{"id":9000,"date":"2021-03-31T18:09:46","date_gmt":"2021-03-31T15:09:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=future-story&#038;p=9000"},"modified":"2021-05-14T14:23:44","modified_gmt":"2021-05-14T11:23:44","slug":"simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata","status":"publish","type":"future-story","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/","title":{"rendered":"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Abejoni\u0173 sukelia net ir gydytojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vienoje i\u0161 Taurag\u0117s regiono gimnazij\u0173 dirbanti visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0117 Roma (<em>vardas pakeistas<\/em>, <em>bet redakcijai \u017einomas <\/em>\u2013 <em>red<\/em>. <em>pastaba<\/em>) pasakojo anks\u010diau \u012f skiepus \u017ei\u016br\u0117jusi atsargiai, ta\u010diau nuomon\u0119 pakeit\u0117, kai susirgo Laimo liga. Bendrosios praktikos slaugytojos licencij\u0105 turinti medik\u0117 suprato, kad jei tik yra bent menka galimyb\u0117 apsisaugoti, reikia ja naudotis. Nuo Laimo ligos vakcinos n\u0117ra,&nbsp; bet viruso sukeliamas erkinis encefalitas gali pridaryti dar daugiau b\u0117d\u0173, tod\u0117l moteris i\u0161kart nusprend\u0117 skiepytis.<\/p>\n\n\n\n<p>Prie\u0161 kelerius metus Roma apsid\u017eiaug\u0117 i\u0161girdusi koleges kalbant, jog medikams galima nemokamai pasiskiepyti pneumokokine vakcina. I\u0161taikiusi prog\u0105, moteris u\u017esuko pas savo \u0161eimos gydytoj\u0105 papra\u0161yti skiepo. \u201eKaip \u010dia taip \u0117m\u0117te ir sugalvojote? Kod\u0117l norite skiepytis, kam jums to reikia?\u201c \u2013 steb\u0117josi gydytoja.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"a9308a80-9c62-4518-ba1c-b109ef1872de\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Pneumokokin\u0117 infekcija\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/a9308a80-9c62-4518-ba1c-b109ef1872de\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Pneumokokin\u0117 infekcija<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p>Vakcin\u0105 moteris gavo, pasiskiepijo ir iki \u0161iol d\u017eiaugiasi, kad gydytojos abejon\u0117 nepaveik\u0117 jos pasiry\u017eimo. \u201eTegul kas k\u0105 nori, t\u0105 kalba, nes pati \u012fsitikinau, jog vakcina veikia: jau keleri metai nebesergu nei sinusitu, nei vidurin\u0117s ausies u\u017edegimu. Nors \u0161ios ligos mane kamavo nuo vaikyst\u0117s, o plau\u010di\u0173 u\u017edegimu sirgdavau kone kiekvien\u0105 \u017eiem\u0105\u201c, \u2013 pasakojo pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nesiskiepijo ir nerekomendavo&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0117 pripa\u017e\u012fsta, jog sunku \u012ftikinti \u017emones skiepytis, nes ir kai kurie gydytojai netiki skiep\u0173 nauda, tod\u0117l da\u017enai patys nesiskiepija.<\/p>\n\n\n\n<p>T\u0105 2009 metais patvirtino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto magistrant\u0117s Ritos Beliauskien\u0117s<strong> <\/strong>atlikta apklausa. Apklaususi 1 693 sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 darbuotojus, ji nustat\u0117, jog skiepijasi tik 54,8 proc. bendrosios praktikos gydytoj\u0173, 55,9 proc.&nbsp; terapeut\u0173 bei 51,6 proc. slaugytoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Koronavirusas \u012fne\u0161\u0117 poky\u010di\u0173, ta\u010diau ne itin daug.&nbsp; I\u0161 190 \u0160ilal\u0117s ligonin\u0117s darbuotoj\u0173 skiepytis nuo \u0161io viruso panoro 101. \u0160akiuose skiepytis atsisak\u0117 ma\u017edaug kas de\u0161imtas medicinos \u012fstaig\u0173 darbuotojas.&nbsp; Jurbarko r. pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centre \u2013 22,7 proc. \u0161ios \u012fstaigos darbuotoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Vakcin\u0173 atsisak\u0117 ir kas ketvirtas V\u0161\u012e \u201eJurbarko socialin\u0117s paslaugos\u201c darbuotojas. \u012estaigai vadovaujanti Audron\u0117 Bal\u010di\u016bnien\u0117 \u012f\u017evelgia, jog \u017emon\u0117s ne\u012fprat\u0119 investuoti \u012f savo sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 \u012fstaiga suinteresuota, kad darbuotojai b\u016bt\u0173 sveiki, tod\u0117l pra\u0117jus\u012f ruden\u012f pasi\u016bl\u0117 darbuotojams nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Nor\u0105 parei\u0161k\u0117 gal tik ketvirtadalis dirban\u010di\u0173j\u0173. Gaila, bet Lietuvoje n\u0117ra susiformavusi\u0173 skiepijimosi tradicij\u0173\u201c, \u2013 apgailestavo A. Bal\u010di\u016bnien\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak jos, \u017emon\u0117s dabar tiki socialiniuose tinkluose plintan\u010dia informacija, kuri kursto abejones vakcin\u0173 patikimumu. D\u0117l to pasi\u016blius skiepytis nuo koronaviruso, paskutin\u0119 dien\u0105 nema\u017eai d\u0117l neai\u0161ki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pasak\u0117 \u201ene\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"http:\/\/www.ulac.lt\/uploads\/downloads\/2016-2.pdf?fbclid=IwAR3ujnaN-i_mZMc8DWy04mtmUxbLJI-_wLwWPRPyDfPlblzT1ETvYgGQEhE\">\u201eLietuvos bendrosios praktikos gydytojas\u201c<\/a> (2016 m., Nr. 10) publikuotame straipsnyje&nbsp;\u201eImunoprofilaktikos svarba siekiant suvaldyti skiepais valdomas u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas\u201c profesorius Saulius \u010caplinskas komentavo U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro (ULAC) atlikt\u0105 gyventoj\u0173 apklaus\u0105.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Apklaus\u0119 daugiau kaip 1 000 \u0161alies gyventoj\u0173, ULAC specialistai pasteb\u0117jo, jog gydytojai rekomendavo skiepytis ma\u017eiau nei 40 proc. pacient\u0173, nors j\u0173 rekomendacijomis pasitiki net 75 proc. \u017emoni\u0173. Apklausos duomenimis, beveik 30 proc. asmen\u0173 nuo 15 met\u0173 n\u0117ra skiepij\u0119si.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/www.who.int\/news-room\/spotlight\/ten-threats-to-global-health-in-2019\">PSO, 2019 m. skiep\u0173 atsisakym\u0105 \u012fvardinusi kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 sveikatos gr\u0117smi\u0173 pasaulyje<\/a>, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad medicinos darbuotojai, ypa\u010d esantys ar\u010diausiai bendruomen\u0117s, teb\u0117ra patikimiausi patar\u0117jai, labiausiai lemiantys \u017emoni\u0173 apsisprendim\u0105 d\u0117l skiep\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Did\u017eiausias sovietme\u010dio pasiekimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Did\u017eiausi, vis\u0105 pasaul\u012f stebin\u0119 skiepijimo mastai buvo pasiekti Soviet\u0173 S\u0105jungoje. Kaip tai pavyko \u012fgyvendinti,&nbsp; straipsnyje<a href=\"https:\/\/www.ucis.pitt.edu\/nceeer\/1997-812-03g-Hoch.pdf\"> \u201eThe social consequences of soviet imunization policies, 1945-1980\u201c<\/a>&nbsp; 1997 m. Nagrin\u0117jo JAV tyr\u0117jas, Ajovos universiteto mokslininkas Steven L. Hoch. Jis pabr\u0117\u017e\u0117 \u0161io laim\u0117jimo istorin\u012f kontekst\u0105: 1950-aisiais, kuomet SSRS imtasi plataus masto vakcinacijos programos, bandyta \u012ftvirtinti vald\u017eios legitimum\u0105 ir autoritet\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>S. L. Hoch apra\u0161o 1960-aisiais Soviet\u0173 S\u0105jungoje startavusi\u0105 masin\u0119 vakcinacij\u0105 nuo poliomelito, kuomet geriamoji vakcina buvo pla\u010diai i\u0161dalinta visoms ugdymo \u012fstaigoms \u2013 lop\u0161eliams ir dar\u017eeliams, mokykloms. Tie vaikai, kurie nelanko n\u0117 vienos j\u0173, medicinos sesu\u010di\u0173 aplankyti namuose, nepraleid\u017eiant n\u0117 vieno buto ar atokios sodybos.&nbsp; Nors nuolat b\u016bdavo pabr\u0117\u017eiama pilie\u010di\u0173 laisva valia pasirinkti, skiepyti savo vaikus ar ne, atsisakan\u010di\u0173j\u0173 beveik nebuvo.<\/p>\n\n\n\n<p>JAV tyr\u0117jas pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, kad tose \u0161alyse, kur labiau vertinamos individo teis\u0117s nei kolektyvin\u0117 gerov\u0117, tokie vakcinacijos mastai, kokie buvo pasiekti Soviet\u0173 S\u0105jungoje, b\u016bt\u0173 ne\u012fmanomi. \u201eKai kurios visuomen\u0117s u\u017e savo \u201elaisves\u201c sumok\u0117jo infekcini\u0173 lig\u0173 protr\u016bki\u0173 kaina\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n\n\n\n<p>S. L. Hoch prana\u0161avo, jog postsovietin\u0117s \u0161alys, nebeturin\u010dios pigios darbo j\u0117gos ir toki\u0173 galing\u0173 propagandos \u012franki\u0173, neabejotinai susidurs su dideliais i\u0161\u0161\u016bkiais, bandydamos atrasti naujas formas ir b\u016bdus masinei vakcinacijai.<\/p>\n\n\n\n<p>Ir tai pasitvirtino:&nbsp; 2019 metais \u201eEurobarometro\u201c atlikta apklausa parod\u0117, kad tik 30 procent\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 per 5 metus nuo ko nors skiepijosi arba skiepijosi j\u0173 \u0161eimos nariai. Tai vienas \u017eemiausi\u0173 rezultat\u0173 Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Vakcinos \u2013 savo s\u0117km\u0117s \u012fkait\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu vaikai valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis skiepijami nuo 14 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173, suaugusieji \u2013 nuo difterijos ir stablig\u0117s, rizikos grupi\u0173 asmenys \u2013 nuo gripo, pneumokokin\u0117s infekcijos, pasiutlig\u0117s ir stablig\u0117s. \u0160iemet \u012f valstyb\u0117s kompensuojam\u0173 vakcin\u0173 suaugusiesiems s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukta ir vakcina nuo COVID-19.<\/p>\n\n\n\n<p>Keliaujantiems \u012f egzotines \u0161alis rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s, choleros ir virusinio hepatito A bei B.&nbsp;Be to, si\u016blomi mokami skiepai nuo v\u0117jaraupi\u0173, erkinio encefalito, gripo ir kit\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vakcinomis visame pasaulyje kontroliuojamos 28 ligos, be to, intensyviai dirbama kuriant naujas vakcinas.<\/p>\n\n\n\n<p>ULAC<a href=\"http:\/\/www.ulac.lt\/uploads\/downloads\/uzkirsk_kelia\/Vakcinu_%2520mitai_faktai.pdf\"> nurodo<\/a>, kad per pastaruosius de\u0161imt met\u0173 Lietuvoje \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo sergamumas kokliu\u0161u, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugel\u012f met\u0173 neregistruojami susirgimai \u012fgimtu raudonuk\u0117s sindromu ar naujagimi\u0173 stablige, tarp vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 nustatomi tik pavieniai difterijos ir stablig\u0117s atvejai. Ma\u017e\u0117jimo tendencija b\u016bdinga ir sergamumui hepatitu B.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117lto, ma\u017e\u0117jant susirgim\u0173&nbsp; u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis, vakcinos tapo savo pa\u010di\u0173 s\u0117km\u0117s \u012fkait\u0117mis: vis daugiau \u017emoni\u0173 pradeda akcentuoti vakcin\u0173 sukeliamus nepageidaujamus simptomus, skleisti melaging\u0105 informacij\u0105 apie es\u0105 d\u0117l skiep\u0173 kylan\u010dias ligas.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai jau suk\u0117l\u0117 rimt\u0173 pasekmi\u0173. Nors buvo manoma, jog tymai jau suvaldyti, 2019 m. sergamumas \u0161ia liga pasiek\u0117 nereg\u0117tas auk\u0161tumas: Lietuvoje diagnozuoti net 834 susirgimai tymais, nors iki tol&nbsp; per metus b\u016bdavo nustatoma nuo 1\u20132 iki 30\u201350&nbsp; atvej\u0173. Tai privert\u0117 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f&nbsp; ma\u017e\u0117jan\u010dias vaik\u0173 skiepijimo nuo tym\u0173 apimtis. PSO teigia, kad tym\u0173 ir raudonuk\u0117s plitimas bus sustabdytas paskiepijus 95 proc. visuomen\u0117s, ta\u010diau pastaraisiais metais \u0161alyje vaik\u0173 skiepijimo apimtys nukrito iki 92 procent\u0173.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"b622f071-dd6b-446e-a7ee-37d97b8d5029\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Sergamumas tymais 2010\u20132019 m. Lietuvoje\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/b622f071-dd6b-446e-a7ee-37d97b8d5029\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Sergamumas tymais 2010\u20132019 m. Lietuvoje<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p><strong>Daugiau skiepijasi nuo gripo<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Rizikos grup\u0117s asmenis nemokamai nuo sezoninio gripo prad\u0117ta skiepyti 2010 metais, ta\u010diau nor\u0105 skiepytis i\u0161reik\u0161davo ma\u017edaug kas ketvirtas vyresnis nei 65 m., sunkiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis sergantis \u017emogus. Skiepijimo apimtys prad\u0117jo did\u0117ti tik visai neseniai, o labiausiai i\u0161augo prie\u0161 2019\u20132020&nbsp; met\u0173 gripo sezon\u0105, kai valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis paskiepyta 167,4 t\u016bkst. rizikos grup\u0117s asmen\u0173 \u2013 tre\u010ddaliu daugiau nei iki tol.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar smarkiau, net 3,7 karto i\u0161augo ir savo l\u0117\u0161omis nuo gripo besiskiepijan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius: prie\u0161&nbsp; 2019\u20132020 met\u0173 gripo sezon\u0105 tuo pasir\u016bpino 107,7 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 294,1 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, taigi nuo sezoninio gripo pasiskiepijo tik apie 12 proc. gyventoj\u0173. Daugelyje Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173 ir Skandinavijos \u0161ali\u0173 nuo sezoninio gripo skiepijasi 50\u201370 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau kod\u0117l skiepijimosi naudas ignoruoja palyginti \u017eenklus skai\u010dius medik\u0173? <a href=\"https:\/\/www.lid.lt\/storage\/2019\/08\/infekcines-ligos-nr-1-10-2016-26-29.pdf?fbclid=IwAR0yH9AWGvzRleKA_v3TJK52rvo2LUVYvzABOg5KICWr_42VP9iqfbI2brc\">2016 metais ULAC atliktas tyrimas <\/a>atskleid\u0117:&nbsp; 29 proc. medik\u0173 nurod\u0117, jog nesiskiepija d\u0117l vakcin\u0173 keliam\u0173 sunki\u0173 nepageidaujamo poveikio rei\u0161kini\u0173, o 15,6 proc. buvo \u012fsitikin\u0119, jog skiepai nuo gripo n\u0117ra veiksmingi. Net 36 proc. medik\u0173 teigia nesiskiepijantys, nes imunitet\u0105 saugo valgydami \u010desnakus ir svog\u016bnus arba rytais b\u0117gioja. Profesoriaus Arvydo Ambrozai\u010dio manymu, tai rodo gydytoj\u0173 i\u0161silavinimo spragas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"2ef2e628-4fcf-4261-b3d7-1edcfca62bb7\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Gripas\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/2ef2e628-4fcf-4261-b3d7-1edcfca62bb7\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Gripas<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p><strong>COVID-19 prilygina gripui<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vilniaus \u201eJuventus\u201c gimnazijos lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Astra Genovait\u0117 Astrauskait\u0117 gailisi, jog sovietme\u010diu nebuvo leid\u017eiama apsispr\u0119sti, ar skiepyti vaikus. Moteris mano, jog skiepai gal\u0117jo pakenkti vienai i\u0161 jos dukr\u0173 \u2013 paskiepyta nuo tuberkulioz\u0117s, ji ilg\u0105 laik\u0105 sirgo plau\u010di\u0173 ligomis. Tod\u0117l dabar vilniet\u0117 savo s\u016bnaus neskiepija ir teigia, kad jis auga sveikut\u0117lis.<\/p>\n\n\n\n<p>Moteris sako nesanti nusista\u010diusi prie\u0161 visus skiepys, bet nuo COVID-19 skiepytis, jos \u017eod\u017eiais, negalima vien d\u0117l to, kad \u0161ios vakcinos n\u0117ra pakankamai i\u0161tirtos ir iki 2023 met\u0173, pedagog\u0117s \u017einiomis, dar vyks j\u0173 bandymai.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvi\u0173 kalbos mokytojai atrodo, jog vakcinos kei\u010dia \u017emogaus l\u0105steli\u0173 DNR strukt\u016br\u0105 ir kad tai yra ki\u0161imasis \u012f dievi\u0161k\u0105j\u0105 gali\u0105 ir gamtos sukurt\u0105 tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160itas virusas, kuriuo visus taip g\u0105sdina, yra toks pat kaip gripo. Jei gydytojai skirt\u0173 antibiotikus, tai niekam nereik\u0117t\u0173 ligonini\u0173 ir neb\u016bt\u0173 mirusi\u0173. Mirdavo \u017emon\u0117s ir nuo gripo, pati toki\u0173 atvej\u0173 \u017einau \u2013&nbsp; o kas apie juos skelb\u0117?\u201c \u2013 svarst\u0117 A. G. Astrauskait\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Geriausia dovana \u2013 vakcina<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161girdusi, jog yra manan\u010di\u0173, kad koronaviruso sukelt\u0105 susirgim\u0105 medikai tur\u0117t\u0173 gydyti antibiotikais, 42 met\u0173 darbo patirt\u012f epidemiologijos srityje turinti gydytoja Aurelija Valiokien\u0117 nesl\u0117p\u0117 nuostabos. Seniausiai nustatyta, jog antibiotikai virus\u0173 neveikia, tod\u0117l, jei nereikia gydyti u\u017edegimo, jie gali tik pakenkti.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak jos, suaugusieji niekada nesiver\u017e\u0117 skiepytis, ir tok\u012f \u017emoni\u0173 apsisprendim\u0105 gal\u0117jo nulemti buvusi situacija \u2013 didelio u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 protr\u016bkio Lietuvoje nebuvo jau daug de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eGripas taip pat yra sunki liga, sukelia \u012fvairiausi\u0173 komplikacij\u0173, bet daugumai ka\u017ekod\u0117l atrodo, kad jie nesirgs \u2013 \u017emon\u0117s skiep\u0173 bijo labiau nei ligos. Nesisteb\u0117davome, kad Jurbarko rajone pasiskiepydavo tik ma\u017edaug apie 8 proc. gyventoj\u0173 \u2013 tiek, kiek vidutini\u0161kai Lietuvoje. Bet per daugyb\u0119 met\u0173 nesu n\u0117 karto gird\u0117jusi, kad vakcina sukelt\u0173 toki\u0173 komplikacij\u0173 kaip gripas\u201c, \u2013&nbsp; pripa\u017eino gydytoja.<\/p>\n\n\n\n<p>Pneumonijos, erkinio encefalito vakcinoms, A. Valiokien\u0117s&nbsp; nuomone,&nbsp; lietuviai gaili pinig\u0173, tod\u0117l ir nesiskiepija. \u201eI\u0161 kur tos erk\u0117s? M\u016bs\u0173 kra\u0161te u\u017ekr\u0117st\u0173 niekada nebuvo. Visiems atrodo, kad ta liga j\u0173 nepalies, o tas vienas kartas, \u017ei\u016br\u0117k, ir tampa lemtingu: net jei pasveiksta, erkinis encefalitas skaud\u0173 prisiminim\u0105 palieka visam gyvenimui. Va tada grau\u017eiasi nagus, kad nesiskiepijo\u201d, \u2013 pasakojo A. Valiokien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"c55811b6-be73-440b-9516-13f5612ee9d0\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Erkinis encefalitas\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/c55811b6-be73-440b-9516-13f5612ee9d0\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Erkinis encefalitas<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p>Sovietme\u010diu skiepai b\u016bdavo \u012fprastas dalykas. A. Valiokienei 1978 metais prad\u0117jus dirbti,&nbsp; at\u0117jo nurodymas nebeskiepyti nuo raup\u0173. Nors paskutinis susirgimas Lietuvoje u\u017efiksuotas 1936 metais, net medikai negal\u0117jo patik\u0117ti, jog 300 met\u0173 \u017emones \u012f kapus variusios ligos nebeliko.<\/p>\n\n\n\n<p>Bet buvo kit\u0173, ne ma\u017eiau pavojing\u0173 lig\u0173, ir gydytojai mat\u0117, jog n\u0117ra kito b\u016bdo joms suvaldyti, tik skiepai.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTymus tada vadinome jadra. Sirgo daug vaik\u0173, nes skiepyti buvo prad\u0117ta v\u0117lai, tik 1964 metais.&nbsp; Reik\u0117jo izoliuoti ligon\u012f, u\u017edengti lang\u0105 raudonu audeklu, kad nevargt\u0173 akys. Dabar tymais suserga da\u017eniausiai vyresni \u017emon\u0117s, tie, kurie nebuvo vaikyst\u0117je skiepyti arba nepersirgo. Mamyt\u0117ms atrodo \u2013 kam vaikus skiepyti, jei niekas tokia liga neserga. Bet kai paskiepijama ma\u017eiau nei 95 proc. gyventoj\u0173, ligai plisti kelias v\u0117l laisvas. Prie\u0161 kelerius metus tymai \u0161itai ir primin\u0117\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. Valiokien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak epidemiolog\u0117s, skiepytis ar nesiskiepyti, apsaugoti vaikus tradiciniu b\u016bdu ar palikti likimo valiai, priklauso nuo \u017emoni\u0173 s\u0105moningumo.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eAsmeni\u0161kai a\u0161 manau, jog sveikata yra brangiausias dalykas, tod\u0117l gimtadienio proga artimiausiems \u017emon\u0117ms visada dovanodavau vakcin\u0105 \u2013 nu\u0117jusi pasveikinti, pati ir suleisdavau. Mano \u0161eimos nariai juokdavosi, jog gimtadieniui gauna d\u016br\u012f, bet \u017einojau, kad galiu b\u016bti rami d\u0117l j\u0173 gyvyb\u0117s\u201c, \u2013&nbsp; sak\u0117 A. Valiokien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Prie\u0161 vakcinas \u2013 propagandinis karas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos kariuomen\u0117s Strategin\u0117s komunikacijos departamento atstovas Tomas \u010ceponis kov\u0105 surengtame nuotoliniame renginyje vakcinacijos temomis \u0161alies pedagogams primin\u0117, jog neigiami atsiliepimai apie skiepus n\u0117ra naujas dalykas \u2013&nbsp; antivakseri\u0173 jud\u0117jimas ir iki tol buvo gana pla\u010diai paplit\u0119s visame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau pastaruoju metu suaktyv\u0117jo kai kuri\u0173 valstybi\u0173 skleid\u017eiama negatyvi informacija apie Vakar\u0173 \u0161alyse pagamintas vakcinas nuo COVID-19.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eToki\u0105 negatyvi\u0105 informacij\u0105 transliuoja Rusijos federalin\u0117s televizijos kanalai, 100 proc.&nbsp; finansuojami Kremliaus re\u017eimo. To niekas net neslepia. Be abejo, Lietuvoj ne visi \u017ei\u016bri Rusijos televizij\u0105, tod\u0117l tam tikros \u017einut\u0117s paleid\u017eiamos per didelius, \u012ftakingus, gerai apmokamus ir profesional\u0173 valdomus kanalus. \u0160i informacija toliau platinama per socialin\u0119 medij\u0105. Pirmiausia rus\u0173 kalba, v\u0117liau ver\u010diant \u012f vietines kalbas \u2013&nbsp; nuo suomi\u0173 iki ukrainie\u010di\u0173,&nbsp; ir transliuojama vietin\u0117ms bendruomen\u0117ms\u201c, \u2013 nuotoliniame susitikime su pedagogais sak\u0117 Lietuvos kariuomen\u0117s atstovas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kolektyvinis imunitetas nat\u016braliai nesiformuoja<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Medicinos moksl\u0173 daktaras, profesorius Saulius \u010caplinskas \u012fsp\u0117ja, jog nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 gali apsaugoti tik kolektyvinis imunitetas, bet dar nei prie\u0161 vien\u0105 lig\u0105 jis n\u0117ra susiformav\u0119s nat\u016braliu b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eDalis vakcinomis abejojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kalba apie nat\u016bral\u0173 imunitet\u0105. Jie nesupranta, kad nat\u016bralus arba \u012fgimtas imunitetas yra r\u016b\u0161inis imunitetas, kurio niekaip negalima sustiprinti, nes jis arba yra, arba jo n\u0117ra\u201c, \u2013 akcentuoja jis.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak profesoriaus, kol kas n\u0117 vienai ligai kolektyvinis imunitetas nesusiformavo nat\u016braliu b\u016bdu \u2013 persirgus did\u017eiajai visuomen\u0117s daliai. Ir tik dvi ligos buvo \u012fveiktos pasitelkus vakcinacij\u0105: gamtoj i\u0161naikinti raupai (jie liko tik laboratorijose), ir Europoje likviduotas poliomielitas. Ta\u010diau kai kuriose Azijos \u0161alyse \u0161i liga liko,&nbsp; tad \u017emon\u0117s ir toliau skiepijami.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dinoma, niekada nepavyks pasiekti, jog nuo vienos ar kitos ligos b\u016bt\u0173 paskiepyta 100 proc. visuomen\u0117s. Kai kurie gali b\u016bti alergi\u0161ki vakcinos komponentams, tur\u0117ti kit\u0173 autoimunini\u0173 problem\u0173 ar patologij\u0105, d\u0117l kurios negali b\u016bti paskiepytas. Bet toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra tik vienetai. \u201eKai visi aplink bus paskiepyti, tada jie saugos ir tuos, kurie tuo momentu dar negavo skiepo, arba apskritai negali b\u016bti paskiepyti, arba buvo paskiepyti, ta\u010diau jiems dar nesusiformavo (arba jau i\u0161bl\u0117so) imunitetas. Bet jeigu i\u0161siple\u010dia ir t\u0173 abejojan\u010di\u0173j\u0173 arba skiep\u0173 naud\u0105 neigian\u010di\u0173j\u0173 dalis, i\u0161kyla pavojus, kad kolektyvinis imunitetas nesusiformuos\u201c, \u2013 teig\u0117 prof. S. \u010caplinskas.<\/p>\n\n\n\n<p>Kad virusas netur\u0117t\u0173 galimyb\u0117s plisti ir kad likt\u0173 tik pavieniai u\u017esikr\u0117tim\u0173 atvejai,&nbsp; apskai\u010diuojama, kiek procent\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti neiml\u016bs \u2013 arba paskiepyti, arba persirg\u0119 viruso sukeliama liga. Priklausomai nuo viruso savybi\u0173 ir to, kaip spar\u010diai plinta u\u017ekratas,&nbsp; vienoms ligoms kelias u\u017ekertamas, kai visuomen\u0117je yra apie 90 proc. neimli\u0173 \u017emoni\u0173,&nbsp; kit\u0173 \u2013&nbsp; u\u017etenka 60\u201370 proc.<\/p>\n\n\n\n<p>Suskai\u010diuota, kad koronavirus\u0105 pavykt\u0173 suvaldyti, jei imunitetas susiformuot\u0173 ne ma\u017eiau kaip 70 proc. \u017emoni\u0173. \u201eBet reikia atsiminti, jog toks procentas virusui neimli\u0173 \u017emoni\u0173 turi b\u016bti vis\u0105 laik\u0105. Tai rei\u0161kia, kad imunitetui i\u0161bl\u0117sus gali tekti revakcinuotis. Kaip da\u017enai, kol kas dar neai\u0161ku, galb\u016bt kas metai, galb\u016bt dvejus metus i\u0161 eil\u0117s ir po to darant ilgesnes pertraukas\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. S. \u010caplinskas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Visuomen\u0117s prabangos \u017eenklas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kembrid\u017eo universitete moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f apgynusi Ingrida Olendrait\u0117, dirbanti Vyriausyb\u0117s suburtoje ekspert\u0173 taryboje, pastebi, jog \u017emon\u0117s labai ma\u017eai \u017eino apie virusus. Ji ragina daugiau d\u0117mesio skirti \u0161vietimui \u2013 svarbu, kad kuo daugiau gyventoj\u0173 suprast\u0173 mokslo svarb\u0105 ir nesivadovaut\u0173 gandais, nuojautomis bei nepilna informacija gr\u012fstomis \u012f\u017evalgomis.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLabai klysta tie, kurie sako, jog&nbsp; jei puola virusai, geriausia persirgti \u2013 juk nieko neatsitiks. Tai visi\u0161ka nes\u0105mon\u0117, nes daugelis net paprasto per\u0161alimo neskiria nuo&nbsp; gripo viruso\u201c, \u2013 svarsto vakcin\u0173 tyr\u0117ja. Jis sako galinti pateikti palyginim\u0105: jei gul\u0117damas lovoje \u017einote, kad u\u017e dur\u0173 yra pad\u0117tas 50 eur\u0173, ir galite atsikelti j\u0173 pasiimti, tai dar tikriausiai ne gripas. Gripas taip nualina \u017emones, kad visi\u0161kai nebelieka j\u0117g\u0173 \u2013 tai tikrai sunki liga. Pasiskiepijus kyla gerokai ma\u017eiau problem\u0173 nei susirgus ir patiriant komplikacij\u0173. \u201eKai \u017emon\u0117s sako, kad nors ir buvo pasiskiepij\u0119, bet vis tiek labai sunkiai sirgo, kyla min\u010di\u0173, jog be skiepo gal b\u016bt\u0173 ir nei\u0161gyven\u0119.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak I. Olendrait\u0117s, skiep\u0173 neigimas dabar vyksta visose valstyb\u0117se, kurios suvald\u0117 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 plitim\u0105. Kai tokiomis ligomis serga ma\u017eai \u017emoni\u0173, pradedama manyti, jog toki\u0173&nbsp; lig\u0173 apskritai neb\u0117ra, tod\u0117l ir skiepytis nereikia.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eJud\u0117jimai prie\u0161 skiepus yra gero gyvenimo, visuomen\u0117s prabangos \u017eenklas. Ta\u010diau virusai gamtoje migruoja, nuolat kur nors pasirei\u0161kia nauj\u0173 susirgim\u0173, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 ne kovoti prie\u0161 skiepus, o stengtis apsisaugoti nuo lig\u0173. Negalima pamir\u0161ti, jog pasaulis yra labai globalus. Jei patys niekur neva\u017eiuosime ir lig\u0173 neparsive\u0161ime, ka\u017ekas atva\u017eiuos ir atve\u0161 u\u017ekrat\u0105\u201c, \u2013 tvirtina mokslinink\u0117, tyrin\u0117janti virus\u0173 RNR sekoskaitas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Bijota visais laikais<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje vakcinavimo istorija prasid\u0117jo 18\u201319 am\u017eiaus sand\u016broje, kai Vilniaus universitete prad\u0117tos skaityti paskaitos apie skiepijimo naud\u0105. <a href=\"https:\/\/nvsc.lrv.lt\/uploads\/nvsc\/documents\/files\/100%20stendinis_2018-10-09%20spausd.pdf\">1808 metais \u012fk\u016brus Vakcinavimo institut\u0105<\/a>, buvo atliekami eksperimentiniai tyrimai, ie\u0161kota efektyvesni\u0173 vakcinos nuo raup\u0173 paruo\u0161imo, skiepijimo b\u016bd\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Kartu ir gaminta vakcina. Sveikatos departamento sanitarijos skyriaus 1921 m. ataskaitoje nurodoma, kad bir\u017eelio m\u0117nes\u012f prad\u0117ta naudoti Kaune pagaminta raup\u0173 vakcina. 1920 metais, o gal net anks\u010diau, Lietuvoje prad\u0117ta skiepyti nuo pasiutlig\u0117s,&nbsp; tais pa\u010diais metais prasid\u0117jo pasiruo\u0161imas gaminti vakcinai nuo choleros.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"6e82cb3f-0d84-414a-8893-79820b743b81\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Skiep\u0173 istorija\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/6e82cb3f-0d84-414a-8893-79820b743b81\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Skiep\u0173 istorija<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p>\u012edom\u0173 liudijim\u0105 apie skiepijim\u0105 nuo raup\u0173 savo<a href=\"https:\/\/lt1918.lt\/irasai\/1918-m-geguzes-14-d-gabriele-petkevicaite-bite-dienorastis-gyvenimas-sodziuje-virte-verda\/\"> \u201eKaro meto dienora\u0161tyje\u201c<\/a> paliko&nbsp;ra\u0161ytoja ir visuomen\u0117s veik\u0117ja Gabriel\u0117 Petkevi\u010dait\u0117-Bit\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eT\u0105 but\u0105 Razalime, kur ketino skiepyti, nuo pat ryto laik\u0117 apgulusi t\u016bkstantin\u0117 \u017emoni\u0173 minia, po kuri\u0105 siuva i\u0161 vieno galo \u012f kit\u0105 \u017eandarai. \u017dmon\u0117s susirinko su\u0161aukti ir \u012fbaidyti pabaudomis, jei kas dr\u012fst\u0173 neatvykti. Keliomis minut\u0117mis prie paskirt\u0105 laik\u0105 nusidanginau ir a\u0161 laukti savo tiesioginio vir\u0161ininko, juk buvau fel\u010der\u0117 &lt;\u2026&gt;<\/p>\n\n\n\n<p>Sustojome visi vienoje eil\u0117je prie did\u017eiulio stalo. \u017dandarai tuo tarpu u\u017e dur\u0173 dirbo priruo\u0161iam\u0105j\u012f darb\u0105: pad\u0117davo i\u0161vilkti kairi\u0105j\u0105 rank\u0105 i\u0161 rankov\u0117s, \u012f de\u0161ini\u0105j\u0105 \u012fsprausdavo pas\u0105 ir stumte stumdavo \u012f mus vien\u0105 auk\u0105 \u012fkandin kitos.<\/p>\n\n\n\n<p>(&#8230;)&nbsp; Ir \u0161iaip guosdama, ramindama \u017emones n\u0117 nepa\u017evelgia, kaip skiepijama. Ogi \u017ei\u016briu \u2013 kaip pa\u0117m\u0117 skiepytojas lancet\u0105 \u012f rankas, taip ir dro\u017eia visiems \u2013 ar senas, ar jaunas, ar i\u0161bertas, ar \u017eaizdotas. Jokios lanceto sterilizacijos, nieko\u2026 O a\u0161 \u017emon\u0117ms sald\u017eius \u017eod\u017eius kalbu, raminu, kad nebijot\u0173. Net drugys mane nukrat\u0117. \u0160it pasitaik\u0117 mergina su atviromis \u017eaizdomis pa\u017eandy, ai\u0161kus limfini\u0173 liauk\u0173 tuberculosas, dabar da\u017enai karo metu pastebimas. Ilgai negalvodama \u010diumpu ligonio \u012fkandin einan\u010di\u0105 mergait\u0119 u\u017e drabu\u017ei\u0173 ir nepaleid\u017eiu \u0161aukdama:<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 \u010cia buvo tuberculosas! Imki nauj\u0105 lancet\u0105!<\/p>\n\n\n\n<p>&lt;\u2026&gt;<\/p>\n\n\n\n<p>O m\u016bs\u0173 skiepyti \u017emoneliai b\u0117go skub\u0117dami pas \u0161uln\u012f savo skiep\u0173 nuplauti, kaip \u017eiloje senov\u0117je, kad krik\u0161t\u0105 plov\u0117. Taip bent elg\u0117si daugumas, kaip paskui su\u017einojau.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Skaitant baim\u0117s persmelktus atsiliepimus apie vakcinas nuo COVID-19, atrodo, jog tebestovime prie to paties&nbsp; Gabriel\u0117s Petkevi\u010dait\u0117s-Bit\u0117s apra\u0161yto \u0161ulinio.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><em>\u0160is \u017eurnalistinis darbas \u2013 \u201eMedia4Change\u201c projekto \u201eThe Future Investigative Story Lab\u201c dalis. Projektu siekiama skatinti nepriklausom\u0105, gr\u012fst\u0105 bendradarbiavimu regionini\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 analitin\u0119 ir tiriam\u0105j\u0105 \u017eurnalistik\u0105. Projektas numato naujos \u012ftraukiosios \u017eurnalistikos platformos diegim\u0105, jos i\u0161skirtinumas \u2013 d\u0117mesys regionams, kokyb\u0119 stiprinantys inovatyv\u016bs \u017eurnalistinio darbo \u012frankiai ir \u012f turinio k\u016brim\u0105 auditorij\u0105 \u012ftrauksianti \u017eurnalistika. Vienas i\u0161 \u0161ios platformos tiksl\u0173 \u2013 sukurti region\u0173 \u017eurnalist\u0173 tobul\u0117jimui skatinti skirt\u0105 ekosistem\u0105, kuri tiek vietos, tiek nacionalines \u017einiasklaidos priemones papildys analiti\u0161kais \u017eurnalistikos darbais.<\/em><\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"alignleft size-large is-resized\"><img data-opt-id=278833257  fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/European_Commission.svg_-300x208-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-6214\" width=\"138\" height=\"96\"\/><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p><em>\u0160i naujiena yra \u201eMedia4Change \u2013 Future Story Lab\u201c projekto dalis. \u0160is projektas kofinansuojamas Europos Komisijos (European Commission \u2013 DG CONNECT) \u201eMedia freedom and investigative journalism\u201c kvietimo \u017einiasklaidos laisvei ir tiriamajai \u017eurnalistikai Europoje stiprinti. \u0160i naujiena atspindi tik autori\u0173 nuomon\u0119 ir yra j\u0173 atsakomyb\u0117. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomyb\u0117s u\u017e \u0161iame tekste esan\u010dios informacijos naudojim\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><em>\u0160i naujiena atspindi tik autori\u0173 nuomon\u0119 ir yra j\u0173 atsakomyb\u0117. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomyb\u0117s u\u017e \u0161iame tekste esan\u010dios informacijos naudojim\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Skiepijimo nuo koronaviruso procesas Lietuvoje stringa: ma\u017e\u0173 miesteli\u0173 medikai pastebi, kad skiepytis sutinka tik ma\u017edaug tre\u010ddalis prioritetin\u0117se grup\u0117se esan\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Lietuva yra viena i\u0161 nedaugelio Europos valstybi\u0173, kur nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 skiepyti prad\u0117ta labai seniai, daugiau nei prie\u0161 200 met\u0173. Per tiek laiko \u017emon\u0117s gal\u0117jo \u012fvertinti vakcin\u0173 naud\u0105, ta\u010diau atsitiko prie\u0161ingai \u2013 vakcinos tapo savo s\u0117km\u0117s \u012fkait\u0117mis, o gaus\u0117jantys jud\u0117jimai prie\u0161 skiepus \u2013 visuomen\u0117s prabangos \u017eenklu. Jei po\u017ei\u016bris nepasikeis, kolektyvinis imunitetas liks tik siekiamybe.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":9085,"template":"","categories":[150,151],"tags":[],"future-story-class":[],"class_list":["post-9000","future-story","type-future-story","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","category-rodyti-future-story-lab","category-rodyti-homepage"],"acf":[],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v26.9 - https:\/\/yoast.com\/product\/yoast-seo-wordpress\/ -->\n<title>\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Skiepijimo nuo koronaviruso procesas Lietuvoje stringa: ma\u017e\u0173 miesteli\u0173 medikai pastebi, kad skiepytis sutinka tik ma\u017edaug tre\u010ddalis prioritetin\u0117se grup\u0117se esan\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Lietuva yra viena i\u0161 nedaugelio Europos valstybi\u0173, kur nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 skiepyti prad\u0117ta labai seniai, daugiau nei prie\u0161 200 met\u0173. Per tiek laiko \u017emon\u0117s gal\u0117jo \u012fvertinti vakcin\u0173 naud\u0105, ta\u010diau atsitiko prie\u0161ingai \u2013 vakcinos tapo savo s\u0117km\u0117s \u012fkait\u0117mis, o gaus\u0117jantys jud\u0117jimai prie\u0161 skiepus \u2013 visuomen\u0117s prabangos \u017eenklu. Jei po\u017ei\u016bris nepasikeis, kolektyvinis imunitetas liks tik siekiamybe.\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Media4Change\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2021-05-14T11:23:44+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1200\/h:630\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1200\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"630\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:site\" content=\"@Media4ChangeCo\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"16 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/\",\"name\":\"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg\",\"datePublished\":\"2021-03-31T15:09:46+00:00\",\"dateModified\":\"2021-05-14T11:23:44+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg\",\"width\":1200,\"height\":630},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Future Story Lab\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\",\"name\":\"Media4Change\",\"description\":\"\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change","og_description":"Skiepijimo nuo koronaviruso procesas Lietuvoje stringa: ma\u017e\u0173 miesteli\u0173 medikai pastebi, kad skiepytis sutinka tik ma\u017edaug tre\u010ddalis prioritetin\u0117se grup\u0117se esan\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Lietuva yra viena i\u0161 nedaugelio Europos valstybi\u0173, kur nuo u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 skiepyti prad\u0117ta labai seniai, daugiau nei prie\u0161 200 met\u0173. Per tiek laiko \u017emon\u0117s gal\u0117jo \u012fvertinti vakcin\u0173 naud\u0105, ta\u010diau atsitiko prie\u0161ingai \u2013 vakcinos tapo savo s\u0117km\u0117s \u012fkait\u0117mis, o gaus\u0117jantys jud\u0117jimai prie\u0161 skiepus \u2013 visuomen\u0117s prabangos \u017eenklu. Jei po\u017ei\u016bris nepasikeis, kolektyvinis imunitetas liks tik siekiamybe.","og_url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/","og_site_name":"Media4Change","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/","article_modified_time":"2021-05-14T11:23:44+00:00","og_image":[{"width":1200,"height":630,"url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1200\/h:630\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_site":"@Media4ChangeCo","twitter_misc":{"Est. reading time":"16 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/","name":"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata - Media4Change","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg","datePublished":"2021-03-31T15:09:46+00:00","dateModified":"2021-05-14T11:23:44+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#primaryimage","url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg","contentUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/skiepai.jpg","width":1200,"height":630},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/simtametes-vakcinavimo-tradicijos-neismoke-rupintis-sveikata\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Future Story Lab","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"\u0160imtamet\u0117s vakcinavimo tradicijos nei\u0161mok\u0117 r\u016bpintis sveikata"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/","name":"Media4Change","description":"","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story\/9000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/future-story"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9085"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9000"},{"taxonomy":"future-story-class","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story-class?post=9000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}