\u0160ie prane\u0161imai \u2013 apie tautin\u0117s ir rasin\u0117s neapykantos kurstym\u0105, ar jos paskatint\u0105 fizin\u012f smurt\u0105. Negana to, kelios kartos nuo pat ankstyvos vaikyst\u0117s mok\u0117jo eil\u0117ra\u0161tuk\u0105 apie pagaliuku u\u017emu\u0161am\u0105 \u017eyduk\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tol\u0117liau nuo Lietuvos, vienose valstyb\u0117se atvirai \u0161alinamasi emigrant\u0173, kitose \u2013 radikali nacionalist\u0173 partija, demonstruojanti hitlerin\u0117s Vokietijos retorik\u0105, \u0161alies gyventoj\u0173 i\u0161renkama \u012f parlament\u0105, o Ukrainoje netyla Rusijos patriotai. Kylantis nacionalizmas vilnija per Europ\u0105.<\/p>\n\n\n\n
O \u0161tai Lietuvoje r\u0117ksmingose Kovo 11\u2013osios eityn\u0117se skustagalviai (skinhedai, skinai) skanduoja \u201eLietuva \u2013 lietuviams\u201c (anks\u010diau ir \u201eJuden raus\u201c), atvirai demonstruoja istorines \u017eaizdas menan\u010di\u0105 atributik\u0105 \u2013 svastikas, Tre\u010diojo Reicho erelius, dar ir prikula kok\u012f kitataut\u012f \u2013 nuo kin\u0173 kavin\u0117s vir\u0117jo iki Japonijos diplomato \u2013 tokios detal\u0117s telpa lietuvi\u0161kojo nacionalizmo mozaikoje.<\/p>\n\n\n\n
Neapykantos nusikaltim\u0173 autoriais laikomi radikalieji skustagalviai. Ta\u010diau nacionalistini\u0173 id\u0117j\u0173 puosel\u0117tojai, kai kuriais atvejais nevengiantys grie\u017et\u0173 parei\u0161kim\u0173, u\u017euot pasirod\u0119 kaip de\u0161inieji radikalai, vie\u0161ojoje erdv\u0117je neretai tampa \u0161ar\u017euojamais persona\u017eais.<\/p>\n\n\n\n
Nors Lietuvos istorin\u0117 patirtis l\u0117m\u0117 tauti\u0161kumo ir patrioti\u0161kumo puosel\u0117jim\u0105, \u0161i\u0173 vertybi\u0173 sinonimas \u2013 nacionalizmas siejamas su agresija, neapykantos kitos tautyb\u0117s, ras\u0117s ar religijos atstovams kurstymu. Taigi, \u0161iandien aktuali istoriko Vinco Trumpos mintis, at\u0117jusi i\u0161 septinto pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtme\u010dio \u2013 \u201e Patriotizmas \u2013 si, nacionalizmas \u2013 no\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Kalbinti ekspertai, susipa\u017ein\u0119 su neformaliais jud\u0117jimais, analizav\u0119 ir formali\u0173 nacionalistini\u0173 organizacij\u0173 \u2013 politini\u0173 partij\u0173 veikl\u0105, sutartinai tvirtina, kad de\u0161inysis ekstremizmas nuosaik\u0117ja. Organizacijos veikia visai kitaip nei veik\u0117 prie\u0161 ger\u0105 dvide\u0161imtmet\u012f Jud\u0117jimai, kurie gal\u0117t\u0173 kelti gr\u0117sm\u0119, visuomenei pa\u017e\u012fstami \u2013 jie nebelindi pogrindyje. Bausti prasi\u017eeng\u0117liai, kurie gal\u0117t\u0173 nusikalsti dar kart\u0105, stebimi pareig\u016bn\u0173. Pagaliau pa\u010di\u0173 nusikaltim\u0173, susijusi\u0173 su neapykantos kurstymu, pernai (palyginti su 2011 m.) suma\u017e\u0117jo bene dvigubai.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau, pasirodo, gr\u0117sm\u0119 visuomenei ar valstybei d\u0117l radikalios pozicijos kelia ne tik keli\u0173 \u0161imt\u0173 skustagalvi\u0173 kuopa, bet ir prie\u0161 kitatau\u010dius nusiteikusi visuomen\u0117s dalis, kuri gali sudaryti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161alies gyventoj\u0173. Kaip rodo istorin\u0117 patirtis, jei pasikeist\u0173 s\u0105lygos ir atsirast\u0173 aplinkyb\u0117s, reikalingos nacionalizmo plitimui, b\u016btent \u0161ie gyventojai \u2013 nesegantys svastik\u0173 ir nenusiskut\u0119 plauk\u0173, palaikyt\u0173 radikal\u0173 nacionalizm\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u201eEkstremizmo, teroristini\u0173 ar nacionalistini\u0173 jud\u0117jim\u0173 teoretikai ska\u010diuoja, kad vienas i\u0161 \u0161imto \u017emoni\u0173 yra radikalas, vienas i\u0161 \u0161imto radikal\u0173 yra ekstremistas, kuris gali, pavyzd\u017eiui, k\u0105 nors susprogdinti. Tad jei skai\u010diuotume tokius asmenis nuo 3 mln. m\u016bs\u0173 gyventoj\u0173, turime apie 30 t\u016bkst. radikali\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emoni\u0173 ir apie 300 ekstremist\u0173\u201c, \u2013 taip radikaliai nusiteikusi\u0173 nacionalist\u0173 gretas Lietuvoje skai\u010diuoja savo pavard\u0117s atskleisti nenor\u0117j\u0119s pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n
Jis priduria, kad vertinant radikalus akys kaipmat krypsta \u012f neformalius jud\u0117jimus \u2013 skustagalvi\u0173 ir White Power\u2019i\u0173 gretas, j\u0173 apytikriai ir yra 300. \u017dinoma, prie\u0161 akis i\u0161kyla agresyvus skustagalvis, pasipuo\u0161\u0119s p\u016bsta striuke, avintis sunkius kareivi\u0161kus batus ir vis\u0105 eilut\u0119 nusisagst\u0119s trispalv\u0117mis, svastikomis, ereliais ir t.t.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAi\u0161ku, kalb\u0117tis su jais galima, gali i\u0161sakyti savo mintis, jie neu\u017epuls d\u0117l po\u017ei\u016brio. Bet matyti, kad jie turi savo pasaul\u012f. Vyraujantis stereotipas, kad visi skinai agresyv\u016bs, yra neteisingas. Incidentus da\u017enai lemia besaikis alkoholio vartojimas, \u2013 komentuoja neonacistinius jud\u0117jimus gerai pa\u017e\u012fstantis pa\u0161nekovas. \u2013 Be to, jie nem\u0117gsta b\u016bti vadinami ekstremistais, sako esantys tautininkai, kurie daro politin\u012f vyksm\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Benas \u0160imkus yra skinas. Jis, matyt, geriausiai gali papasakoti apie skin\u0173 jud\u0117jim\u0105 ir \u012fvardyti radikali\u0173 skin\u0173 ir tautinio jaunimo skirtumus. \u017dinoma, jei tokie egzistuoja.<\/p>\n\n\n\n
Taigi, nors tautininkai atsiriboja nuo radikal\u0173 ar ekstremist\u0173 epitet\u0173, B.\u0160imkus pritaria, jog neretai tautinio jaunimo atstov\u0173 pozicija sutampa su gana radikaliu skin\u0173 po\u017ei\u016briu.<\/p>\n\n\n\n
\u201eNors oficiali kokios nors Lietuvos tautinio jaunimo s\u0105jungos (LTJS) pozicija gal ir n\u0117ra tokia, kiek pasteb\u0117jau per neoficialius renginius, dauguma j\u0173 nari\u0173 pritaria skinhedams, palaiko prorasistines ar grie\u017etesnio po\u017ei\u016brio nacionalistines grupuotes \u201c, \u2013 patvirtina B.\u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Tokios grupuot\u0117s laikomos ir \u201eneapykantos nusikaltim\u0173\u201c (vis\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173, padaryt\u0173 d\u0117l i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 d\u0117l rasin\u0117s, tautin\u0117s, religin\u0117s ar kt. priklausomyb\u0117s) autor\u0117mis. B.\u0160imkus, paklaustas apie nacionalistiniams jud\u0117jimams klijuojamas etiketes, teigia, kad skin\u0173 vaidmuo suabsoliutinamas, o vieno \u017emogaus \u201enuopelnai\u201c pritaikomi visam jud\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n
\u201eEtiket\u0117s klijuojamos nes\u0105\u017einingai. Pavyzd\u017eiui, skinai kaltinami \u012fvairias nusi\u017eengimais, nors ne visi juos padaro. Palyginti daugiau nusikaltim\u0173 \u012fvykdo \u201etreninginiai urlaganai\u201c, bet \u201etreningai\u201d nesulaukia tokio neigiamo atgarsio kaip skino apranga. Arba, u\u017etenka, kad Kovo 11-osios eisenoje b\u016bt\u0173 bent grupel\u0117 skin\u0173, ir naci\u0173 etiket\u0117 klijuojama visiems dalyviams. O jei vienas skinas ne vietoje pasisakys prie\u0161 rus\u0173 tautyb\u0117s asmenis, gird\u0117sime, kad \u201evisi skinai yra buki nem\u0105stantys \u0161ovinistai, neken\u010diantys visos tautin\u0117s ma\u017eumos vien d\u0117l tautyb\u0117s\u201c, \u2013 komentuoja B.\u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Pasirodo, kad pagrindinis skirtumas, kuriuo pasi\u017eymi skin\u0173 kult\u016bros atstovai ir tautini\u0173 jud\u0117jim\u0173 nariai, yra j\u0117gos ir fizin\u0117s galios vaidmuo. Skustagalvi\u0173 subkult\u016bra remiasi j\u0117ga, lyderiai i\u0161siskiria ne kalbomis, bet autoritetu, kur\u012f \u012fgyja gatv\u0117je. Tuo metu LTJS veik\u0117jai, anot pa\u0161nekovo, da\u017eniausiai yra pana\u0161iai nusiteik\u0119 jaunuoliai, kurie \u017eavisi skinais ir nes\u0105moningai kopijuoja j\u0173 i\u0161vaizd\u0105, ta\u010diau bijo arba nesugeba apginti savo interes\u0173 fizine j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n
Ko gero, svarbiausias skirtumas, lemiantis LTJS nari\u0173 ir skinhed\u0173 subkult\u016bros netapatum\u0105, yra politinis motyvas, kuriuo skinhedai nesiremia.<\/p>\n\n\n\n
\u201eSkinhedai prisijungia prie politin\u012f atspalv\u012f turin\u010di\u0173 rengini\u0173, jei mano, kad ten atstovaujama j\u0173 interesams. Bet politika n\u0117ra svarbiausia j\u0173 veikla\u201c, \u2013 paai\u0161kina B.\u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Nepaisant to, kad tautinio jaunimo atstovai painiojami su skinhedais, patys tautinio jaunimo s\u0105jungos nariai, pana\u0161u, mai\u0161omi \u012f vien\u0105 katil\u0105. B.\u0160imkus patikslina, kad tautinis jaunimas n\u0117ra vientisas darinys. Tarp j\u0173 yra skirting\u0173 sri\u010di\u0173 atstov\u0173, pavyzd\u017eui, folklorist\u0173 ar istorijos rekonstruktori\u0173. Ta\u010diau viskas baigiasi bendrame katile: tautinis jaunimas ir gatv\u0117s skinai es\u0105 yra tas pats. B.\u0160imkus dar kart\u0105 paai\u0161kina, kad taip atsitinka d\u0117l bandymo kopijuoti aprang\u0105 ir bendr\u0173 susib\u016brim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKadangi Lietuvoje ma\u017eai gyventoj\u0173, visi pana\u0161i\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emon\u0117s laikosi kartu, n\u0117ra didesni\u0173 atribojim\u0173, kurie egzistuoja, pavyzd\u017eiui, Lenkijoje\u201c, \u2013 paai\u0161kina B.\u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Vis d\u0117lto \u012fdomu, kaip Lietuvoje formavosi radikalusis nacionalizmas ar de\u0161inysis ekstremizmas, kaip b\u016br\u0117si formalios ir neformalios organizacijos ir, \u017einoma, kas l\u0117m\u0117 j\u0173 deklaruojam\u0105 pozicij\u0105 \u2013 prie\u0161i\u0161kum\u0105 kitos tautyb\u0117s, ras\u0117s ar religijos atstovams.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, istorikas Valdas Selenis svarsto, kad nacionalizmo populiarumui u\u017etikrinti pirmiausia reikia prie\u0161o, kuris neva kenkia. \u017dinoma, nacionalizmui tarpti reikia, kad susiklostyt\u0173 ir kitos s\u0105lygos. Pavyzd\u017eui, dar pra\u0117jusiame am\u017eiuje, kai antisemitin\u0117s id\u0117jos i\u0161 Vokietijos pasiek\u0117 Lietuv\u0105, susidar\u0117 prielaidos \u012ftvirtini neigiam\u0105 \u017eyd\u0173 \u012fvaizd\u012f visuomen\u0117je.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAntisemitizmas Lietuvoje tur\u0117jo savo raid\u0105, prie\u0161i\u0161kum\u0105 \u017eydams skatino ir ekonominiai motyvai, es\u0105 miestuose jie trukd\u0117 verstis lietuviams. Juk nuo 1940 m. mus aktyviai veik\u0117 vokie\u010di\u0173 propaganda\u201c, \u2013 paai\u0161kina istorikas ir pasakoja, kaip 1935 m. \u017eurnale moterims \u201eNaujoji vaidilut\u0117\u201c vilniet\u0117 daktar\u0117 si\u016bl\u0117 \u012fstatym\u0105, pagal kur\u012f prie\u0161 santuok\u0105 b\u016bt\u0173 atliekama medicinin\u0117 jaunaved\u017ei\u0173 patikra, kad \u201etauta b\u016bt\u0173 sveika\u201c, taip, kaip dar\u0117 kitos Europos valstyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Istorikas svarsto, kad prie\u0161i\u0161kum\u0105 kai kurioms visuomen\u0117s grup\u0117ms lemia \u201ekitokio\u201c baim\u0117. Tod\u0117l lietuvius veikia ir provinicialumo motyvas, kai jie, nepa\u017einoj\u0119 kitatau\u010di\u0173, j\u0173 vengia ir \u0161alinasi, kol i\u0161tinka kult\u016brinis \u0161okas.<\/p>\n\n\n\n
Pa\u0161nekovas, nenor\u0117j\u0119s \u012fvardyti savo pavard\u0117s, radikali\u0173 nacionalistini\u0173 jud\u0117jim\u0173 chronologij\u0105 pradeda d\u0117lioti nuo pirm\u0173j\u0173 Lietuvos nepriklausomyb\u0117s met\u0173, kai veik\u0117 Lietuvi\u0173 tautinio jaunimo s\u0105junga \u201eJaunoji Lietuva\u201c (atkurta 1988 m.) Jo teigimu, \u0161i organizacija buvo kur kas radikalesn\u0117 u\u017e pat\u012f pik\u010diausi\u0105 \u0161i\u0173 dien\u0173 skustagalv\u012f. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad jos leid\u017eiamame savaitra\u0161tyje \u201eTautos valia\u201c (1992\u20131995 m.) atviru tekstu buvo skatinama fizi\u0161kai susidoroti su komunistais. \u201eKitaip tariant, kalbama, kad reikia deportuoti apytikriai 200 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173\u201c , \u2013 patikslina pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n
\u201eGalvoju apie s\u0105mokslo teorij\u0105, kurios niekada niekas nepatvirtins. Gali b\u016bti, kad tos organizacijos veikla buvo suderinta su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Juk b\u016btent tuo metu atsiskirian\u010diose respublikose \u2013 Moldovoje, Arm\u0117nijoje, Azerbaid\u017eiane, Rusija kurst\u0117 etninius neramumus. Tod\u0117l visai tik\u0117tina, kad toks projektas gal\u0117jo b\u016bti ir Lietuvoje, o \u201eJaunoji Lietuva\u201c gal\u0117jo b\u016bti to projekto dalis, \u2013 apie sutapimus atvirai kalba jis. \u2013 \u012edomu tai, kad agresyvi organizacijos retorika liov\u0117si 1993 m., rugpj\u016bt\u012f, vos tik Rusijos armija pasitrauk\u0117 i\u0161 Lietuvos. Po \u0161io \u012fvykio organizacija i\u0161kart tapo nuosaikesn\u0117. \u017dinoma, \u0161ie sutapimai yra ne\u012frodomi.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Greta neformali\u0173 organizacij\u0173 atsirado ir akivaizd\u017eiai radikali\u0173 politik\u0173, nevengian\u010di\u0173 neapykant\u0105 kurstan\u010dios retorikos, kontroversi\u0161kos atributikos ir ekstremizmo. Pavyzd\u017eiui, Vytautas \u0160ustauskas, anot pavard\u0117s nevie\u0161inan\u010dio pa\u0161nekovo, yra klasikinis kairysis radikalas, skelb\u0119s socialin\u0117s lygyb\u0117s id\u0117jas ir akcijas, kurioms netr\u016bko ne tik socialistinio, bet ir nacionalsocialistinio u\u017ekrato. 1992 m. V.\u0160ustauskas \u012fregistravo partij\u0105 \u201eLietuvos laisv\u0117s s\u0105junga\u201c. \u0160iam visuomen\u0117s veik\u0117jui vienu metu u\u017ekliuvo \u017eydai, v\u0117liau jo pasisakymai buvo nukreipti prie\u0161 suomi\u0173 taut\u0105 ir tuometin\u012f \u201eLietuvos telekomo\u201c vadov\u0105, kuris per miting\u0105 buvo pavadintas \u201esuomi\u0161ka kiaule\u201c. Pa\u0161nekovas pastebi, kad tokie parei\u0161kimai peraugdavo \u012f ksenofobin\u012f lyg\u012f. Dabar V.\u0160ustauskas vadovauja Kovotoj\u0173 u\u017e Lietuv\u0105 s\u0105jungai, kuri, \u0161i\u0173 met\u0173 Teisingumo ministerijos duomenimis, vienija pusantro t\u016bkstan\u010dio nari\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu su\u017eibo ir \u0160iauli\u0173 veik\u0117jo Mindaugo Murzos \u017evaig\u017ed\u0117. \u0160is politikas partij\u0105 \u012fregistruoti band\u0117 kelis kartus, kol 2002 m. tapo Lietuvos nacionaldemokrat\u0173 s\u0105jungos pirmininku. B\u016btent jis akivaizd\u017eiai kopijavo hitlerin\u012f nacizm\u0105, derino erelio ir svastikos motyvus. Ta\u010diau institucijos ignoravo organizacijos siekius, taik\u0117 draudimus partijos \u012fstatams, tad partija tapo nuosaikesn\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Dabar Mindaugas Gervaldas (Murza) yra Lietuvi\u0173 tautos s\u0105jungos (LITAS) (\u0161ios organizacijos n\u0117ra politini\u0173 partij\u0173 s\u0105ra\u0161e) pirmininkas. LITAS emblemoje puikuojasi Vytis, ankstesni M.Gervaldo m\u0117gti motyvai, perimti i\u0161 Tre\u010diojo Reicho, dingo. Ta\u010diau \u0161is aktyvistas stebina politine programa. Vienas i\u0161 sieki\u0173 \u2013 atkurti Lietuvos nepriklausomyb\u0119, numatytas ir \u201eI\u0161stojimas i\u0161 Europos S\u0105jungos. Briuselio diktat\u016bros panaikinimas.\u201c \u017dinoma, numatoma ir, kad asmenys, neturintys Lietuvos pilietyb\u0117s, turi elgtis kaip sve\u010diai, \u201eu\u017esienie\u010di\u0173 imigracija ribojama\u201c. Trumpiau tariant, M.Gervaldo vadovaujama s\u0105junga u\u017esibr\u0117\u017eusi \u012ftvirtinti Gervaldij\u0105 (vald\u017eia geriausiems, gerov\u0117s valstyb\u0117 ir t.t.).<\/p>\n\n\n\n
Nors \u012f kai kuriuos \u0161i\u0173 veik\u0117j\u0173 parei\u0161kimus arba l\u016bkes\u010dius, kuriuos jie deklaruoja kaip rimtas siekiamyb\u0117s, galima pa\u017evelgti su \u0161ypsena, rink\u0117j\u0173 palankum\u0105 jie ka\u017ekuriuo metu peln\u0117 ir net dalyvavo savivaldoje.<\/p>\n\n\n\n
Pavyzd\u017eiui, 2000 m. V.\u0160ustauskas priklaus\u0117 Kauno miesto tarybai, 2000\u20132004 m. dirbo Seime., o M.Murzos partija 2003 m. gavo mandat\u0173 \u0160iauli\u0173 miesto savivaldyb\u0117s taryboje.<\/p>\n\n\n\n
Po \u012fvairi\u0173 referendum\u0173 ir tautos \u017eadinimo nacionalistin\u0117mis id\u0117jomis \u0161iuo metu gars\u0117ja Lietuvos Tautinink\u0173 s\u0105junga, band\u017eiusi laim\u0119 rinkimuose \u012f Europos parlament\u0105. Istorikas V.Selenis paai\u0161kina, kad \u0161ios partijos programa ir id\u0117jos gali b\u016bti patrauklios de\u0161ini\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 gyventojams, i\u0161siilgusiems nepriklausomos Lietuvos, lyderio re\u017eimo ir t.t.<\/p>\n\n\n\n
\u201eKaip ra\u0161\u0117 Anthony Smith, nacionalizmui reikia vizijos, solidarumo ir politikos. Tautininkai, pavyzd\u017eiui, ir si\u016blo savo projekt\u0105, vizij\u0105. Jie nori patekti \u012f \u0161alies ir \u012f Europos parlament\u0105. Tas momentas gali ateiti taip, kaip at\u0117jo Vengrijos \u201eJobbik\u201c partijai (turi 23 narius Vengrijos parlamente, 2011 m. pasira\u0161\u0117 sutart\u012f su Lietuvos Tautos s\u0105junga), \u2013 ai\u0161kina istorikas V.Selenis ir priduria, kad Tautinink\u0173 s\u0105junga bendradarbiauja su Baltarusijos Laisv\u0117s partija. Partija, kurios programoje buvo punktas, jog Vilnius yra Baltarusijos sostin\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau kai kuriais laikotarpiais radikali\u0105 nacionalistin\u0119 iniciatyv\u0105 i\u0161 formali\u0173 organizacij\u0173 perimdavo gatv\u0117s jud\u0117jimai \u2013 skinai buvo aktyvesni, veik\u0117 nuosekliau nei ar\u0161iai nusiteik\u0119 politikai.<\/p>\n\n\n\n
Su skustagalvi\u0173 kult\u016bra susipa\u017ein\u0119s pa\u0161nekovas pasakoja, kad pirm\u0105 kart\u0105 visuomenei jie pasirod\u0117 1994 m. pavasar\u012f futbolo rungtyn\u0117se. Ar\u0161\u016bs futbolo sirgaliai per Izraelio ir Lietuvos rungtynes \u0117m\u0117 skanduoti \u201eJuden raus\u201c. Tada \u017emon\u0117s atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f trib\u016bn\u0105, kurioje \u016bbavo neonaciai, pasidabin\u0119 svastikomis ir visa nacistine atributika. Taigi, pirmas j\u0173 vie\u0161as pasirodymas pritrauk\u0117 ne tik visuomen\u0117s, bet ir \u017einiasklaidos d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n
\u201e1995\u20131997 m. toki\u0173 jud\u0117jim\u0173 lyderiai dalino interviu \u017einiasklaidai. Ypa\u010d daug apie savo gyvenim\u0105 ir vertybes jie pasakodavo \u201eRespublikoje\u201c, \u2013 prisimena jis.<\/p>\n\n\n\n
Sulig neonaci\u0173 pasirodymu ir i\u0161kilimu \u017einiasklaidoje, es\u0105, prasid\u0117jo ir j\u0173 smurto prover\u017eis. Ta\u010diau, kaip pastebi pa\u0161nekovas, \u012f agresijos protr\u016bkius buvo \u017ei\u016brima, galima sakyti, pro pir\u0161tus. Iki tol, kol skustagalviai sumu\u0161\u0117 Japonijos diplomat\u0105 ir jo \u017emon\u0105. Po \u0161io incidento skustagalviams prad\u0117tos taikyti policin\u0117s priemon\u0117s, ir aktyvesnis pareig\u016bn\u0173 d\u0117mesys ma\u017edaug penkeriems metams nust\u016bm\u0117 tokias organizacijas \u012f pogrind\u012f. Apie j\u0173 susib\u016brimus nuo 1998 m. \u017einojo tik asmeniniai j\u0173 pa\u017e\u012fstami.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau, kaip pasakoja B.\u0160imkus, prie Klaip\u0117dos skin\u0173 jud\u0117jimo prisijung\u0119s b\u016btent 1998 m., tais metais b\u016bta aktyvios veiklos \u2013 konfrontacij\u0173 su kitatau\u010diais \u2013 rus\u0173 tautyb\u0117s asmenimis.<\/p>\n\n\n\n
\u201eJ\u0173 Klaip\u0117doje netr\u016bko ir jie buvo agresyv\u016bs, tod\u0117l skinai pagars\u0117jo ne tik kaip galintys atsikirsti, bet ir perimti inicatyv\u0105 \u012f savo rankas, ypa\u010d senamiestyje, \u2013 prisimena pa\u0161nekovas. \u2013 Tuo metu buvo bandym\u0173 kurti organizacij\u0105 su visais atributais \u2013 v\u0117liavomis, vadais, pavaduotojais, \u012fstojimo sistema ir t.t.\u201c, \u2013 apie jud\u0117jimo organizuotum\u0105 pasakoja B.\u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Skin\u0173 \u201egr\u012f\u017eimas\u201c \u012f visuomen\u0119 ar vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 sietinas su patriotine eisena. Tiesa, min\u0117dami Kovo 11-\u0105j\u0105, sukstagalviai \u017eygiavo jau 2002 m. Pirmosios j\u0173 eityn\u0117s nebuvo tokos r\u0117ksmingos kaip v\u0117lesn\u0117s, pla\u010diai nuskamb\u0117jusios \u017einiasklaidoje. Pa\u0161nekovas pasakoja, kad jie net \u017eygiavo kitokiu mar\u0161rutu \u2013 nesirinko tiesiai eiti per Gedimino prospekt\u0105, o nuo Sereiki\u0161ki\u0173 parko vingiavo \u0161alutin\u0117mis gatvel\u0117mis, ta\u010diau visi kartu, ma\u017edaug 100 skustagalvi\u0173 minia.<\/p>\n\n\n\n
Jau kit\u0105met, 2003 m. j\u0173 eityn\u0117s buvo agresyvesn\u0117s: skustagalvi\u0173 mini\u0105 lyd\u0117jo skanduot\u0117s \u201eJuden raus\u201c. Jos, pa\u0161nekovo vertinimu, buvo \u201er\u0117ksmingiausios\u201c, nors \u017eygeivi\u0173 skai\u010dius kasmet buvo pana\u0161us 120\u2013150.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u0160itai u\u017efiksavo specialiosios tarnybos, filmuot\u0105 med\u017eiag\u0105 gavo ir \u017einiasklaida, ji pasirod\u0117 televizijoje. Ta\u010diau iki pat 2008 m. toki\u0173 atgarsi\u0173 neb\u016bdavo, nors 2002 \u2013 2008 m. jie \u017eygiavo kasmet\u201c, \u2013 pasakoja pa\u0161nekovas.<\/p>\n\n\n\n
Taigi, b\u016btent 2008 m. po \u017einisklaidos d\u0117mesio, skustagalviai tapo visuomenei pa\u017e\u012fstama grupuote ir po dvide\u0161imties met\u0173 i\u0161lindo i\u0161 pogrind\u017eio. Toks j\u0173 pasirodymas, nors ir su trenksmu, lydimas rasin\u0119 ar tautin\u0119 neapykant\u0105 skatinan\u010di\u0173 \u0161\u016bki\u0173, buvo teigiamas rei\u0161kinys. Visuomen\u0117 atkreip\u0117 \u012f juos d\u0117mes\u012f, imta analizuoti semantines j\u0173 \u0161\u016bki\u0173 reik\u0161mes, klausti teism\u0173, ar galima vie\u0161ai \u016bbauti tokius parei\u0161kimus.<\/p>\n\n\n\n
\u201eEityn\u0117s atrodo labai teisingas ir nekenksmingas dalykas. Ta\u010diau, gird\u0117ti 2008 m. eisenoje skamb\u0117jusius \u0161\u016bkius \u201eJuden raus\u201c, jausmas buvo nekoks. V\u0117lesniais metais prie eisenos dalyvi\u0173 prisijung\u0117 daugiau \u017emoni\u0173, atsirado ai\u0161kesn\u0117 patriotizmo ir tauti\u0161kumo demonstracija. Eityn\u0117s turi b\u016bti vienijantis, o ne skaldantis dalykas\u201c, \u2013 eityni\u0173 nuosaik\u0117jim\u0105 vertina V.Selenis.<\/p>\n\n\n\n
Pasirodo, tokios agresyvios skanduot\u0117s, galimai kurstan\u010dios neapykant\u0105, gali peraugti ne tik \u012f fizin\u0119 agresij\u0105, bet tur\u0117ti ir rimtesni\u0173 pasekmi\u0173. \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo institutas leidinyje apie neapykantos kurstym\u0105 pateik\u0117 Harwardo profesoriaus psichologo Gordono Willardo Allporto i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 teorij\u0105. Pagal jos skal\u0119 nuo \u017eodini\u0173 i\u0161puoli\u0173 pereinama prie visuomen\u0117s grup\u0117s naikinimo (\u017eodiniai i\u0161puoliai-vengimas-diskriminacija-fizinis smurtas-i\u0161naikinimas).<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau apie toki\u0105 baim\u0119 galima kalb\u0117ti ir atvirk\u0161\u010diai. Savo pavard\u0117s neatskleid\u017eiantis pa\u0161nekovas svarsto, kad tautininkai kur\u012f laik\u0105 buvo ignoruojami vie\u0161ojoje erdv\u0117je, pa\u017eeid\u017eiant demokratijos principus. Pavyzd\u017eiui, jei tautininkai naudodamiesi \u017eod\u017eio laisv\u0117s teise nuosaikiai pasisako prie\u0161 imigracij\u0105, bet j\u0173 pozicija neperauga \u012f smurtinius veiksmus, vis tiek atsiranda svarstan\u010di\u0173, koki\u0173 es\u0105 blogesni\u0173 veiksm\u0173 jie imsis rytoj? Pana\u0161i\u0105 analogij\u0105 pa\u0161nekovas i\u0161veda ir d\u0117l lenk\u0173 tautin\u0117s ma\u017eumos pageidavimo tur\u0117ti dvi gatvi\u0173 pavadinim\u0173 lenteles. \u0160iandien lentel\u0117s, v\u0117liau autonomija, paskui sukilimas?<\/p>\n\n\n\n
\u201eKriminalizuojame tuos \u017emones vien u\u017e tai, kad jie kitaip galvoja. Dabar jie matomi vie\u0161umoje, neslepia savo pavard\u017ei\u0173, veid\u0173. Net jei ir kilt\u0173 riau\u0161\u0117s, viskas b\u016bt\u0173 \u012fam\u017einta, kaltieji identifikuoti, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekovas. \u2013 Pogrindis yra baisiau. Koks nors ekstremistas gali i\u0161\u0161okti taip, kaip A. B. Breivikas, tod\u0117l dialogas visada yra geriau.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau jam nerim\u0105 kelia ne agresyviai atrodantys skustagalviai, o \u201elatentiniai nacionalistai\u201c, kuri\u0173 pa\u0161nekovas tarp Lietuvos gyventoj\u0173 suskai\u010diuoja 60\u201370 proc. Kaip juos atpa\u017einti? \u201eNiekaip\u201c, \u2013 atsako pa\u0161nekovas. Juos vienija nebent radikali pozicija kitatau\u010di\u0173 klausimais, kuria jie pasidalija artim\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 rate. B\u016btent su tokia visuomen\u0117s dalimi pa\u0161enkovas sieja dabartin\u0119 ir istorin\u0119 nacionalizmo \u201es\u0117km\u0119\u201c. Jis sako, kad toki\u0173 gyventoj\u0173 i\u0161siliejimui reikalingos kitos s\u0105lygos, pavyzd\u017eui, ry\u0161kus lyderis, kuris juos patraukt\u0173 savo pus\u0117n ir skelbt\u0173 pana\u0161ias, radikalias, jiems priimtinas id\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n
\u201eTaip, kaip matome Rusijoje. \u017dmon\u0117s, atrodyt\u0173, ten nebuvo agresyviai nusiteik\u0119, ber per kelerius metus jie tapo Tre\u010diojo Reicho atitikmeniu, \u2013 teigia jis. \u2013 Juk niekas j\u0173 neveja \u012f Ukrain\u0105, nemoka u\u017e tai pinig\u0173. Jie tai daro \u201ei\u0161 id\u0117jos\u201c. Blogiausia, kad \u017emones lengva patraukti tokiomis id\u0117jomis, tod\u0117l matome, kad Europoje kyla nacionalizmas. Ryt\u0173 Europoje grei\u010diau, nes ekonomin\u0117 situacija prastesn\u0117 ir tautos piktesn\u0117s.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Jis primena, kad ir Vokietijos istorin\u0117 \u017eaizda susidar\u0117 lygiai taip pat: didelei tautai reik\u0117jo lyderio, o didel\u0117je tautoje atsirado daugiau jam neabejing\u0173 \u0161alinink\u0173. Pa\u0161nekovas svarsto, kad ir \u0161iandienin\u0117 Lietuvos visuomen\u0117 nori tvirto lyderio. Taip pat jis pastebi, kad istoriniai pavyzd\u017eiai, kaip ir \u0161iandienin\u0117s aktualijos Rusijoje \u2013 susij\u0119 su lyderiu ir tautos valia. Jis kategori\u0161kai \u012fsitikin\u0119s, kad lyderis i\u0161rei\u0161kia tautos poreikius, tod\u0117l pasekm\u0117s ir galutinis tikslas yra ne vieno vado, bet ir jo tautos nuopelnas.<\/p>\n\n\n\n
\u201eTod\u0117l mes, lietuviai, kad ir kokia agresija mumyse sl\u0117pt\u0173si, neturime didelio potencialo, \u2013 daro i\u0161vad\u0105 jis. \u2013 Be tai nerei\u0161kia, kad n\u0117ra noro. Vokietija iki Tre\u010diojo Reicho buvo ra\u0161tingiausia Europos tauta: moksleiviai mok\u0117jo klasikines graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbas, pensij\u0173 sistema (vienintel\u0117 pasaulyje) veik\u0117 dar iki Pirmojo pasaulinio karo ir t.t. Ir \u0161tai, atrodo, nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to 1933 m. visi vokie\u010diai apsivilko rudus mar\u0161kinius. Kol staiga 1945 m. paai\u0161k\u0117jo, kad Hitlerio niekas nenor\u0117jo ir visi buvo nusiteik\u0119 prie\u0161.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Lentel\u0117: Neapykantos kurstymo nusikaltim\u0173 ma\u017e\u0117ja<\/strong><\/p>\n\n\n\n Duomen\u0173 \u0161altinis: Informatikos ir ry\u0161i\u0173 departamento prie VRM duomen\u0173 baz\u0117<\/p>\n\n\n\n \u201eAuksin\u0117s au\u0161ros\u201c (angl. Golden Dawn) populiarumo nel\u0117m\u0117 vien finansin\u0117 kriz\u0117. Tai nebuvo nepriklausomas rei\u0161kinys, atsirad\u0119s tik tomis aplinkyb\u0117mis, o s\u0105moningas visuomen\u0117s pasirinkimas. Socialinis, politinis ir finansinis Graikijos elitas i\u0161rinko \u0161i\u0105 partij\u0105. <\/p>\n\n\n\n Sugriuvus tradicinei politinei sistemai, kilo did\u017eiulis visuomen\u0117s nepasitenkinimas. B\u016btent \u0161\u012f nusivylim\u0105 tie rink\u0117jai nor\u0117jo perduoti laikinai ir ka\u017ekuria prasme linksmai partijai. Partijos finansavimo \u0161altiniai buvo neai\u0161k\u016bs, ta\u010diau ji i\u0161populiar\u0117jo, kai per\u0117m\u0117 dal\u012f vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173, ypa\u010d susijusi\u0173 su saugumo u\u017etikrinimu. Tada \u201eAuksin\u0117s au\u0161ros\u201c misija buvo \u201epad\u0117ti\u201c policijai apsaugoti gyventojus nuo \u201ekriminalini\u0173 imigrant\u0173\u201c At\u0117n\u0173 centre. Reikia pasakyti, kad pati policija spaud\u0117 \u017emones \u012fvertinti \u201eAuksin\u0117s au\u0161ros\u201c teigiam\u0173 \u201enemokam\u0173 paslaug\u0173\u201c naud\u0105. Be to, \u0161\u012f \u201e\u0161ou\u201c par\u0117m\u0117 ir \u017einiasklaida. <\/p>\n\n\n\n Jokio oficialaus politinio konteksto, partijos si\u016blomo projekto n\u0117ra. Ji remiasi tik retorika, \u017eodiniais memorandumais ir nuolatiniais kaltinimais korumpuotai politinei sistemai (tai, \u017einoma, yra tiesa).\u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c slepia savo ideologij\u0105, kuri yra nacizmo, nacionalistinio socializmo teorija. Tiesa, j\u0173 paslapt\u012f jau ne kart\u0105 pavyko atskleisti. Visus 20 met\u0173 \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c buvo ne\u017einoma partija, kuri\u0105 palaik\u0117 0.025 proc. rink\u0117j\u0173. Kaip ir daugelyje Europos valstybi\u0173, gyventojai \u0161i\u0105 partij\u0105 pasirinko kaip priemon\u0119 pertvarkyti tradicin\u0119 politin\u0119 sistem\u0105. Poky\u010di\u0173, \u017einoma, reikia, kad i\u0161gyventume. Daug kart\u0173, dar prie\u0161 atskleid\u017eiant \u0161ios partijos kriminalin\u0119 veikl\u0105, kai kurie senieji politikai si\u016bl\u0117 \u201eAuksin\u0119 au\u0161r\u0105\u201c \u012ftraukti \u012f Graikijos vyriausyb\u0119. Es\u0105 \u0161i partija gal\u0117t\u0173 palaikyti konservatori\u0161k\u0105j\u0105 krypt\u012f, kai itin kyla kairiosios partijos.<\/p>\n\n\n\n \u201eAkivaizdu, kad \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c nor\u0117jo galios, priklausyti vyriausybei. Tod\u0117l jie bendradarbiavo su generaliniu vyriausyb\u0117s sekretoriumi, bet j\u0173 kriminalin\u0117 veikla buvo nevaldoma. \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c pavie\u0161ino vaizdo \u012fra\u0161\u0105, kuriame vyriausyb\u0117s generalinis sekretorius kalbasi su \u201eAuksin\u0117s au\u0161ros\u201c nariais i\u0161kart po to, kai j\u0173 lyderis buvo sulaikytas.<\/p>\n\n\n\n \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c visada slepia neonacizmo identitet\u0105, bet j\u0173 paslaptis i\u0161sklaido nuotraukos. Jose \u012fam\u017einti partijos lyderiai naci\u0173 v\u0117liavos fone ir j\u0173 fa\u0161istiniai sveikinimai. Ta\u010diau Graikijos visuomen\u0117je n\u0117ra did\u017eiulio nacionalizmo palaikymo, tik \u012fprastos kalbos nukreiptos prie\u0161 imigracij\u0105, kurias konservatyviesiems rink\u0117jams teigia \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c. \u017dinoma, labai didel\u0117 visuomen\u0117s dalis po kriz\u0117s ver\u010diasi sunkiai, tod\u0117l jie palaiko tokias kalbas ir id\u0117jas. Be to, i\u0161lieka ir netiesiogin\u0117 parama bei reklama, kuri\u0105 \u201eAuksinei au\u0161rai\u201c u\u017etikrina Graikijos \u017einiasklaida.<\/p>\n\n\n\n Graikijoje n\u0117ra skustagalvi\u0173 ar kit\u0173 nacistini\u0173 jud\u0117jim\u0173, i\u0161skyrus \u201eAuksin\u0117s au\u0161ros\u201c veikl\u0105 pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais. Ta\u010diau kaip ir daugelyje \u0161ali\u0173, Europos S\u0105jungos id\u0117ja vertinama kontraversi\u0161kai. Euroskepticizm\u0105 viusomenei perduoda neva de\u0161iniosios j\u0117gos ir ma\u017ea visuomen\u0117s dalis, kuri jau\u010dia nostalgij\u0105 Graikijos diktat\u016brai 1967-1974 m. ir Graikijos civiliniam karui, kuris vyko 1946-1949 m.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eI\u0161vadino be\u017ed\u017eione ir sumu\u0161\u0117\u201c, \u201edaininink\u0117 patyr\u0117 rasistin\u012f i\u0161puol\u012f ir buvo sumu\u0161ta\u201c, \u201efa\u0161istuojantys skustagalviai u\u017epuol\u0117 pakistaniet\u012f\u201c \u2013 tokio turinio prane\u0161imai vis pasirodo \u017einiasklaidoje.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":3686,"template":"","categories":[],"compinv-class":[],"class_list":["post-3550","compinv","type-compinv","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"yoast_head":"\nNusikaltim\u0173 skai\u010dius\/metai<\/th> 2013<\/th> 2012<\/th> 2011<\/th> 2010<\/th> 2009<\/th> 2008<\/th><\/tr> Diskriminavimas d\u0117l tautyb\u0117s, ras\u0117s lyties, kilm\u0117s, religijos ar kitos grupin\u0117s priklausomyb\u0117s (BK 169 str.)<\/td> 4<\/td> 5<\/td> 4<\/td> 1<\/td> 1<\/td> 2<\/td><\/tr> Kurstymas prie\u0161 bet kokios tautos, ras\u0117s, etnin\u0119, religin\u0119 ar kitoki\u0105 \u017emoni\u0173 grup\u0119 (BK 170 str.)<\/td> 152<\/td> 266<\/td> 328<\/td> 158<\/td> 37<\/td> 99<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n Yiannis Siridopolous, Graikijos \u017eurnalistas apie nacionalistin\u0117s Graikijos partijos \u201eAuksin\u0117 au\u0161ra\u201c at\u0117jim\u0105 \u012f vald\u017ei\u0105<\/strong><\/h2>\n\n\n\n