lapkričio 18, 2020

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: SPALIS 2020

Rugsėjo mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.

Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

 

 

 

 

 

 

MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje spalio mėnesį pasirodė 1079 žiniasklaidos darbai migracijos tema. Iš jų 243-uose darbuose pagrindinė tema buvo migracija, daugiausiai kalbant apie pabėgėlių priėmimą ir integraciją.

4,08 proc. žiniasklaidos darbų buvo galima išgirsti migraciją patyrusį asmenį – pusė iš jų buvo pabėgėliai, tiek dėl konflikto Kalnų Karabache, tiek dėl politinės situacijos Baltarusijoje (pavyzdžiui, Streikavusių Baltarusijos kalnakasių realybė: dešimtmečiai kalėjimo arba pabėgimas į Lietuvą, Lrt.lt). Kitą pusę kalbintųjų daugiausiai sudarė migrantai Lietuvoje bei lietuviai, emigravę į užsienį. Minėtinas pavyzdys – Atviros Klaipėdos rubrika, kurioje jie kalbina rusakalbius migrantus Klaipėdoje (Studentė iš Ukrainos: „Klaipėda – puiki vieta gyventi”, Atvira Klaipėda).

Tematiškai 13,35 proc. darbų buvo kriminaliniai; daugelis jų kalbėjo apie išpuolius Prancūzijoje. Istoriniuose kontekstuose migrantai, dažniausiai karo pabėgėliai iš Lietuvos, buvo minimi 12,7 proc. darbų (5 proc. daugiau nei praeitą mėnesį). Šį pagausėjimą labiausiai galima sieti su Antrojo pasaulinio karo metu žydų pabėgėliams vizas išdavusio Čiunės Sugiharos atminimu bei paminklo jam atidarymu Kaune. Tuo tarpu kultūriniai kontekstai apėmė 8,7 proc. darbų, situacija Baltarusijoje 6,5 proc., JAV prezidento rinkimai 3,8 proc., o karinis konfliktas Kalnų Karabache – 3,15 proc. darbų.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kontekste migrantai buvo minimi nedažnai (2,7 proc. visų darbų apie migrantus) – iš jų pusė neigiamai atsiliepė apie migrantus. Iš neigiamų sentimentų dominavo „migrantų antplūdžio“ prognozės arba „pabėgėlių užkrovimas“ laimėjus liberalioms partijoms, taip siekiant įbauginti visuomenę balsuoti už autoriui ar pašnekovui tinkamą variantą.

Spalio mėnesį dar labiau išaugęs neigiamų publikacijų skaičius, kurių pusė susijusi su anksčiau minėtu kriminaliniu kontekstu, tačiau pastebimas ir bendro pobūdžio sentimentų prieš migrantus pagausėjimas. Tokios publikacijos į Lietuvos žiniasklaidą dažniausiai patenka iš užsienio tiek pranešimų pavidalu, tiek komentuojant įvykius užsienyje ir pranašaujant visuomenės ir valstybės tvarkos griūtį Europoje. Apskritai istorijos apie migrantus užsienio kontekste sudaro 81 proc. visų neigiamų darbų; o iš užsienio istorijų, kurias pasirenkama publikuoti, 31 proc. darbų yra neigiami ir tik 3 proc. teigiami.

Tuo tarpu teigiamos publikacijos migrantus reprezentuoja kultūriniuose kontekstuose, kur suteikiamas empatiškas ir konstruktyvus žvilgsnį į problemas, su kuriomis susiduria karo pabėgėliai šiuolaikinėje visuomenėje. Didelę dalį teigiamų darbų sudaro ir istorinis kontekstas, ypatingai iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukusiųjų istorijos.

PSICHIKOS SVEIKATA

Spalio mėnesį su psichikos sveikatos tema susijusių darbų buvo rasta 810. Iš jų 380-iuose darbuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema, kalbant apie konkrečius psichikos sveikatos sutrikimus bei psichikos sveikatos būklės palaikymą.

8,8 proc. žiniasklaidos darbų buvo cituojami asmenys, turintys ar praeityje susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais. Dominavo kalbančiųjų, dažnai žinomų visuomenės veikėjų, asmeninės istorijos, leidžiančios pažvelgti į sutrikimą kitomis akimis. Apie depresiją kol kas yra atsiveriama daugiausiai – čia kalba tiek depresiją patyrę asmenys, tiek psichiatrai bei psichologai, turintys aiškų tikslą sugriauti vyraujančius stereotipus bei informuoti visuomenę (pavyzdžiui, Andrius Užkalnis: „Man – ne žvaigždžių liga“, Lietuvos sveikata; Depresija serganti Laura: bijojau žmonių, atsiliepti telefonu, valandų valandas žiūrėdavau į bėgantį vandenį, neturėdama jėgų po juo palįsti, 15min.lt).

Psichikos sveikata dažniausiai buvo aptariama COVID-19 kontekste (21,9 proc.), kalbant apie pandemijos padarinius visuomenės sveikatai bei būdus, kuriais būtų galima palaikyti gerą emocinę būklę. Tuo tarpu 20 proc. darbų kalbėjo apie psichikos sutrikimus, o 19 proc. – apie psichikos sveikatos būklės palaikymą – nors šios publikacijos nekalbėjo apie psichikos sveikatą COVID-19 akivaizdoje, jų išaugimas per paskutinius mėnesius labiausiai gali būti sietinas būtent su didesniu žiniasklaidos susidomėjimu psichikos sveikatos temomis nuo pirmojo karantino pradžios.

Seimo rinkimų akivaizdoje psichikos sveikatos tema buvo aptarta 1,2 proc. visų darbų apie psichikos sveikatą, dažniausiai pristatant į Seimą išrinktos Laisvės partijos kandidatės Morganos Danielės prioritetus.

Nors konteksto rodikliai šį mėnesį yra kiek pakitę, tendencijos išlieka panašios. Teigiami darbai siekia pakeisti visuomenės požiūrį į psichikos sutrikimus ir juos turinčius asmenis bei kovoja už jų teises, įskaitant ir humaniškumą teikiant psichikos sveikatos paslaugas („Psichikos sveikatos perspektyvos: kodėl mums turi rūpėti emocinė gerovė?“, Rinkos aikštė; Depresija, bloga nuotaika, o gal tiesiog tinginystė? Medikas pasakė, kaip atskirti ligą nuo liūdesio, Delfi.lt).

Tuo tarpu neigiami darbai įtvirtina nusistovėjusius stereotipus apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis – tarp jų yra ir polinkis į nusikalstamumą (32 proc. neigiamų darbų), sufleravimas, kad bet koks keistas, netinkamas ar neadekvatus elgesys gali būti daromas tik psichikos sutrikimų turinčio žmogaus, kartais tokį žmogų įvardinant kaip „psichą“ arba „psichinį ligonį“.



Rašyti komentarą