spalio 3, 2020

PARTIJŲ RINKIMINĖS POLITINĖS KOMUNIKACIJOS TYRIMAS 2020

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu, atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas.

 

Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Tyrimas vykdomas priešrinkiminiu laikotarpiu (liepos – spalio mėnesiais). Tačiau siekiant geriau suprasti tiriamąjį kontekstą ir visuomenei sudaryti platesnį vaizdą apie viešus politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais, Media4change pateiks tarpinius duomenų apibendrinimus. Ataskaitoje pateikiami partijų programų ir politikų pasisakymų palyginimai.

Liepos 1 – Rugsėjo 27 d.,  politikai žmogaus teisių klausimais pasisakė 606 kartus. Nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai pasisakė TS-LKD partijos nariai (18,2 proc.), mažiausiai – Liaudies partijos atstovai (0,1 proc.).

Parsisiųsti politinės komunikacijos ataskaitą

  1. Drąsos kelias

Partijos „Drąsos kelias“ programoje akcentuojamos priklausomybių bei socialinių ir socioekonominių problemų temos. Priklausomybių mažinimas visuomenėje yra įvardijama kaip prioritetinė partijos sritis. Didžiausi pokyčiai siejami su alkoholio vartojimo ribojimais. Planuojama didinti akcizą, alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, drausti reklamą. Nors pokyčiai priklausomybių srityje yra laikomi prioritetais, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu šia tema nebuvo aptikta. Socialinės politikos srityje išskiriami pašalpų teikimo sistemos trūkumai. Programoje teigiama, jog yra svarbu teikti prevencinę paramą šeimoms, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau kartu yra stigmatizuojamos valstybės pašalpą gaunančios asocialios šeimos, jų elgesys ir gyvenimo būdas laikomas amoraliu: „Visur teigiama, kad pašalpa gėris, bet kaip, pavyzdžiui, su pašalpomis asocialioms šeimoms, vaikus „gaminančioms‘ tik dėl pašalpų, reikalingų alkoholiui ir narkotikams, dėl žmogaus degradavimo iki nenoro dirbti – išgyvensiu ir su pašalpomis.“ Visgi viešuose pasisakymuose apie pašalpų sistemos pokyčius nėra kalbama. Socialinių ir socioekonominių problemų kategorijoje pasisakoma neįgaliųjų integracijos bei skiepų klausimais. Pateikiama kritika šiuo metu vyraujančiai sistemai.

„Šiai dienai neįgalieji žmonės praktiškai yra išvaryti į gatvę ir mūsų vyriausybė, ir mūsų darbo birža neįgaliaisiais žmonėmis visiškai nesirūpina ir taip mūsų oponentai pasakė, kad jie žino, kiek yra neįgaliųjų, tai aš jums pasakysiu, kad Lietuva net nėra susiskaičiavusi neįgaliųjų pagal jų neįgalumo grupes, tai apie kokį žmonių integravimą į visuomenę mes galime šiandien kalbėti. Šitas klausimas Lietuvoje neišspręstas.“ (Socialinės įmonės vadovė, 2020.09.17, LRT/LR Seimo rinkimų debatai)

„Šiuo metu Lietuvoje pirmą gyvenimo dieną vaikas yra skiepijamas nuo hepatito B. Šitą virusą vaikas gali pasigauti sekso atveju arba vartojant intraveninius narkotikus. 100 tūkst. skiepų yra neblogas verslas. Būtų galima nėščias moteris ištirti, ar jos neserga hepatitu ir tada jų vaikus pirmą gyvenimo dieną tikrai paskiepyti.“ (E. Vaitkus, 2020.09.25, LRT/LR Seimo rinkimų debatai)

Nors programoje išskiriamos aiškios žmogaus teisių sritys, kuriose bus siekiama daryti pokyčius, labiausiai kalbama seksualinės orientacijos klausimais, kurie programoje nėra minimi. Kalbėdama seksualinės orientacijos tema, partijos pirmininkė N. Venckienė pabrėžė, jog jos vadovaujama partija pasisako už tradicines vertybes.

„Drąsos kelias pasisako taip pat už vyro ir moters santuoką, bet ne už 70 ar dar daugiau lyčių.“ (N. Venckienė, 2020.09.25, LRT/LR Seimo rinkimų debatai)

„Aš esu prieš belytiškumo ir homoseksualizmo propagavimą mokyklose, „Drąsos kelio“ partija yra taip pat.“ (N. Venckienė, 2020.09.01, Socialinis tinklas „Facebook“)

Svarbu pabrėžti, jog „Drąsos kelio“ komunikacinis aktyvumas nėra didelis lyginant su kitomis politinėmis partijomis. Rinkiminių debatų (2020.09.17) metu buvo pateikiami abstraktūs atsakymai į klausimus, reiškiama kritika LRT televizijai, komentuojama N. Venckienės teisminė situacija.

Partija analizuojamu laikotarpiu pasisakė seksualinės orientacijos, socialinių ir socioekonominių problemų, tautinių bendrijų ir kitų tautybių klausimais.

  1. Partija „Laisvė ir teisingumas“

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ rinkiminėje programoje atsispindi informacija apie socialines ir socioekonomines problemas. Pasisakymų skaičius lyginant su kitomis partijomis nedidelis. Pirmiausiai pabrėžiamas siekis gerinti neįgaliųjų situaciją Lietuvoje: partija žada kompleksinę pagalbą neįgaliesiems, siūloma gerinti infrastruktūrą, pritaikyti viešąsias paslaugas, stiprinti įtraukimą į darbo rinką. D. Radkevičius, kalbėdamas apie neįgalių vaikų situaciją švietimo sektoriuje, pabrėžia esamus sistemos trūkumus, integracijos proceso perdavimą tik mokykloms.

„Visuomenei tampant vis humaniškesnei ir tolerantiškesnei buvo nuspręsta į mokyklas priimti ir vaikus invalidus. Žodis „invalidai“ pasirodė įžeidus ir pervadintas į „vaikai su negalia“. Jei invalidai reiškė daugiau fizinę negalią, tai „vaikai su negalia“ apėmė žymiai platesnį vaikų spektrą. Iš tikrųjų mokyklai buvo permesta socialinė funkcija, nes daliai tokių vaikų ugdymas yra daugiau socializacija, negu žinių įsisavinimas. Šis humaniškumo aktas buvo atliktas mokytojų sąskaita. Nei paruoštų metodikų, nei pagalbos specialistų, nei mokyklos aplinkos pritaikymo tokiems vaikams nebuvo ir iki šiol nėra.“ (Darius Radkevičius, 2020.09.27, lrt.lt) 

Programoje taip pat pabrėžiami pokyčiai švietimo srityje. Akcentuojamas programų tobulinimas, mokytojo profesijos autoriteto didinimas, jaunų specialistų įtraukimas į švietimo sritį, skaitmenizuoto ugdymo turinio diegimas bei lietuvių gyvenančių užsienyje ugdymas. Šiomis temomis pasisakoma ir viešai.

„Visa bėda, kad Lietuvoje niekas nesistengia sistemiškai identifikuoti ir analizuoti geriausių mokyklų, mokytojų ir priežasčių, kas lemia jų sėkmę ar nesėkmę. Juk geriausios mokyklos galėtų tapti švyturiu kitoms mokykloms, jų atrastos ar sukurtos darbo su mokiniais formos galėtų tapti rekomenduotinomis metodikomis.“ (D. Radkevičius, 2020.09.27, lrt.lt)

„Kai kurie vaikai  dėl reikiamos įrangos stokos neturėjo galimybės prisijungti prie kitų klasės draugų ir mokytis nuotoliniu būdu.“ (S. Sirutienė, 2020.08.26, ve.lt)

„Iš valstybės biudžeto turėtų būti išlaikomos lituanistinės mokyklos, jog vaikai dar būdami užsienyje būtų paruošiami kiek įmanoma geriau.“ (G. Babravičius, 2020.08.31, lrt.lt)

Partija rinkiminėje programoje išsilavinimą deklaruoja kaip vertybę: „Išsilavinę ir sveiki žmonės – tai esminė mūsų šalies vertybė. Turime puoselėti šią vertybę ir efektyviai plėtoti ją užtikrinančią švietimo sistemą, prisitaikydami prie naujų pasaulinių iššūkių“. Šia programine nuostata nėra atsižvelgiama į išsilavinimo neturinčius bei sveikatos sutrikimų turinčius asmenis. Nors viešuose „Laisvė ir teisingumas“ partijos pasisakymai skatina mažinti socialinę atskirtį vyraujančią švietime, tačiau programinėse nuostatose išskirti „išsilavinę“ ir „sveiki“ asmenys šią atskirtį didina.

 „Laisvė ir teisingumas“ numato pokyčius ir sveikatos politikos srityje. Tiek pasisakymuose, tiek programoje pabrėžiamas paslaugų prieinamumo žmonėms bei gydytojų darbo sąlygų gerinimas. Programoje sveikatos politika nukreipiama į pacientą Sveikatos apsaugos politika turi būti peržiūrėta per paciento pirmenybės prizmę. Paciento patekimo pas šeimos gydytoją, pas konsultuojančius specialistus, planinei hospitalizacijai laikas turi būti sutrumpintas iki minimumo“. Partijos narių A. Paulausko ir R. Žemaitaičio pasisakymai atspindi programoje nurodytą poziciją.

„Reguliuoti trukmę ligonio pas gydytoją, manau yra neprotinga. Kiekvienas ligonis ir kiekvienas atvejis yra individualus.“ (A. Paulauskas, 2020.09.10, lrt.lt) 

„Svarbiausia yra garantuoti žmogui patekimą į gydymo įstaigas.“ (R. Žemaitaitis, 2020.09.10, lrt.lt)

Programoje taip pat siūloma didinti gydytojų atlyginimus. Kitaip negu kitos partijos, „Laisvė ir teisingumas“ siūlo steigti stipendijas ir gydytojus įdarbinti mažesnėse savivaldybėse: Turi būti galutinai sutvarkyta gydytojų ir kito medicinos personalo motyvacija dirbti vienoje vietoje. Esminiai peržiūrėsime medikų atlygio ir aprūpinimo darbo priemonėmis sistemą. Siūlome savivaldybėms įsteigti stipendijas medicinos studijų studentams, kurie po studijų baigimo darbuotųsi tos savivaldybės gydymo įstaigoje“. Socialiniame tinkle Facebook R. Žemaitaitis iškelia klausimą dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui ir siūlo skirti papildomas lėšas gydytojų atlyginimams.

„Ministre, visgi drįstų duoti bent vieną patarimą. Skirkite papildomai lėšų gydytojams už darbo viršvalandžius. Neprievartaukite jų dirbti nemokamai. Tiesiog mokėkite už padarytą darbą. Ir eilės tikrai sumažės.“ (Remigijus Žemaitaitis, 2020.09.03, Socialinis tinklas „Facebook“)

Partija analizuojamu laikotarpiu pasisakė seksualinės orientacijos, socialinių ir socioekonominių problemų, tautinių bendrijų, kitų tautybių, migracijos klausimais.



Rašyti komentarą