{"id":2067,"date":"2020-12-16T18:20:34","date_gmt":"2020-12-16T16:20:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.media4change.co\/?post_type=future-story&#038;p=2067"},"modified":"2021-01-12T10:21:47","modified_gmt":"2021-01-12T08:21:47","slug":"lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis","status":"publish","type":"future-story","link":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/","title":{"rendered":"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis"},"content":{"rendered":"\n<p><br><strong>Lietuvos \u017eurnalist\u0173 grup\u0117s tyrimas parod\u0117, kad buvusi Lietuvos valstie\u010di\u0173 ir \u017eali\u0173j\u0173 s\u0105jungos suformuota Vyriausyb\u0117 labiau r\u016bpinosi savo \u012fvaizd\u017eiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu pilie\u010di\u0173 mirtingumui. Lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f pasipylusios koronaviruso komplikacij\u0173 sukeltos mirtys atkreip\u0117 nepriklausom\u0173 tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161alies gyventoj\u0173 mirtingumo rodiklius, ypa\u010d \u2013 vien\u0105 j\u0173, parodant\u012f tikr\u0105sias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos kokyb\u0119 bei galimai pirmosios bangos suvaldymo metu padarytas grubias, ta\u010diau nusl\u0117ptas klaidas.<\/strong><br><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Daugiausia mir\u010di\u0173 \u2013 lapkrit\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ilal\u0117s rajono savivaldyb\u0117je sergamumas koronavirusu dvigubai didesnis nei vidutini\u0161kai sergama Lietuvoje. Virusu \u0161\u012f ruden\u012f u\u017esikr\u0117t\u0117 daugiau nei 900 \u017emoni\u0173, o kasdien nustatoma po kelias de\u0161imtis nauj\u0173 atvej\u0173. Ta\u010diau mir\u0117 tik a\u0161tuoni \u017emon\u0117s. Tokie skai\u010diai tur\u0117t\u0173 raminti, bet reali pad\u0117tis vietiniams gyventojams jau kelia siaub\u0105.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTiek laidotuvi\u0173, kiek \u0161\u012f lapkrit\u012f tur\u0117jome, niekada n\u0117ra buv\u0119 per vis\u0105 m\u016bs\u0173 bendrov\u0117s istorij\u0105\u201c, \u2013 sako bendrov\u0117s \u201eGedmina\u201c, teikian\u010dios \u0161arvojimo ir laidojimo paslaugas, direktorius Donatas Grigalis. \u0160ilal\u0117s savivaldybei priklausanti \u012fmon\u0117 rajone u\u017eima apie tris ketvirtadalius \u0161ios srities paslaug\u0173 rinkos. Lapkrit\u012f \u012fmon\u0117s darbuotojai&nbsp; \u0161arvojo ir laidojo 34 mirusiuosius, kai daugi\u0173 daugiausia \u0161iuo met\u0173 laiku yra buv\u0119 24 u\u017esakymai, o \u012fprastai per m\u0117nes\u012f&nbsp; \u0161arvojama 15\u201320 palaik\u0173.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Savivaldyb\u0117s administracijos pateiktais duomenimis, did\u017eiausias mirtingumas rajone buvo 2015 metais, kai per vienuolika t\u0173 met\u0173 m\u0117nesi\u0173 mir\u0117 351 \u017emogus. Nuo tada mirtingumas kasmet ma\u017e\u0117jo. Per vienuolika pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 m\u0117nesi\u0173 mir\u0117 tik 268 \u0161io rajono gyventojai, \u0161iemet \u2013 jau 310.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2015 met\u0173 \u0160ilal\u0117je lapkri\u010dio m\u0117nesiais registruota ir 20, ir 27 mirtys, daugiausiai laidoti 35 asmenys. \u0160is lapkritis jau tapo rekordinis: rajone u\u017eregistruotos net 45 mirtys.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ilal\u0117s ligonin\u0117s direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Mili\u0161i\u016bnien\u0117 sako, kad rajone koronavirusas skaud\u017eiausiai smog\u0117 Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydytiems senjorams. I\u0161 36 seneli\u0173, likusi\u0173 gydytis nuo koronaviruso \u0160ilal\u0117s ligonin\u0117je, mir\u0117 12. Pasak gydytojos, net jei \u017emogus ir \u012fveikia virus\u0105, netrukus pradeda kibti naujos infekcijos, atsiranda kit\u0173, iki tol nebuvusi\u0173 lig\u0173. \u201eVirusas pa\u017eeid\u017eia vis\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105, taip nualina organizm\u0105, kad visi keliai b\u016bna atviri bet kokiai infekcijai. Gulin\u010diam lovoje, atrodo, tik to ir reikia \u2013 subujoja visos iki tol buvusios ligos\u201c, \u2013 pastebi gydytoja.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Mirtys persekioja ir jurbarkie\u010dius<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Jurbarkietei Sofijai (teksto autoriams tapatyb\u0117 yra \u017einoma, vardas pakeistas) \u0161ie metai tarsi juoda neganda: liep\u0105 mir\u0117 vyras, slaugoma mo\u010diut\u0117 tapo pirm\u0105ja koronaviruso auka Jurbarke, po laidotuvi\u0173 pasiligojo 86 met\u0173 uo\u0161vien\u0117. Ligonin\u0117s ir bendravimas su medikais Sofijai tapo kone kasdieniu reikalu.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"alignleft size-large is-resized\"><img data-opt-id=1142124869  fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:580\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-2113\" width=\"349\" height=\"197\" srcset=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:580\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png 1024w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:300\/h:170\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png 300w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:768\/h:435\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png 768w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1536\/h:869\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png 1536w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1908\/h:1080\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed-1.png 2048w\" sizes=\"(max-width: 349px) 100vw, 349px\" \/><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Vidurvasar\u012f penkiasde\u0161imtme\u010diui Sofijos sutuoktiniui sustreikavo \u0161irdis. Po penkiolikos par\u0173 LSMU Kauno ligonin\u0117s reanimacijoje atsirado vilties, kad vyr\u0105 pavyks i\u0161gelb\u0117ti. Bet perkeltas \u012f palat\u0105 tik silpo. \u201ePra\u0161iau ve\u017eti \u012f Kardiologijos klinik\u0105 patikrinti \u0161irdies stimuliatoriaus, bet ligos istorijoje nebuvo diagnoz\u0117s COVID-19, tod\u0117l niekas nekreip\u0117 d\u0117mesio. Gydantis gydytojas dirba kas de\u0161imt\u0105 dien\u0105, kitiems ner\u016bpi \u2013 ateina, paskiria tuos pa\u010dius vaistus ir palieka likimo valiai. Verkdama pra\u0161iau, kad i\u0161tirt\u0173 kas\u0105: reanimacijoje vyras buvo per\u0161al\u0119s, skaud\u0117jo pilv\u0105, vis\u0105 laik\u0105 dreb\u0117jo, bet gydytojai tikino, kad tai tik paprastas pilvapl\u0117v\u0117s u\u017edegimas. O mirties liudijime \u012fra\u0161yta, jog mir\u0117 nuo kasos u\u017edegimo. Medikams dabar niekas ne\u012fdomu, \u017ei\u016bri, kaip nuo sav\u0119s tolyn nustumti\u201c,\u2013 lieja apmaud\u0105 na\u0161l\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Nesp\u0117jusi atsigauti po laidotuvi\u0173, Sofija jau raudojo d\u0117l slaugomos mo\u010diut\u0117s mirties. I\u0161 buto penktame auk\u0161te niekur nei\u0161einanti devyniasde\u0161imtmet\u0117 \u2013 viena pirm\u0173j\u0173, kuriai Jurbarko ligonin\u0117je nustatytas koronavirusas. Kaip tai atsitiko, mo\u010diut\u0119 slaugiusi Sofija iki \u0161iol nesupranta. \u201eKoronaviruso testus \u012f Klaip\u0117d\u0105 ve\u017eanti tirti ligonin\u0117 diagnoz\u0119 paskelb\u0117 vos po keli\u0173 valand\u0173 nuo tepin\u0117lio pa\u0117mimo, nors \u012fprastai rezultatus laboratorijos prane\u0161a tik kit\u0105 dien\u0105\u201c, \u2013 stebisi moteris.<\/p>\n\n\n\n<p>Kad nelikt\u0173 kalta d\u0117l&nbsp; pri\u017ei\u016brimo \u017emogaus mirties, Sofija ir pati pasidar\u0117 PGR test\u0105, kuris buvo neigiamas. Neigiamo atsakymo sulauk\u0117 ir mo\u010diut\u0119 retsykiais aplankydavusi slaugytoja. Sofijos globota senol\u0117 po dviej\u0173 par\u0173 mir\u0117 LSMU Kauno ligonin\u0117je, o mirties liudijim\u0105 i\u0161ra\u0161iusi \u0161eimos gydytoja paai\u0161kino, jog gal\u0117jo u\u017esikr\u0117sti virusu \u201enuo pirkini\u0173 mai\u0161elio\u201c.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Pana\u0161ia istorija apie ne\u017einia i\u0161 kur \u201eatne\u0161t\u0105\u201c virus\u0105 dalinasi ir kauniet\u0117 Rima (teksto autoriams tapatyb\u0117 yra \u017einoma, vardas pakeistas). Sunkiai sirgus\u012f ant patalo gul\u0117jus\u012f \u0161eimos senol\u012f slaugiusi\u0173 dukros ir an\u016bk\u0117s testai buvo neigiami, ta\u010diau senoliui nustatytas koronavirusas, o po mirties d\u0117l kontakto su senoliu giminait\u0117ms teko izoliuotis. \u201e\u012esivaizduokit, mes esame jo vienintel\u0117s artimos giminait\u0117s, net n\u0117ra kam pasir\u016bpinti laidotuv\u0117mis. Teko laukti 14 par\u0173, kol gal\u0117jome palyd\u0117ti \u017emog\u0173 \u012f paskutini\u0105j\u0105 kelion\u0119\u201c, \u2013 a\u0161aras dar \u0161iandien braukia moterys.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita 86 met\u0173 jurbarkiet\u0117 su didele viltimi lauk\u0117 Taurag\u0117s ligonin\u0117je suplanuotos s\u0105nario keitimo operacijos. Nors kaulas lindo i\u0161 kojos, moteris beveik negal\u0117jo vaik\u0161\u010dioti ir kent\u0117 baisus skausmus, Taurag\u0117s medikai atsisak\u0117 j\u0105 operuoti, nes senolei nustat\u0117 koronavirus\u0105. \u201eLigos suk\u0117l\u0117j\u0173 rado seil\u0117se, nors moteris nei iki tol, nei per dvi v\u0117lesnes savaites COVID-19 taip ir nesusirgo\u201c, \u2013 pasakoja jos artima giminait\u0117. Neseniai mo\u010diut\u0119 prireik\u0117 ve\u017eti \u012f ligonin\u0119 d\u0117l pavojingai sukilusio kraujo spaudimo. Skubios pagalbos skyriuje \u012fvertin\u0119 b\u016bkl\u0119, Jurbarko medikai pasiunt\u0117 pacient\u0119 \u012f \u0160aki\u0173 ligonin\u0119 \u2013 vien\u0105 nedaugelio likusi\u0173 <em>nekovidini\u0173<\/em> regiono ligonini\u0173, kuriose teikiamos ir kitos sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos Suvalkijos ir Jurbarko rajono gyventojams. \u201e\u0160akiuose senol\u0119 1,5 paros laik\u0117 steb\u0117jimo palatoje. Diagnoz\u0117 \u2013 kem\u0161asi \u0161irdies kraujagysl\u0117s, bet sako, kad guldyti negali, nes turi sergan\u010di\u0173 koronavirusu. Pra\u0161\u0117me perve\u017eti \u012f Kaun\u0105, bet pasi\u016bl\u0117 va\u017eiuoti gydytis namo. Kaip namuose gali i\u0161sigydyti u\u017esikim\u0161usias kraujagysles, man&nbsp; neai\u0161ku. Dabar jau esu 100 proc. \u012fsitikinusi, kad medicinos Lietuvoje neliko, visi gydo tik <em>covid\u0105\u201c<\/em>, \u2013 konstatuoja jurbarkiet\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Iki atsiritant&nbsp; koronaviruso bangai, Jurbarko ligonin\u0117je buvo teikiamos visos antro lygio sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos. \u0160iuo metu&nbsp; gydomi tik COVID-19 sergantys pacientai \u2013 neliko stacionarini\u0173 chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, medicinin\u0117s reabilitacijos, vidaus ir vaik\u0173 lig\u0173 gydymo paslaug\u0173, apribotas ambulatorini\u0173 paslaug\u0173 teikimas konsultacin\u0117je poliklinikoje. Ta\u010diau Jurbarko ligonin\u0117s vyriausioji gydytoja R\u016bta Luk\u0161ien\u0117 nemano, jog \u0161iuo metu pacientai negauna tinkamos medicinin\u0117s pagalbos.<\/p>\n\n\n\n<blockquote class=\"wp-block-quote is-layout-flow wp-block-quote-is-layout-flow\"><p>\u201ePacient\u0173 sraut\u0173 jud\u0117jimo procesai valdomi organizuojan\u010di\u0173 \u012fstaig\u0173 lygmenyje, stengiamasi visk\u0105 suderinti, paskirstyti. Nors visiems \u012fprasta stacionarin\u0117 pagalba Jurbarko ligonin\u0117je neteikiama (pacientams tai tikrai nepatogu, ta\u010diau n\u0117ra pasirinkimo galimyb\u0117s), bet \u0161iuo sunkiu metu teikiama tolimesn\u0117se aplinkini\u0173 rajon\u0173 asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose \u2013 Raseini\u0173 ir \u0160aki\u0173 ligonin\u0117se\u201c, \u2013 tvirtina Jurbarko ligonin\u0117s vadov\u0117.<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n<p><strong>Nematomos pandemijos aukos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nors LR Finans\u0173 ministr\u0117 Gintar\u0117 Skaist\u0117 LRT televizijai prognozuoja, es\u0105 bendras vidaus produktas \u0161alyje 2020 m. gali trauktis apie 1,5 proc., ta\u010diau vertinant tik ne ritualini\u0173 paslaug\u0173 ir laidojimo versl\u0105. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad \u201egrabori\u0173\u201c pardavimo pajamos \u0161i\u0173 met\u0173 III ketvirt\u012f gerokai augo.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"infogram-embed\" data-id=\"2259a4c2-2e78-459d-87da-05d9f95e0302\" data-type=\"interactive\" data-title=\"Ritualini\u0173 paslaug\u0173 ir laidojimo verslo apyvarta (mln. Eur\/ per ketvirt\u012f)\"><\/div><script>!function(e,i,n,s){var t=\"InfogramEmbeds\",d=e.getElementsByTagName(\"script\")[0];if(window[t]&&window[t].initialized)window[t].process&&window[t].process();else if(!e.getElementById(n)){var o=e.createElement(\"script\");o.async=1,o.id=n,o.src=\"https:\/\/e.infogram.com\/js\/dist\/embed-loader-min.js\",d.parentNode.insertBefore(o,d)}}(document,0,\"infogram-async\");<\/script><div style=\"padding:8px 0;font-family:Arial!important;font-size:13px!important;line-height:15px!important;text-align:center;border-top:1px solid #dadada;margin:0 30px\"><a href=\"https:\/\/infogram.com\/2259a4c2-2e78-459d-87da-05d9f95e0302\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">Ritualini\u0173 paslaug\u0173 ir laidojimo verslo apyvarta (mln. Eur\/ per ketvirt\u012f)<\/a><br><a href=\"https:\/\/infogram.com\" style=\"color:#989898!important;text-decoration:none!important;\" target=\"_blank\" rel=\"nofollow noopener noreferrer\">Infogram<\/a><\/div>\n\n\n\n<p>Higienos instituto (HI) duomenimis, jau daugel\u012f met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 struk\u016bra lieka nepakitusi. Trys pagrindin\u0117s mirties prie\u017eastys \u2013 kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys. 2019 m. kraujotakos sistemos ligos sudar\u0117 beveik 55&nbsp; proc. vis\u0173 mirties pria\u017eas\u010di\u0173, piktybiniai navikai \u2013 vir\u0161 21 proc., i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys \u2013 daugiau, kaip 6 proc. \u017emones i\u0161tikusi\u0173 mir\u010di\u0173.&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>HI duomenimis, \u0161iemet sausio\u2013rugs\u0117jo m\u0117nesiais daugiausiai \u017emoni\u0173 mir\u0117 d\u0117l kraujotakos sistemos lig\u0173, i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, piktybini\u0173 navik\u0173, trach\u0117jos, bronch\u0173 ir plau\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173, cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 (pvz., insulto), vir\u0161kinimo sistemos lig\u0173, kv\u0117pavimo sistemos lig\u0173, i\u0161orini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173, miokardo infarkto.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eNuo 2017 met\u0173 Lietuvoje buvo stebimas mir\u010di\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimas, tod\u0117l negalima lyginti pernai ir \u0161i\u0173 met\u0173 mirtingumo. Korekti\u0161kas palyginimas b\u016bt\u0173 paskai\u010diuoti keleri\u0173 met\u0173 \u2013 2017, 2018 ir 2019 m. m\u0117nesi\u0173 vidurkius, o tada tas perteklinis mirtingumas gaunasi vos ne dvigubai ma\u017eesnis\u201c, \u2013 sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, dr. Romualdas Gurevi\u010dius, kuris yra prie LR Prezident\u016bros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspert\u0173 grup\u0117s \u2013 Sveikatos ekspert\u0173 tarybos narys, dirbantis Situacijos analiz\u0117s ir prognozavimo grup\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak dr. R. Gurevi\u010diaus, skai\u010diuoti perteklin\u012f mirtingum\u0105 yra mokslinink\u0173 u\u017eduotis, nes m\u016bs\u0173 mir\u010di\u0173 registras parodo tik fakt\u0105, o ne prie\u017eastis. \u201e\u012erodyti, ar tikrai tr\u016bko sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173, yra kitas klausimas. Ir tai dar ne\u012frodyt\u0173 (perteklinio mirtingumo \u2013 V. V. past.) prie\u017easties: reik\u0117t\u0173 organizuoti tyrimus ir ai\u0161kintis, ar tie, kurie mir\u0117, tikrai kreip\u0117si t\u0173 paslaug\u0173 ir j\u0173 negavo. Tada b\u016bt\u0173 galima padaryti toki\u0105 i\u0161vad\u0105\u201c, \u2013 sako jis. Tiesa, iki \u0161iol valstyb\u0117s institucijos \u0161io rodmens neanalizavo.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pirmieji \u0117m\u0117si perteklinio mirtingumo tyrimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong><br><\/strong>Nuo vald\u017eios institucij\u0173 nepriklausomoje \u012erodymais pagr\u012fstos medicinos grup\u0117je (\u012ePMG) pagrindais susib\u016br\u0119 Lietuvos mokslininkai ir medikai gruod\u017eio prad\u017eioje u\u017ebaig\u0117 savo iniciatyva atlikt\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 perteklinio mirtingumo tyrim\u0105, kuris rodo, kad d\u0117l pandemijos poveikio \u0161alyje mir\u0161ta kelis kartus daugiau \u017emoni\u0173, nei parodo oficiali statistika. J\u0173 analizuotas Perteklinio mirtingumo tyrimas parod\u0117, kiek daugiau \u017emoni\u0173 numir\u0117 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f, negu kad buvo galima tik\u0117tis, sprend\u017eiant i\u0161 istorini\u0173 duomen\u0173.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePer\u017ei\u016br\u0117j\u0119 20 met\u0173 Lietuvos mirtingumo statistik\u0105, matome, kad pavyzd\u017eiui, 50-\u0105j\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 savait\u0119 (lapkri\u010dio 7\u201313 d.) Lietuvoje tur\u0117jo mirti vos daugiau nei 700 asmen\u0173, kuriems vir\u0161 50. Ta\u010diau \u0161iemet b\u016btent \u0161iuo periodu toki\u0173 asmen\u0173 mir\u0117 daugiau nei 1100. I\u0161 j\u0173 oficialiai nuo COVID-19 \u2013 apie 170. Klausimas yra, nuo ko mir\u0117 lik\u0119 230 \u017emoni\u0173?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klausia drauge su kitais nepriklausomais tyr\u0117jais \u012f perteklinio mirtingumo skai\u010dius \u012fsigilin\u0119s duomen\u0173 analitikas Jonas Ba\u010delis, neseniai prad\u0117j\u0119s dirbti Lietuvos statistikos departamente. \u201c\u0160i mir\u010di\u0173 pervir\u0161io tendencija stebima jau devynias savaites, nuo spalio vidurio. Kiekvien\u0105 i\u0161 t\u0173 savai\u010di\u0173 2020-ieji metai buvo rekordiniai mir\u010di\u0173 skai\u010diumi\u201d.<\/p>\n\n\n\n<p>Tyr\u0117jai po atlikto tyrimo konstatavo, kad d\u0117l pandemijos poveikio \u0161alyje mir\u0161ta pustre\u010dio karto daugiau \u017emoni\u0173, nei parodo oficiali COVID-19 mir\u010di\u0173 statistika. Nuo COVID-19<strong> <\/strong>sukelt\u0173 komplikacij\u0173 mirusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius &#8211; tai tik ledkalnio vir\u0161\u016bn\u0117, ta\u010diau oficialiai statistikoje nematomoje zonoje atsiduria tos \u017emoni\u0173 mirtys, kurios, grup\u0117s manymu, grei\u010diausiai \u012fvyko d\u0117l \u012fvairi\u0173 kit\u0173 pandemijos s\u0105lygot\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTai yra nematomos pandemijos aukos, j\u0173 grei\u010diausiai neb\u016bt\u0173, jei neplist\u0173 SARS-CoV-2 virusas. Taip, \u0161ie \u017emon\u0117s vien\u0105 dien\u0105 mirt\u0173, bet ka\u017ekada v\u0117liau, savo laiku. Ta\u010diau jie mir\u0161ta dabar\u201c, \u2013 sako J. Ba\u010delis.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-gallery columns-2 is-cropped wp-block-gallery-1 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex\"><ul class=\"blocks-gallery-grid\"><li class=\"blocks-gallery-item\"><figure><a href=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png\"><img data-opt-id=347304222  fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"481\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:481\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png\" alt=\"\" data-id=\"2107\" data-full-url=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png\" data-link=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?attachment_id=2107\" class=\"wp-image-2107\" srcset=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:481\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png 1024w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:300\/h:141\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png 300w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:768\/h:361\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png 768w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1536\/h:722\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png 1536w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1920\/h:901\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-13.48.29.png 2048w\" sizes=\"(max-width: 1000px) 100vw, 1000px\" \/><\/a><\/figure><\/li><li class=\"blocks-gallery-item\"><figure><a href=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png\"><img data-opt-id=1101794058  fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"577\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:577\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png\" alt=\"\" data-id=\"2104\" data-full-url=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png\" data-link=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?attachment_id=2104\" class=\"wp-image-2104\" srcset=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:577\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png 1024w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:300\/h:169\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png 300w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:768\/h:433\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png 768w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1536\/h:865\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png 1536w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1916\/h:1080\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Screenshot-2020-12-16-at-12.19.49.png 2048w\" sizes=\"(max-width: 1000px) 100vw, 1000px\" \/><\/a><\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\">\u0160altinis: \u012ePMG tyrimas<\/p>\n\n\n\n<p>Gruod\u017eio 16-os dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis per pastar\u0105sias devynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mir\u010di\u0173 skai\u010dius. Pasak tyr\u0117j\u0173, did\u0117jantis perteklinis mirtingumas Lietuvoje stebimas nuo spalio m\u0117nesio ir trunka jau bent devynias savaites, kurios sutampa su pastarojo meto pandemijos banga Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento i\u0161ankstiniais skai\u010diavimais, kurie atlikti 50+ am\u017eiaus \u017emoni\u0173 grupei, 42\u201350 savait\u0119 Lietuvoje pagal pritaikytus istorinius duomenis tik\u0117tasi 6426 mir\u010di\u0173, o u\u017efiksuota 1960 mir\u010di\u0173 daugiau nei tik\u0117tasi. Tuo laikotarpiu nuo COVID-19 oficialiai mir\u0117 apie 670 asmen\u0173. Tad nematom\u0173 pandemijos auk\u0173 toje am\u017eiaus grup\u0117je yra ma\u017edaug 1290 (beveik dvigubai daugiau nei oficiali\u0173 auk\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak tyr\u0117j\u0173, \u0161is rei\u0161kinys ypa\u010d ry\u0161kus vyriausios am\u017eiaus grup\u0117s asmen\u0173 grup\u0117je (80+ m.). Duomen\u0173 tyrime buvo atsi\u017evelgta \u012f paskutini\u0173 20-ies met\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 mirtingum\u0105, taip pat atsi\u017evelgta \u012f tai, kad skirtingais metais gyventoj\u0173 demografin\u0117 sud\u0117tis buvo nevienoda (skirtingas asmen\u0173 skai\u010dius am\u017eiaus grup\u0117se ir ly\u010di\u0173 kategorijos) taip pat atsi\u017evelgta \u012f bendr\u0105 mirtingumo ma\u017e\u0117jimo tendencij\u0105 daugelio met\u0173 eigoje.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u012evertinome kiekvien\u0173 met\u0173 demografin\u0119 sud\u0117t\u012f, am\u017ei\u0173, lyt\u012f. Anks\u010diau gyveno ma\u017eiau senyv\u0173 \u017emoni\u0173, visame pasaulyje gyventoj\u0173 am\u017eius Lietuvoje tampa ilgesnis &#8211; \u012f tai taip pat atsi\u017evelgta. D\u0117l pritaikyt\u0173 kruop\u0161\u010dios analiz\u0117s metod\u0173 visi ankstesni 20 met\u0173 duomenys tapo palyginami su \u0161i\u0173 met\u0173 duomenimis, o tai ir leid\u017eia mums daryti \u0161ias i\u0161vadas\u201c, \u2013 ai\u0161kina J. Ba\u010delis.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Paklaustas, k\u0105 jam pa\u010diam rei\u0161kia \u0161is tyrimas, ekspertas sako: \u201eTurime pripa\u017einti ties\u0105, kad gyvenimas pasikeit\u0117 ir, jei norime i\u0161 situacijos i\u0161eiti su kuo ma\u017eiau auk\u0173 &#8211; turime kiekvienas perm\u0105styti kasdien\u012f savo elges\u012f\u201c.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Du susisiekiantys indai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<blockquote class=\"wp-block-quote is-layout-flow wp-block-quote-is-layout-flow\"><p>\u201eKai gydymo \u012fstaigoms fizi\u0161kai neb\u0117ra galimybi\u0173 suteikti paslaug\u0173, nes patalpos u\u017eimtos, o medikai, kurie darydavo endoskopijas arba \u0161irdies tyrimus, nukreipiami COVID-19 pacient\u0173 prie\u017ei\u016brai, l\u0117tini\u0173 lig\u0173 na\u0161ta sunk\u0117ja ir po to tai pasireik\u0161 mirtingumu, kurio b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima i\u0161vengti, jei neb\u016bt\u0173 perkrauta sveikatos apsaugos sistema\u201c, \u2013&nbsp; sako \u0160iauli\u0173 ligonin\u0117s skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n<p>Gydytojas prognozuoja, kad d\u0117l pandemijos susiklos\u010diusi situacija ateityje smogs dar didesne j\u0117ga. \u201eMoksliniais tyrimais \u012frodyta, jei v\u0117\u017e\u012f diagnozuojame trimis m\u0117nesiais v\u0117liau, tai stipriai suma\u017eina \u017emogaus i\u0161gyvenamum\u0105 penkeri\u0173 met\u0173 laikotarpyje. Ateityje tur\u0117sime daugiau su \u0161irdies ligomis susijusi\u0173 problem\u0173, ma\u017e\u0117s \u017emoni\u0173 darbingumas, o dalies \u017emoni\u0173 d\u0117l laiku negautos pagalbos svarbiausios organizmo funkcijos tur\u0117s b\u016bti palaikomos vaistais\u201c, \u2013 apie galimas pandemijos poveikio pasekmes kalba M. Gedminas. Pasak jo, dabartyje padarytas klaidas ir menko visuomen\u0117s s\u0105moningumo pasekmes pamatysime per 2\u20135 artimiausius metus.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Kuo daugiau \u017emoni\u0173 sirgs \u2013 tuo labiau taps perkrauta sveikatos apsaugos sistema, vis daugiau medik\u0173 gydys COVID-19 komplikacij\u0173 paveiktus ligonius, o tie, kuri\u0173 ligos atvejai nebus skub\u016bs, tur\u0117s laukti, sako medikas. Ka\u017ekam tas laukimo laikas gerokai patrumpins gyvenimo laik\u0105, o ka\u017ekam \u2013 galb\u016bt kainuos gyvyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160iuo metu \u0161alies ligonin\u0117se ketvirtadalis ligoni\u0173 yra gydomi d\u0117l COVID-19, pusei \u0161i\u0173 pacient\u0173 tenka taikyti deguonies terapij\u0105, o reanimacijoje jie sudaro daugiau kaip pus\u0119 sergan\u010di\u0173j\u0173. Tai rei\u0161kia, kad koronavirusu sergantys ligoniai vyrauja, sistema i\u0161 esm\u0117s pradeda gydyti vien\u0105 lig\u0105\u201c, \u2013 sako Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) prorektorius prof. K\u0119stutis Petrikonis, kuris taip pat taip pat yra prie LR Prezident\u016bros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspert\u0173 grup\u0117s \u2013 Sveikatos ekspert\u0173 tarybos narys, dirbantis Sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 darbo organizavimo grup\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>Jis sako es\u0105 \u012fsitikin\u0119s, kad jei dabar gydysim tik COVID-19 ir teiksim tik ekstra pagalb\u0105, o vis\u0105 kit\u0105 teks atid\u0117ti ma\u017eiausiai 2\u20133 m\u0117nesiams, tai taip pat neabejotinai tur\u0117s neigiam\u0173 pasekmi\u0173 ateityje.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eNeb\u016btinosiomis dabar vadinam\u0173 paslaug\u0173 nesuteikimas taip pat didina sergamum\u0105, invalidum\u0105, o galiausiai ir mir\u0161tamum\u0105, ir tai didel\u0117 problema\u201c, \u2013 kalb\u0117jo prof. K. Petrikonis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Vis daugiau paj\u0117g\u0173 \u2013 <\/strong><strong><em>COVID-19<\/em><\/strong><strong> pacientams<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Apie tai, kad ligonini\u0173 skyriuose, kuriuose turi b\u016bti gydomi koronaviruso paveikti pacientai, vir\u0161ytos visos \u012fmanomos vietos, 50-os met\u0173 savait\u0117s prad\u017eioje visuomenei prane\u0161\u0117 pagrindin\u0117 koronovirus\u0105 Kaune gydanti Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) Kauno ligonin\u0117. Tuo metu ligonin\u0117je buvo gydoma 214 pacient\u0173, o koronavirusu sirgo 212 \u012fstaigos medicinos personalo darbuotoj\u0173. Kit\u0105 dien\u0105 ligonin\u0117je jau sirgo daugiau medik\u0173 nei buvo ligoni\u0173 \u2013 221. I\u0161 viso nuo rugs\u0117jo Kauno ligonin\u0117je sirgo net 408 medicinos darbuotojai, kai per pirm\u0105j\u0105 bang\u0105 \u2013 vos 20.<\/p>\n\n\n\n<p>Kit\u0105 dien\u0105 po \u0161io prane\u0161imo Kauno Ekstremali\u0173 situacij\u0173 ir operacij\u0173 valdymo centro vadovas Paulius Keras konstatavo, kad u\u017esipild\u017eius Kauno ligonin\u0117s paj\u0117gumams, pagal poreik\u012f koronavirusu sergan\u010di\u0173 kaunie\u010diu hospitalizacijai bus naudojamos atramin\u0117s ligonin\u0117s visame regione \u2013 K\u0117daini\u0173, Jonavos, Marijampol\u0117s, Jurbarko, taip pat LSMU ligonin\u0117 Kauno klinikos.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau 50-os met\u0173 savait\u0117s prad\u017eioje viet\u0173 koronavirusu sergantiems buvo lik\u0119 vos dviejose Kauno regiono ligonin\u0117se \u2013 7 K\u0117dainiuose (i\u0161 kuri\u0173 2 \u2013 reanimacijoje) ir 4 (1 i\u0161 j\u0173 reanimacijoje) \u2013 Jonavoje.<\/p>\n\n\n\n<p>V\u0117liau LSMU Kauno klinikos pa\u017ead\u0117jo artimiausiu metu suformuoti 145 papildomas vietas, i\u0161 kuri\u0173 5 \u2013 reanimacijoje.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar lapkri\u010dio 18 d. Kauno regione buvo 340 COVID-19 skirt\u0173 lov\u0173 ir 50 viet\u0173 reanimacijoje, palaipsniui, augant poreikiui, terapini\u0173 lov\u0173 skai\u010dius i\u0161augo iki 430, o nuo gruod\u017eio 14 d. buvo planuojama, kad regione bus 520 terapini\u0173 lov\u0173 bei 55 vietos reanimacijoje su dirbtin\u0117s plau\u010di\u0173 ventiliacijos (DPV). I\u0161 viso regione COVID-19 pacient\u0173 gydymui tur\u0117jo b\u016bti skirtos 575 lovos.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-gallery columns-2 is-cropped wp-block-gallery-2 is-layout-flex wp-block-gallery-is-layout-flex\"><ul class=\"blocks-gallery-grid\"><li class=\"blocks-gallery-item\"><figure><a href=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png\"><img data-opt-id=1309177889  decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"569\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:569\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png\" alt=\"\" data-id=\"2101\" data-full-url=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png\" data-link=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?attachment_id=2101\" class=\"wp-image-2101\" srcset=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:569\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png 1024w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:300\/h:167\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png 300w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:768\/h:426\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png 768w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1536\/h:853\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png 1536w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1821\/h:1011\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/Stacionaras-3.png 1821w\" sizes=\"(max-width: 1000px) 100vw, 1000px\" \/><\/a><\/figure><\/li><li class=\"blocks-gallery-item\"><figure><a href=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png\"><img data-opt-id=1339208910  decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"555\" src=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:555\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png\" alt=\"\" data-id=\"2098\" data-full-url=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png\" data-link=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?attachment_id=2098\" class=\"wp-image-2098\" srcset=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1024\/h:555\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png 1024w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:300\/h:163\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png 300w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:768\/h:417\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png 768w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1536\/h:833\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png 1536w, https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:1849\/h:1003\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/RITS-3.png 1849w\" sizes=\"(max-width: 1000px) 100vw, 1000px\" \/><\/a><\/figure><\/li><\/ul><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\">\u0160altinis: LSMU ligonin\u0117 Kauno klinikos<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKitomis ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydymas (\u2026) tampa didele problema. Mes darome visk\u0105, kad medicinos pagalb\u0105 gaut\u0173 visi \u2013 onkologin\u0117mis, hematologin\u0117mis ir kitomis sunkiomis ligomis bei \u016bmiomis b\u016bkl\u0117mis sergantys pacientai, pirmenyb\u0119 teikiant skubiai ir neatid\u0117liotinai pagalbai\u201c, \u2013 \u017eurnalistams sak\u0117 LSMU Kauno klinik\u0173 Komunikacijos tarnybos vadov\u0117 Aust\u0117 Aleksandravi\u010di\u016bt\u0117-\u0160via\u017eien\u0117. Ji teig\u0117, kad Kauno klinikoms kol kas pavyko regione i\u0161laikyti vis\u0173 medicinos paslaug\u0173 spektr\u0105, ta\u010diau konstatavo, kad did\u0117jant hospitalizuojam\u0173 COVID-19 pacient\u0173 skai\u010diui, \u0161i situacija gali keistis.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Utenoje vietas padvigubino<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Utenos ligonin\u0117je COVID-19 sergantys ligoniai prad\u0117ti gydyti 46-\u0105j\u0105 met\u0173 savait\u0119. Buvusiame Infekcini\u0173 lig\u0173 skyriuje \u0161ia liga sergantiems pacientams gydyti skirtas 25 vietas po 4 savai\u010di\u0173 teko dvigubinti. Kaip informavo ligonin\u0117s direktorius Dalius Drunga, pritr\u016bkus viet\u0173, skyriuje pastatyta dar 20 lov\u0173. Taigi i\u0161 viso \u2013 45 vietos.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Utenos ligonin\u0117s vadovas sako: \u201e\u0160iuo metu ligonin\u0117je svarbiausia u\u017etikrinti&nbsp; skubios pagalbos teikim\u0105 tiek sergantiems COVID-19, tiek kit\u0173 sveikatos problem\u0173 turintiems pacientams.\u201c Jo teigimu, paslaug\u0173 teikimas Utenos ligonin\u0117je n\u0117ra sutrikdytas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Jis taip pat nenori sutikti su teiginiu, kad galb\u016bt dalis \u017emoni\u0173 yra link\u0119 pakent\u0117ti d\u0117l kilusi\u0173 sveikatos problem\u0173 ir vengia kreiptis \u012f medikus. Ligonin\u0117s vadovas nemano, kad \u017emogus gali atid\u0117ti skubios medicinos pagalbos poreikius, i\u0161tikus insultui, infarktui, pilvo ir kit\u0173 skausm\u0173 atvejais. \u201eJei \u017emogus gali atid\u0117ti kreipim\u0105si, gal ta pagalba ne tokia ir b\u016btina?\u201c \u2013 retori\u0161kai klausia ligonin\u0117s vadovas. Jo teigimu, \u017emoni\u0173 baim\u0117 kreiptis \u012f medikus pirmosios bangos metu buvo \u017eenkliai ry\u0161kesn\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau nenor\u0117jusi savo tapatyb\u0117s atskleisti kita \u0161ios ligonin\u0117s medik\u0117 laik\u0117si kitokios nuomon\u0117s (teksto autoriams vardas ir pavard\u0117 \u017einomi). \u201eB\u0117da yra ne ligonin\u0117, o \u017emoni\u0173 m\u0105stymas: klaidingas \u012fsivaizdavimas, kad dabar ligonin\u0117se gydomi tik COVID-19 pacientai, priver\u010dia \u017emones kent\u0117ti. Jie \u012fsitikin\u0119, kad ligonin\u0117je negaus pagalbos, tod\u0117l problemas bando spr\u0119sti patys. Atva\u017eiuoja per v\u0117lai, su per daug apleistomis patologijomis, sud\u0117tingomis komplikacijomis.&nbsp; U\u017euot i\u0161sprend\u0119 gana nesud\u0117ting\u0105 b\u0117d\u0105 (pvz., atlikdami apendektomij\u0105), medikai turi gydyti kra\u0161tutinai sunkias komplikacijas\u201c, \u2013 komentavo medik\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Neproporcingas d\u0117mesys \u2013 realyb\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kad garantuot\u0105 biliet\u0105 \u012f ligonin\u0119 \u0161iomis dienomis suteikia tik COVID-19 diagnoz\u0117, o \u0161iai ligai, lyginant su kitomis, skiriama neproporcingai daug d\u0117mesio, sako ir Respublikin\u0117s \u0160iauli\u0173 ligonin\u0117s skubiosios medicinos gydytojas M. Gedminas. Pasak jo, u\u017edaromi skyriai, medik\u0173 pastang\u0173 nukreipimas r\u016bpintis tik COVID-19 pacientais ir \u017emoni\u0173 baim\u0117 kreiptis \u012f gydytojus po 2\u20135 met\u0173 jau gali ai\u0161kiai parodyti, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje m\u016bs\u0173 sveikatos sistema pralaim\u0117jo kov\u0105 d\u0117l \u017emoni\u0173 sveikatos.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>M. Gedimas sako, es\u0105 visame pasaulyje \u017emoni\u0173 tolerancija \u012fvairaus stiprumo skausmams did\u0117ja, tai lemia, jog \u012f medikus kreipiamasi per v\u0117lai. Ypa\u010d ry\u0161kiai \u0161i tendencija pasirei\u0161k\u0117 pirmosios COVID-19 bangos metu. Paskutinius kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, informavo sveikatos specialistas, pacient\u0173 srautai buvo normalizav\u0119si, bet pastaruoju metu v\u0117l matoma, jog \u012f ligonin\u0119 atvykstama re\u010diau.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eInsultas, infarktas yra ateroskleroz\u0117s (kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo) i\u0161rai\u0161ka. \u0160i liga formuojasi kelet\u0105 ar keliasde\u0161imt met\u0173. Labai staigiai jos statistika nepasikei\u010dia \u2013 turi \u012fvykti kult\u016briniai poky\u010diai, bet jeigu mes matome, kad vien\u0173 met\u0173 kovo\u2013baland\u017eio m\u0117nesiais buvo daug daugiau infarkt\u0173 ligonin\u0117se negu kad \u0161i\u0173 met\u0173 tais pa\u010diais m\u0117nesiais, galime daryti prielaid\u0105, kad tas skirtumas atsirado, nes dalis \u017emoni\u0173 neatva\u017eiavo \u012f ligonin\u0119. Grei\u010diausiai \u2013 d\u0117l baim\u0117s\u201c, \u2013 sako M. Gedminas.<\/p>\n\n\n\n<p>Jis patikslina, kad esama skirtingo intensyvumo infarkt\u0173: sud\u0117tingesni greitai komplikuojasi ir baigiasi mirtimi, o lengvesnius, suma\u017einus jud\u0117jimo intensyvum\u0105, galima \u201epravaik\u0161\u010dioti\u201c. \u201eKai \u017emogus atvyksta pas mus su vidutinio intensyvumo \u0161irdies skausmais ir jam nustatomas, liaudi\u0161kai tariant, nedidel\u0117s apimties infarktas, laiku atkim\u0161\u0119 kraujagysl\u0119 i\u0161saugome jo \u0161irdies l\u0105steles ir fizi\u0161kai lieka daugiau \u0161irdies raumens, jis gali efektyviau susitraukin\u0117ti, tad \u0161irdies darbas nenuken\u010dia arba nuken\u010dia ma\u017eiau. Jeigu \u017emogus \u201epravaik\u0161to\u201c miokardo infarkt\u0105, laiku negauna reikiamo gydymo, jo \u0161irdyje ten, kur buvo raumuo, kur u\u017eako kraujagysl\u0117s, susiformuoja randas. Tas randas gali nulemti \u0161irdies ritmo sutrikimus, silpnesn\u012f \u0161irdies susitraukin\u0117jim\u0105, ji blogiau veikia, \u017emogus d\u016bsta, jam pasirei\u0161kia \u0161irdies nepakankamumo rei\u0161kiniai\u201c, \u2013 sak\u0117 skubiosios medicinos gydytojas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak gydytojo M. Gedmino, d\u0117l neteising\u0173 sistemini\u0173 sprendim\u0173 sveikatos apsaugos sistema nebefunkcionuoja tinkamai: \u201eTarkime, \u012fprastomis s\u0105lygomis pilvo skausm\u0173 varginamas \u017emogus gal\u0117t\u0173 i\u0161kart gauti ambulatorin\u0119 pagalb\u0105, o dabar, sutrikus paslaug\u0173 teikimui, \u017emogus laukia kelet\u0105 savai\u010di\u0173 ar net m\u0117nesi\u0173. Kai galiausiai sulaukia pagalbos, jam nustatomas navikas.\u201c&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Lemtingi trys m\u0117nesiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160io tyrimo autori\u0173 kalbinti ekspertai neabejoja, kad perteklinio mirtingumo did\u0117jimui \u012ftakos turi ir tam tikri pirmosios bangos metu priimti sprendimai, vienas j\u0173 \u2013 sustabdytas arba apribotas asmens sveikatos paslaug\u0173 teikimas. Kovo 16 d. Vyriausyb\u0117s nutarimu buvo stabdomas stacionarini\u0173 asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 teikimas, atid\u0117tos planin\u0117s operacijos, i\u0161skyrus pagalb\u0105 ir sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, kuri\u0173 nesuteikus pacientui atsirast\u0173 poreikis b\u016btinajai medicinos pagalbai arba reik\u0161mingai pablog\u0117t\u0173 paciento b\u016bkl\u0117, sustabdyta planin\u0117 pacient\u0173 hospitalizacija d\u0117l kit\u0173 diagnostini\u0173 ir gydom\u0173j\u0173 paslaug\u0173 teikimo, taip pat apribotas medicinin\u0117s reabilitacijos paslaug\u0173 teikimas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Sprendimas leisti medicinos \u012fstaigoms atnaujinti \u0161i\u0105 veikl\u0105, kai jos bus tam pasiruo\u0161usios, priimtas baland\u017eio 29 d., ta\u010diau fakti\u0161kai dar bir\u017eelio prad\u017eioje planini\u0173 paslaug\u0173 nebuvo atnaujinusios apie 30 proc. ligonini\u0173. D\u0117l to SAM net teko pagrasinti suma\u017einti finansavim\u0105 toms \u012fstaigoms, kurios neskuba atnaujinti paslaug\u0173.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTikrai girdime daug nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 \u017einu\u010di\u0173, pa\u010di\u0173 pacient\u0173 nusiskundim\u0173, kad gauti paslaugas jiems tapo tikrai sud\u0117tinga, nors \u012fstaigos tikrai tur\u0117jo pakankamai laiko pasiruo\u0161ti t\u0173 planini\u0173 paslaug\u0173 atnaujinimui\u201c, \u2013 LRT radijui, pra\u0117jus trims m\u0117nesiams nuo pandemijos paskelbimo Lietuvoje prad\u017eios, sak\u0117 buv\u0119s sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160alies gyventojai \u012fvairi\u0173 planini\u0173 asmens sveikatos paslaug\u0173 negavo du, o kai kuriose \u012fstaigose \u2013 net tris m\u0117nesius. LSMU Kauno ligonin\u0117 skelb\u0117 pradedanti v\u0117l teikti kai kurias ambulatorines ir planines paslaugas nuo bir\u017eelio 1 d. VUL Santaros klinikos \u2013 nuo gegu\u017e\u0117s 13 d. Kai\u0161iadori\u0173 pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centras \u2013 nuo gegu\u017e\u0117s 11 d. Respublikin\u0117 Klaip\u0117dos ligonin\u0117 atnaujino dalies gydytoj\u0173 konsultacijas ligonin\u0117s padaliniuose gyvai nuo bir\u017eelio 1 d., o \u0161ios ligonin\u0117s chirurgai, kurie iki tol tur\u0117jo u\u017etikrinti paslaug\u0173 teikim\u0105 pa\u010dioje ligonin\u0117je d\u0117l COVID-19 gr\u0117sm\u0117s, Dienos chirurgijos centre paslaugas atnaujino nuo liepos 1 d. Daugumai \u0161alies medicinos \u012fstaig\u0173 ikikarantines sveikatos paslaug\u0173 teikimo pacientams apimtis beveik pavyko pasiekti tik liep\u0105. Ligoni\u0173 kas\u0173 turima preliminari statistika parod\u0117, kad liep\u0105 \u017eenkliai padid\u0117jo beveik vis\u0173 asmens sveikatos paslaug\u0173 teikimas, ta\u010diau nerim\u0105 k\u0117l\u0117 tendencija, kad \u201epo karantino tapo sud\u0117tinga prisiskambinti \u012f poliklinik\u0173 registrat\u016bras\u201c, \u2013 teigta Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos prane\u0161ime.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ekspertai prie\u0161taravo u\u017edarymui<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLietuva vis\u0105 laik\u0105 v\u0117luoja, o perteklini\u0173 mir\u010di\u0173 tem\u0105 k\u0117liau dar vasar\u0105, kai buvo paskelbtas tyrimas apie tai, kad 24-iose Europos valstyb\u0117se d\u0117l pandemijos padid\u0117jo perteklinis mirtingumas. Lietuva ir dar kelios valstyb\u0117s tos statistikos nepateik\u0117, akivaizdu, nebuvo padaryta mokslin\u0117 \u0161io rodiklio analiz\u0117\u201c, \u2013 sako U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro vadovas, medicinos moksl\u0173 dr., prof. Saulius \u010caplinskas.<\/p>\n\n\n\n<p>Prie\u0161 baigdamas kadencij\u0105 buv\u0119s SAM vadovas A. Veryga paskelb\u0117, kad prof. S. \u010caplinsk\u0105 atleid\u017eia i\u0161 darbo.<\/p>\n\n\n\n<p>Perteklinis mirtingumas, pasak S.\u010caplinsko, vienose \u0161alyse padid\u0117jo d\u0117l didelio mirusi\u0173j\u0173 nuo COVID-19 skai\u010diaus, kitose \u2013 d\u0117l kit\u0173 lig\u0173, nes visas d\u0117mesys buvo sutelktas gydyti <em>covid\u0105<\/em>. Tre\u010diose \u0161alyse \u0161iam rodikliui \u012ftakos tur\u0117jo abu veiksniai. \u201eVisi \u017einome, kaip dabar sud\u0117tinga laiku gauti medicinin\u0119 pagalb\u0105, kurios \u017emon\u0117ms reikia planine tvarka, ta\u010diau net ekstra atvejais skubi pagalba yra u\u017edelsiama, kol \u017emogui atliekamas <em>covido<\/em> tyrimas\u201c, \u2013 sako prof. S. \u010caplinskas.<\/p>\n\n\n\n<blockquote class=\"wp-block-quote is-layout-flow wp-block-quote-is-layout-flow\"><p>\u201ePagalba sergantiems u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis es\u0105 patenka \u012f ekstra kategorij\u0105, o kai d\u0117l didelio sergamumo ekstra pagalbos poreikis itin i\u0161auga ir nebeu\u017etenka paj\u0117gum\u0173 \u2013 viet\u0173 ligonin\u0117s, personalo \u2013 tenka pergrupuoti paslaug\u0173 teikim\u0105, paslaugos atidedamos ir to pasekm\u0117 \u2013 i\u0161aug\u0119s perteklinis mirtingumas\u201c, \u2013 tvirtina S. \u010caplinskas<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n<p>Jis \u012fsitikin\u0119s, kad pirmojo karantino metu kai kurios ribojimo priemon\u0117s buvo perteklin\u0117s tiek savo pob\u016bd\u017eiu, tiek savo trukme. Es\u0105 gerokai anks\u010diau&nbsp; buvo teiktos rekomendacijos grei\u010diau atlaisvinti medicinos paslaug\u0173 teikimo ribojimus, ta\u010diau \u012f jas vald\u017eia ne\u012fsiklaus\u0117.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eBuvo susikoncentruota vien \u012f \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo ribojimo priemones, o kitos epidemijos valdymo priemon\u0117s, ypa\u010d testavimas ir kontakt\u0173 atsekimas, taikomos pav\u0117luotai ir nepakankama apimtimi. Iki \u0161iol n\u0117ra valstybin\u0117s koronaviruso komunikavimo ir \u0161vietimo strategijos\u201c, \u2013 spragas nurodo medicinos ekspertas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Apie kritik\u0105 d\u0117l planinio sveikatos paslaug\u0173 teikimo stabdymo pirmosios bangos metu kalba ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. \u201eA\u0161 i\u0161kart sakiau, kad planin\u0117 pagalba negali b\u016bti ne tik kad stabdoma, bet reikia j\u0105 net teikti padidintomis apimtimis, nes \u017emon\u0117s i\u0161gyvena psichologin\u012f stres\u0105, \u017eymiai pras\u010diau jau\u010diasi, gyvena baim\u0117je, tod\u0117l jokiu b\u016bdu negalima stabdyti kit\u0173 sveikatos paslaug\u0173 teikimo\u201c, \u2013 sako jis. Pasak V. P. Andriukai\u010dio, vietoje to, kad b\u016bt\u0173 sudarytos s\u0105lygos poliklinikose, teikiamos i\u0161va\u017eiuojamos \u012f namus paslaugos, buvo priimtas visi\u0161kai prie\u0161ingas sprendimas \u2013 visk\u0105 u\u017edaryti. \u201eTai i\u0161 ties\u0173 buvo klini\u0161kai nepamatuotas, neargumentuotas sprendimas\u201c, \u2013 sako medicinos ekspertas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>V. P. Andriukaitis yra susipa\u017ein\u0119s su kitos organizacijos \u2013 Sveikatos ekonomikos instituto \u2013 atliktu tyrimu, kuriame buvo lyginamas tik praeit\u0173 ir \u0161i\u0173 met\u0173 mirtingumas. Nors metai dar nesibaig\u0119, tyrimas taip pat rodo, kad mir\u010di\u0173 Lietuvoje \u0161iemet jau 3042 daugiau nei ankstesni\u0173 met\u0173 vidurkis. \u201eKad pamatytume, pavyzd\u017eiui, mir\u0161tamumo nuo onkologini\u0173 lig\u0173 tendencijas, reikalingas ilgalaikis \u2013 penkeri\u0173, ma\u017eiausiai \u2013 trej\u0173 met\u0173 tyrimas\u201c, \u2013 sako V. P. Andriukaitis, pripa\u017e\u012fstantis, kad perteklinio mirtingumo skai\u010diai jaudina visas pandemij\u0105 i\u0161gyvenan\u010dias \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTai lemia planini\u0173 paslaug\u0173 sutrikimas d\u0117l <em>covido<\/em> pandemijos, tai, kad \u017emon\u0117s galb\u016bt nesikreipia d\u0117l diagnostikos, nes girdi, kad poliklinika u\u017edaryta, taip pat neina, nes bijo u\u017eskr\u0117sti\u201c, \u2013 kalba jis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Nei iniciatyvos, nei statistikos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Dar vasaros pabaigoje\u2013rudens prad\u017eioje prad\u0117ti vie\u0161ai skelbti perteklinio mirtingumo rodikliai \u012fvairiose Europos \u0161alyse, ta\u010diau Lietuvos duomen\u0173 \u0161ioje statistikoje nebuvo. Perteklinio mirtingumo duomenis analizavo ir skelb\u0117 EuroMOMO \u2013 Europos mirtingumo monitoringo tinklas, nuo 2009 m. skirtas identifikuoti ir i\u0161matuoti perteklin\u012f mirtingum\u0105, susijus\u012f su sezoniniu gripu, pandemijomis ir kitomis vie\u0161osios sveikatos gr\u0117sm\u0117mis. \u0160iuo metu tinklas vienija 26 Europos \u0161alis, kurios kas savait\u0119 pateikia oficiali\u0105 nacionalin\u0119 mirtingumo statistik\u0105, ta\u010diau Lietuvos tarp j\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n<p>EuroMOMO projekt\u0173 koordinatorius Lasse Vestergaard teig\u0117, kad Lietuva iki \u0161iol nebuvo parod\u017eiusi didesn\u0117s iniciatyvos tapti \u0161io tinklo nare: \u201eBet kuri \u0161alis yra laukiama ir skatinama tapti EuroMOMO nare. Mes labai nor\u0117tume tur\u0117ti tarp savo nari\u0173 ir Lietuv\u0105, taip pat ir Latvij\u0105, kaip kad jau anks\u010diau m\u016bs\u0173 nare yra tapusi Estija. Pernai Lietuvos ir Latvijos atstovai dalyvavo EuroMOMO tinklo susitikime \u010dia, Kopenhagoje, su tikslu prisijungti prie EuroMOMO, bet tai taip ir ne\u012fvyko d\u0117l man ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Ta\u010diau kaip tik vakar (gruod\u017eio 7 \u2013 red. past.) su mumis susisiek\u0117 Lietuvos statistikos departamento pareig\u016bnai, i\u0161rei\u0161k\u0119 savo nor\u0105 prisijungti prie m\u016bs\u0173 tinklo. Tai galb\u016bt \u0161\u012fkart tai \u012fvyks, kas b\u016bt\u0173 tikrai puiku\u201c, \u2013 teigiama EuroMOMO atstovo komentare.&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Kod\u0117l Lietuvoje iki pat \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos valstyb\u0117s institucij\u0173 iniciatyva nebuvo analizuojamas perteklinio mirtingumo faktorius, kiek jo tikimyb\u0117 buvo \u012fvertinta ruo\u0161iant planus su pandemija pirmojo bei antrojo karantino metu \u2013 \u012f \u0161iuos \u017eurnalist\u0173 komandos klausimus nei jau buv\u0119s sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nei buv\u0119s premjeras Saulius Skvernelis neatsak\u0117. \u201eApgailestauju, ta\u010diau d\u0117l premjero u\u017eimtumo jo komentaro pateikti netur\u0117sime galimyb\u0117s\u201c, \u2013 argumentavo buv\u0119s S. Skvernelio patar\u0117jas vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 klausimais Tomas Ber\u017einskas ir rekomendavo kreiptis \u012f A. Veryg\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>A. Verygai skirti klausimai SAM buvo i\u0161si\u0173sti gruod\u017eio 4 d., jam tebeeinant ministro pareigas. Gruod\u017eio 11 d. ministerijos vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 skyriaus vyr. specialistas Lukas Vosylius pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105: \u201eAtsakymus \u012f klausimus, kurie adresuoti Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, gali pateikti tik ministro politin\u0117s komandos nariai. Kaip \u017einia, ministro A. Verygos komandos \u012fgaliojimai eina \u012f pabaig\u0105 ir atsakym\u0173 tiesiogiai i\u0161 ministro ir jo komandos, deja, nebus. SAM \u0161iuo metu kei\u010diasi vadovyb\u0117, tad suderinti ministro atsakymo su jo politin\u0117s komandos nariais \u0161iomis \u012ftemptomis dienomis nebuvo galimyb\u0117s ir, deja, nepavyko.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Naujasis sveikatos apsaugos ministras Ar\u016bnas Dulkys \u017eurnalistams pateiktuose atsakymuose teig\u0117, jog perteklinio mirtingumo klausimas \u2013 labai aktualus ir nepelnytai buvo paliekamas para\u0161t\u0117se. \u201eTai vienas i\u0161 rodikli\u0173, kur\u012f b\u016btina analizuoti. Svarbi ne tik paties rodiklio augimo analiz\u0117, bet ir prie\u017eastys, kod\u0117l taip nutinka. Deja, jau dabar \u017einome, kad \u0161is rodiklis auga ne tik d\u0117l COVID-19, bet ir d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kuri\u0173 negalime \u012fvardinti tiksliai, nes v\u0117lgi neturime toki\u0173 duomen\u0173. O kai neturime duomen\u0173 \u2013 negalime taikyti ir tiksling\u0173 priemoni\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 ministras.<\/p>\n\n\n\n<p>Komentuodamas \u012ePGM vie\u0161ai pateiktus duomenis apie perteklin\u012f mirtingum\u0105 Lietuvoje, A. Dulkys teig\u0117, jog \u0161is skai\u010dius kelia susir\u016bpinim\u0105. Ta\u010diau jis pasteb\u0117jo, kad tikrosios prie\u017eastys, kod\u0117l i\u0161augo \u0161is rodiklis, tyrimo metu buvo paremtos prielaidomis, o ne duomenimis: \u201e\u0160iuo metu galime tik sp\u0117lioti: jei mirtingumo rodiklis auga d\u0117l neu\u017etikrinam\u0173 planini\u0173 paslaug\u0173 \u2013 turime per\u017ei\u016br\u0117ti j\u0173 organizavim\u0105, jei prie\u017eastis yra medik\u0173 skai\u010dius \u2013 turime rasti b\u016bd\u0105, kaip perskirstyti resursus, jei tai susij\u0119 su visuomen\u0117s baime kreiptis \u012f gydymo \u012fstaigas ir gauti b\u016btin\u0105j\u0105 pagalb\u0105 \u2013 tokiu atveju reikalingos visi\u0161kai kitokios priemon\u0117s. Kol ne\u017einosime, kokios perteklinio mirtingumo augimo prie\u017eastys, n\u0117ra \u012fmanoma imtis veiksming\u0173 priemoni\u0173, siekiant i\u0161vengti mir\u010di\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-group is-layout-flow wp-block-group-is-layout-flow\"><div class=\"wp-block-group__inner-container\"><\/div><\/div>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><em><em><em>\u0160is tyrimas \u2013&nbsp; \u201eMedia4Change\u201c projekto \u201eThe Future Investigative Story Lab\u201c dalis. Projektu siekiama skatinti nepriklausom\u0105, gr\u012fst\u0105 bendradarbiavimu regionini\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 analitin\u0119 ir tiriam\u0105j\u0105 \u017eurnalistik\u0105. Projektas numato naujos \u012ftraukiosios \u017eurnalistikos platformos diegim\u0105, jos i\u0161skirtinumas \u2013 d\u0117mesys regionams, kokyb\u0119 stiprinantys inovatyv\u016bs \u017eurnalistinio darbo \u012frankiai ir \u012f turinio k\u016brim\u0105 auditorij\u0105 \u012ftrauksianti \u017eurnalistika. Vienas i\u0161 \u0161ios platformos tiksl\u0173 \u2013 sukurti region\u0173 \u017eurnalist\u0173 tobul\u0117jimui skatinti skirt\u0105 ekosistem\u0105, kuri tiek vietos, tiek&nbsp; nacionalines \u017einiasklaidos priemones papildys analiti\u0161kais \u017eurnalistikos darbais.<\/em><\/em><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos \u017eurnalist\u0173 grup\u0117s tyrimas parod\u0117, kad buvusi Lietuvos valstie\u010di\u0173 ir \u017eali\u0173j\u0173 s\u0105jungos suformuota Vyriausyb\u0117 labiau r\u016bpinosi savo \u012fvaizd\u017eiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu pilie\u010di\u0173 mirtingumui. Lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f pasipylusios koronaviruso komplikacij\u0173 sukeltos mirtys atkreip\u0117 nepriklausom\u0173 tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161alies gyventoj\u0173 mirtingumo rodiklius, ypa\u010d \u2013 vien\u0105 j\u0173, parodant\u012f tikr\u0105sias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"featured_media":2068,"template":"","categories":[150,151],"tags":[],"future-story-class":[],"class_list":["post-2067","future-story","type-future-story","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","category-rodyti-future-story-lab","category-rodyti-homepage"],"acf":[],"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v26.9 - https:\/\/yoast.com\/product\/yoast-seo-wordpress\/ -->\n<title>Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change<\/title>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"lt_LT\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"Lietuvos \u017eurnalist\u0173 grup\u0117s tyrimas parod\u0117, kad buvusi Lietuvos valstie\u010di\u0173 ir \u017eali\u0173j\u0173 s\u0105jungos suformuota Vyriausyb\u0117 labiau r\u016bpinosi savo \u012fvaizd\u017eiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu pilie\u010di\u0173 mirtingumui. Lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f pasipylusios koronaviruso komplikacij\u0173 sukeltos mirtys atkreip\u0117 nepriklausom\u0173 tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161alies gyventoj\u0173 mirtingumo rodiklius, ypa\u010d \u2013 vien\u0105 j\u0173, parodant\u012f tikr\u0105sias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos [&hellip;]\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Media4Change\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2021-01-12T08:21:47+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"5653\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"3200\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:site\" content=\"@Media4ChangeCo\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"25 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/\",\"name\":\"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png\",\"datePublished\":\"2020-12-16T16:20:34+00:00\",\"dateModified\":\"2021-01-12T08:21:47+00:00\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"lt-LT\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png\",\"width\":5653,\"height\":3200},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Future Story Lab\",\"item\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/\",\"name\":\"Media4Change\",\"description\":\"\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"lt-LT\"}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/","og_locale":"lt_LT","og_type":"article","og_title":"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change","og_description":"Lietuvos \u017eurnalist\u0173 grup\u0117s tyrimas parod\u0117, kad buvusi Lietuvos valstie\u010di\u0173 ir \u017eali\u0173j\u0173 s\u0105jungos suformuota Vyriausyb\u0117 labiau r\u016bpinosi savo \u012fvaizd\u017eiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu pilie\u010di\u0173 mirtingumui. Lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f pasipylusios koronaviruso komplikacij\u0173 sukeltos mirtys atkreip\u0117 nepriklausom\u0173 tyr\u0117j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161alies gyventoj\u0173 mirtingumo rodiklius, ypa\u010d \u2013 vien\u0105 j\u0173, parodant\u012f tikr\u0105sias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos [&hellip;]","og_url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/","og_site_name":"Media4Change","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/media4change.co\/","article_modified_time":"2021-01-12T08:21:47+00:00","og_image":[{"width":5653,"height":3200,"url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png","type":"image\/png"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_site":"@Media4ChangeCo","twitter_misc":{"Est. reading time":"25 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/","name":"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis - Media4Change","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png","datePublished":"2020-12-16T16:20:34+00:00","dateModified":"2021-01-12T08:21:47+00:00","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#breadcrumb"},"inLanguage":"lt-LT","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"lt-LT","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#primaryimage","url":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png","contentUrl":"https:\/\/mlunklm8xjeu.i.optimole.com\/w:auto\/h:auto\/q:mauto\/f:best\/https:\/\/www.media4change.co\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/unnamed.png","width":5653,"height":3200},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/lietuvos-regionuose-isanalizavo-perteklinio-mirtingumo-priezastis\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Future Story Lab","item":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/future-story\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Lietuvos regionuose i\u0161analizavo perteklinio mirtingumo prie\u017eastis"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/#website","url":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/","name":"Media4Change","description":"","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"lt-LT"}]}},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story\/2067","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/future-story"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2068"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2067"},{"taxonomy":"future-story-class","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.media4change.co\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/future-story-class?post=2067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}