0161\u010dioni\u0161kos sektos \u201eatsinganos\u201c (nelie\u010diamieji, neliestini) pavadinimo (juo ilgainiui imta vadinti \u012f Bizantijos imperij\u0105 atvykstan\u010dius rom\u0173 tautyb\u0117s asmenis). Kitose kalbose (angl. \u201egypsies\u201c, isp. \u201egitano\u201c) terminas susij\u0119s su viduram\u017eiais Europoje i\u0161plitusia \u010digon\u0173 Egipto kilm\u0117s legenda. Joje romai irgi \u017eenklinti, kaip \u017eemesnio lygmens atstovai. A. Simoniuk\u0161tyt\u0117 pastebi, kad \u0161i\u0173 termin\u0173 vartojimas yra sud\u0117tingas ir kompleksinis klausimas, ta\u010diau siekiant nestigmatizuoti grup\u0117s rekomenduotina vartoti \u017eod\u012f \u201eromas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Rom\u0173 integracijos nam\u0173 vadov\u0117 Bo\u017eena Karvelien\u0117 teigia, kad romus reik\u0117t\u0173 vadinti deramu terminu, kuris yra pla\u010diai naudojamas visame pasaulyje. Ji teigia, kad Lietuvoje jau\u010diama neigiama konotacija, susijusi su terminu \u201e\u010digonas\u201c ir ji nenor\u0117t\u0173 b\u016bti taip vadinama. \u201e\u0160is terminas yra susij\u0119s su \u201e\u017eemesniu\u201c visuomen\u0117s sluoksniu ir pa\u017eeminimu. Rom\u0173 bendruomen\u0117s stigma yra tokia didel\u0117, kad j\u0105 jau\u010diame kiekvien\u0105 dien\u0105 \u2013 bandydami \u012fsidarbinti, naudodamiesi vie\u0161uoju transportu\u201c, – apie realias pasekmes d\u0117l rom\u0173 stereotipizavimo kalba B. Karvelien\u0117. Ji tvirtina, kad atsiradus pozityviam informacijos srautui apie romus \u017einiasklaidoje, keist\u0173si ir visuomen\u0117s nuomon\u0117 bei po\u017ei\u016bris \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u201eEurofound\u201c tyrim\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 vadovas, sociologijos daktaras Tadas Leon\u010dikas tvirtina<\/a>, kad rom\u0173 marginalizacija darbo rinkos srityje, \u0161vietimo sistemoje, vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 srityje jiems trukdo \u012fveikti atskirt\u012f visuomen\u0117je. Jis mano, kad yra vengiama pripa\u017einti, kad romai gyvename u\u017edarame ma\u017eesni\u0173 galimybi\u0173 lauke ir yra patys kaltinami d\u0117l savo gyvenimo s\u0105lyg\u0173. Kaip pavyzd\u012f, T. Leon\u010dikas pateikia trumpesn\u0119 rom\u0173 gyvenimo trukm\u0119 nei kit\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. Tai rei\u0161kia, kad j\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, i\u0161 tikr\u0173j\u0173, yra prastesn\u0117 nei likusios visuomen\u0117s dalies. Ekspertas, remdamasis tyrimais, teigia, kad romai nori integruotis ir tai tik mitas, kad jie to nenori. Romai nor\u0117t\u0173, kad j\u0173 vaikai eit\u0173 \u012f mokykl\u0105 kartu su kitais moksleiviais, dauguma nor\u0117t\u0173 dirbti.<\/p>\n\n\n\n

Etnini\u0173 tyrim\u0173 instituto mokslo darbuotoja dr. Monika Fr\u0117jut\u0117-Rakauskien\u0117 patvirtina, kad visuomen\u0117s nuomon\u0117 apie romus priklauso nuo \u0161ios grup\u0117s vaizdavimo \u017einiasklaidoje. \u201eTai yra s\u0105lyginai ma\u017ea grup\u0117, ta\u010diau \u017einiasklaidoje ji fig\u016bruoja pakankamai da\u017enai. Da\u017enu atveju yra pabr\u0117\u017eiamas veiksm\u0105 padariusios grup\u0117s etni\u0161kumas, kad nuskaltim\u0105 padar\u0117 b\u016btent rom\u0173 tautyb\u0117s asmuo. Labai svarbu, kad romai \u017einiasklaidoje atsiduria neigiamame kontekste \u2013 nusikaltim\u0173, narkotik\u0173, socialni\u0173 pa\u0161alp\u0173 temose. Grup\u0117 kriminalizuojama, atitinkamai formuojasi ir visuomen\u0117s nuomon\u0117 \u2013 romai yra nem\u0117gstamiausia grup\u0117 visuomen\u0117je. Tuo metu kai Vilniuje buvo griaunami rom\u0173 namai, visuomen\u0117s nuomon\u0117 truput\u012f keit\u0117si \u012f ger\u0105 pus\u0119, ta\u010diau bendros tendencijos nekinta\u201c, – teigia M. Fr\u0117jut\u0117-Rakauskien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvos vaik\u0173 fondo direktor\u0117 Romualda Navikait\u0117 pastebi tam tikras rom\u0173 bendruomen\u0117s problematikas. \u201ePatys romai pastebi, kad itin neigiam\u0105 visuomen\u0117s nuomon\u0119 apie juos formuoja \u017einiasklaida. Tik labai ma\u017ea dalis publikuojam\u0173 straipsni\u0173 yra teigiami. Ta\u010diau ne tk vaizdavimas \u017einiasklaidoje gal\u0117t\u0173 keistis pozityvia linkme. Tam tikrose \u0161alyse yra \u012fgyvendinama pozityvi diskriminacija \u2013 romams suteikiamos stipendijos studijuoti, diegiamos kitos priemon\u0117s integruotis. Galb\u016bt ir Lietuvoje tokios priemon\u0117s pad\u0117t\u0173 spartesnei ir lengvesnei integracijai. Ar mes norime susiprie\u0161inusios visuomen\u0117s, ar mes galime formuoti pozityvesn\u0119 nuomon\u0119, ugdyti tolerancij\u0105. Nepriklausomai nuo tautyb\u0117s yra skauduli\u0173 visur\u201c, – sako R. Navikait\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat dalinam\u0117s Lietuvos vaik\u0173 fondo vaizdo reporta\u017eu \u201eIstorija be galo…\u201c apie rom\u0173 bendruomen\u0117s situacij\u0105 Lietuvoje, vaizdavim\u0105 \u017einiasklaidoje, kokias pasekmes patiria romai m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

\n