rugsėjo 17, 2020

POLITINĖS KOMUNIKACIJOS TYRIMAS: RUGSĖJO 7–13 D.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Tyrimas vykdomas priešrinkiminiu laikotarpiu (liepos – spalio mėnesiais). Tačiau siekiant geriau suprasti tiriamąjį kontekstą ir visuomenei sudaryti platesnį vaizdą apie viešus politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais, Media4change pateiks tarpinius duomenų apibendrinimus.

Rugsėjo 7 – Rugsėjo 13 dienomis politikai žmogaus teisių klausimais pasisakė 126 kartus. Galima pastebėti tendenciją, jog ir toliau daugiausiai pasisakymų sulaukiama socialinių ir socioekonominių problemų kategorijoje (67 pasisakymai), mažiausiai – priklausomybių (1 pasisakymas). Rasiškumo ir kitų tautybių temomis apskritai kalbėta nebuvo. Lyginant trijų savaičių duomenis tarpusavyje ryškus pasisakymų sumažėjimas fiksuojamas tik tautinių bendrijų kategorijoje. Galima daryti prielaidą, jog rugpjūčio 17 – 30 d. išaugęs pasisakymų skaičius apie baltarusių tautą parodo momentines reakcijas į situaciją, solidarumą, užsienio politikos kryptis. Tačiau visgi labiau linkstama nagrinėti Lietuvoje vykstančius socialinius ir ekonominius procesus.


Praėjusią savaitę daugiausiai socialinių ir socioekonominių problemų kategorijoje dėmesio skiriama smurto, nedarbo ir skurdo temoms. Tačiau taip pat aktyviai kalbama ir apie neįgaliųjų situaciją Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pabrėžė, jog šiuo metu nėra sukurtos aiškios sistemos, apie integraciją ir pokyčius kalbama, tačiau nėra imamąsi sprendimų. Panašios nuomonės laikosi ir TS-LKD partijos narė I. Šimonytė, pabrėždama neįgaliųjų integracijos švietimo srityje būtinumą. Abu politikai laikosi pozicijos, jog svarbu laikytis integracijos į visuomenę politikos, kuri galėtų pagerinti esamą situaciją. Nors šie pasisakymai parodo partijų susirūpinimą neįgaliųjų klausimu, kol kas konkretūs sprendimo būdai nėra siūlomi.

„LVŽS kandidatas A. Veryga: „neįgalieji turi būti normalūs įprastos visuomenės dalyviai, bet neužtenka tik to pasakyti, nes visuomenėje dar yra baimių, kurias reikia „laužyti“. Reikia paaiškinti, su jais bendrauti, suteikti įrankius mokytojams, kad galėtų padėti.“ (A.Veryga, 2020.09.09, lrt.lt)

„TS-LKD kandidatė sakė, kad būtina siekti, jog neįgalūs vaikai būtų ugdomi kartu su sveikais vaikais, nes tai svarbu abiem pusėms, nes tai padeda keisti požiūrį į neįgaliuosius“. (I. Šimonytė, 2020.09.09, lrt.lt)

Kritišką požiūrį apie organizuojamas neįgaliųjų programas išreiškė LSDP narys G. Paluckas. Politikas kritikuoja valdžios sprendimus socialinių įmonių atžvilgiu. Egzistuojančios programos įvardijamos kaip neefektyvios.

„Neįgaliųjų užimtumo programa patyrė visišką fiasko, nes 2019 metais 83 proc. užimtumo programai skirtų lėšų „suvalgė“ socialinės įmonės, kuriose įdarbina triskart mažiau neįgaliųjų nei atviroje rinkoje. Todėl, pasak jo, tai rodo, kad sistema yra piktnaudžiaujama“. (G. Paluckas, 2020.09.09, lrt.lt)

Svarbu atkreipti dėmesį į padidėjusį pasisakymų skaičių seksualinės orientacijos kategorijoje. Visuose pasisakymuose aptariamas partnerystės klausimas. Galima išskirti tris vyraujančias nuomones. Politikų, pritariančių partnerystės instituto įvedimui, pasisakymuose vyrauja teigiamas požiūris bei siekis teisiškai įteisinti partnerystę. Pavyzdžiui, G. Palucko  ir T. V. Raskevičiaus komentarai pabrėžia pokyčių reikalingumą bei partnerystės, kaip demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimą.

„Tačiau be jokios abejonės, partnerystės institutas pirmiausia yra socialinės žmogaus, piliečio teisės, kurias tas institutas suteiktų. Mes pasisakome už partnerystės įteisinimą ir manome, kad tai yra civilizuotos demokratinės valstybės požymis – gerbti ir rūpintis visais savo piliečiais“, – kalbėjo G. Paluckas.“ (G. Paluckas, 2020.09.09, lrt.lt)

„Partnerystės institutas tik skirtingų lyčių poroms pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, tad nedarykime šitos klaidos, kalbėkime apie visus įtraukiančią partnerystę ir įvairių šeimų pripažinimą Lietuvoje.“ (T. V. Raskevičius, 2020.09.11, Facebook)

Antrąją nuomonių apie partnerystę kategoriją galima priskirti prie pasyvios pozicijos. I. Šimonytė pabrėžia TS-LKD partijos neapsisprendimą partnerystės klausimu, laikydamasi neįpareigojančios pozicijos. Darbo partijos iškeltas politikas A. Mazuronis išreiškia vertybinę poziciją, jog partnerystės klausimas yra aktualus, nors konkrečių priemonių neįvardija. Politikas formuoja teigiamą požiūrį, tačiau partnerystės klausimas paliekamas atviras.

„Šio klausimo nėra TS-LKD programoje, nes jis yra sudėtingas ir partija vieningos nuomonės neturi.“(I. Šimonytė, 2020.09.09, lrt.lt)

„Reglamentuoti santykius tarp tos pačios lyties asmenų, kurie veda bendrą ūkį, reikia: „Ar tai turėtų būti padaryta per partnerystės institutą, ar per kažkokius kitus teisės aktus – diskutuotinas klausimas, bet ties šia vieta ir turėtų nutrūkti diskusija.“ (A. Mazuronis, 2020.09.09, lrt.lt)

Trečioji nuomonių kategorija kritikuoja partnerystės įteisinimą ir pasisako už tradicines vertybes. Partijos Nacionalinis susivienijimas pozicija išreiškia palaikymą tik heteroseksualių asmenų santuokoms, nesuteikiant erdvės diskusijoms apie tos pačios lyties santykių reglamentavimą.

„Antra – šeima turi būti suprantama, kaip ją visada suprato vakarų civilizacija, lietuvių tauta ir konstitucijos autoriai – kaip kylanti iš vyro ir moters santuokos, iš tėvystės bei motinystės ryšio. Užbaigiant nuolatinius vertybinius karus ir dviprasmybes civiliniame kodekse, panaikinti nuorodas į partnerystę ir lyties keitimą“. (V. Sinica, 2020.09.08, lrytas.lt)

Ketvirtoje vietoje pagal pasisakymų dažnumą galima matyti migracijos kategoriją. Politikai linkę laikytis dviejų pozicijų šiuo klausimu. Pirmiausiai emigracija įvardijama kaip nacionalinė problema, kurią reikia mažinti. Kuriamas ilgesio naratyvas, pabrėžiamas išvykusiųjų reikalingumas Lietuvai. Šios nuomonės laikosi Centro partijos „Gerovės Lietuva“ politikas G. Skamaročius ir Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio  narė R. Boris.

Netekome dalies brangiausio turto – žmonių, jų galėtų duoti kūrinių, kasdienio darbo ar šypsenų – emigracija ir demografinė situacija – tai ypač skaudus atsakas buvusiems politikams, o mums būsimiems – iššūkis, kurį turėsime įveikti. (G. Skamaročius, 2020-09-08, suduvosgidas.lt)

 

„Labai gaila prarasti talentingus žmones, kurie išvyksta į užsienį.“ (R. Boris, 2020-09-10, 15min.lt)

Paulavičienės ir G. Akelaičio pasisakymus apie emigraciją galima priskirti prie kvestionuojančių dabartinės valdžios sprendimus. Kuriamas neigiamas naratyvas apie Lietuvą pabrėžiantis valstybės socialines ir ekonomines problemas, korupciją, pagarbos piliečiams nebuvimą. Šie pasisakymai atspindi Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio bei Krikščionių Sąjungos poziciją.

 „Išvykimą skatina jausmas, kad paprastas žmogus nėra gerbiamas, kad vyrauja didelė biurokratija, neteisingumas. Kas dabar vyksta Lietuvoje, tai puikiai iliustruoja: greitųjų testų pirkimų, keliukų skandaliukai. Jie siunčia žinią: politikų atsakomybė – jos nėra, politikas gali jos neprisiimti, išlikti postuose. Tai menkina mūsų, kaip tautos, savivertę, skaldo visuomenę.“ (E. Paulavičienė, 2020-09-10, 15min.lt)

„Lietuva tapo didžiulės socialinės atskirties ,masinės emigracijos, tautinės kultūros ir lietuviškos tapatybės naikinimo šalimi.“ (G. Akelaitis, 2020-09-18, suduvosgidas.lt)

Apibendrinant rugsėjo 7 – 13 d. duomenis, ir toliau matomas socialinių ir socioekonominių problemų pasisakymų augimas, tačiau taip pat skiriama nemažai dėmesio seksualinės orientacijos ir migracijos klausimams. Aptariamo laikotarpio duomenis lyginant su rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 d. duomenimis, galima teigti, jog pasisakymų skaičius žmogaus teisių atžvilgiu išaugo. Tai labiausiai susiję su prasidėjusiais viešais politikų debatais. Politikai ir toliau laikosi neįpareigojančios pozicijos, įvardindami problemas, tačiau ne jų sprendimo būdus – taip bandoma formuoti pokyčius palaikanti atmosfera.


Rašyti komentarą