rugsėjo 9, 2020

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: LIEPA 2020

Liepos mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.

Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

Migracija

Lietuvos žiniasklaidoje liepos mėnesį pasirodė 866 darbai migracijos tema. Iš jų 255-iuose darbuose pagrindinė tema buvo migracija. Taip pat 391 darbas kalbėjo apie karo pabėgėlius – daugiausiai pasaulio politikos bei patekimo į Europą kontekstuose.

32-iuose žiniasklaidos darbuose buvo galima išgirsti migraciją patyrusį asmenį – 13 iš jų buvo pabėgėliai, daugiausiai besidalinantys savo istorijomis bei kalbantys apie sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, priversti pasitraukti iš savo gimtosios šalies (pavyzdžiui, „Šalininkas“: 2016 m. Pulitzerio premiją pelnęs ir JAV labiausiai aptarinėtas romanas, Moteris.lt). Taip pat 15 kalbintųjų buvo lietuviai migrantai, neretai kalbantys apie vietos lietuvių bendruomenes ir lietuvybės svarbą jų gyvenime, taip pat grįžę emigrantai, pasakojantys savo patirtis užsienyje.

Migrantai daugiausiai minimi politikos Europoje kontekste (66 darbų), Lietuvos politikos (64), migrantų perkėlimo dėl karo ar ekologinių priežasčių (46), nusikaltimų ir nelaimių (74), patekimo į Europą (91) kontekstuose. Lietuvių migrantų istorijos pasirodė 56-iuose darbuose. COVID-19 kontekste migrantai buvo minimi 142-iuose darbuose, neretai kalbant apie koronaviruso protrūkius bendruomenėse.

Neigiamų publikacijų kiekis išaugo dar dvigubai – beveik 16 proc. publikacijų buvo galima rasti neigiamų remarkų ar neigiamą migrantų pozicionavimą žiniasklaidos darbe. Labiausiai tai atsispindi užsienio konteksto istorijose – daugiau nei trys ketvirtadaliai neigiamų darbų kalba apie migrantus užsienyje; plačiausiai paplitęs yra migrantų siejimas su nusikalstamumu. Nemažai darbų apie koronavirusą, pabrėžiant, jog nusižengiantys taisyklėms asmenys yra imigrantai (pavyzdžiui, Frankfurte suimti beveik 40 agresyvių „koronavakarėlio“ dalyvių) arba kitose kriminalinėse istorijose pažymint, jog įtariamieji yra imigrantai (Imigrantai Londone prostitute pavertė nėščią tautietę, Kauno.diena.lt). Visgi ir Lietuvos kontekste migrantų kaltinimo koronaviruso skleidimu netrūksta (pavyzdžiui, Pasieniečiams „pakišo kiaulę“ , Respublika.lt). Be kriminalinio kampo dar migrantai, ypatingai karo pabėgėliai, neretai siejami su valstybės resursų išnaudojimu, tingumu, nenoru dirbti.

Psichikos sveikata

Liepos mėnesį rastas 701 darbas, susijęs su psichikos sveikata, iš jų – 171 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema.

82-iuose žiniasklaidos darbuose buvo cituojami asmenys, turintys ar praeityje susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais. Analizės metu aptinkama vis daugiau straipsnių, besiorientuojančių į psichikos negalią turinčių asmenų bendrijas (pavyzdžiui, Kaunietis Gediminas: „Kai gali padėti kitiems, jautiesi sveikesnis“, tv3.lt) bei įtraukiančių psichikos sutrikimų turinčių asmenų balsus aptariant visuomenės sveikatą karantino metu (pavyzdžiui, Po karantino nerimo ir depresijos simptomus jaučiančių žmonių padaugėjo 3-4 kartus).

Tematiškai daugiausiai kalbama buvo apie psichikos sveikatos sutrikimus, kaip tokius, dalijamasi istorijomis (128 darbai), taip pat buvo aptariamas gydymas (25), integracija (35), politika psichikos sveikatos atžvilgiu (46), psichikos sveikatos palaikymas ir stiprinimas (69). Psichikos sveikata taip pat minima kultūriniuose (51), kriminaliniuose (56) kontekstuose.

73-iuose darbuose apie psichikos sveikatą buvo kalbama COVID-19 kontekste, kur labiausiai cituoti sveikatos sistemos atstovai, politikai ir akademikai, siekiantys informuoti visuomenę apie iššūkius psichikos sveikatos atžvilgiu pandemijos metu.

Neigiamų darbų išaugimas daugiausiai siejamas su kriminalinėmis istorijomis, kuriose psichikos sveikata tampa vienu iš aptariamų veiksnių – dažniausiai pasirodžiusi buvo Lucko miesto autobuso užgrobimo istorija, tačiau tokių istorijų buvo rasta ir Lietuvos kontekste (pavyzdžiui, „Pavojingas bėglys iš Lazdijų sukėlė grėsmę tūkstančiams Lietuvos gyventojų“, Dzūkų žinios). Minėtas straipsnis koronavirusu užsikrėtusio asmens pabėgimą iš ligoninės sieja su jo psichikos būkle ir sufleruoja, jog reikėtų griežtinti priverstinio laikymo psichikos sveikatos įstaigose taisykles.



Rašyti komentarą