balandžio 14, 2016

Žurnalistinis tyrimas: kodėl ES parama nepasiekia žmonių su psichikos ir proto negalia

„Mūsų gydymas yra trumpalaikis. Pradedam ir užbaigiam, toliau perduodam. Tai nėra stebėjimo ar peržiūrėjimo įstaiga. Čia suteikiama visapusiška pagalba, kai ji yra reikalinga, o kai pagerėja, pacientai grąžinami į gyvenimą,“ – aiškina filialo vadovas Algirdas Narinkevičius. Įstaigoje vaikai mokosi valdyti emocijas, kad kuo daugiau krizių išspręstų patys. Specialistai supranta, kad jų pagalba trumpalaikė, jei po to vaikui reikia grįžti į aplinką, kuri jam kelia įtampą.

Žmonių su negalia gerovės tarp sėkmės rodiklių nėra

Lietuvoje atsiskaitymo už ES paramą sistema reikalauja nurodyti, kiek naudos gavėjų yra žmonės su negalia, bet neskaido pagal negalios rūšis. Kai SADM ES lėšomis rėmė žmonių su negalia profesinę reintegraciją, kaip sėkmės rodiklį nusistatė dalyvių įsidarbinimą. Paramos vertinimas rodo, kad tokie rodikliai neskatina prisiimti rizikos dirbti su nuo darbo rinkos itin nutolusiais asmenimis, tokiais kaip globos įstaigų gyventojai. Toks rodiklis kaip išsikėlimas iš globos namų gyventi savarankiškai niekur neįvedamas.

480085_480385635307322_1799181367_nRemiantis ataskaitomis, statyti ir rekonstruoti pastatus, kuriuose būtų teikiamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia, sekėsi daug geriau nei rasti veiklų dalyvių su negalia: veiksmų programoje pastatų numatyta 144, projektuose – 165. Pavyzdžiui, uždaviniui „Paskatinti socialinės rizikos asmenų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimų geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką“ įvertinti iškelti du rodikliai: pastatytų ir renovuotų pastatų ir tiesioginių naudos gavėjų. Pastarųjų skaičius veiksmų programos planuose siekė 390 tūkst., o, jei remsimės projektų planais, rodiklį planuota netgi gerokai viršyti – suteikti naudos 457,7 tūkst. žmonių su negalia. Taip nusistačius tikslus, investuoti į „betoną“ tampa patogiausia – visi, kurie galės naudotis paslaugomis ar gyventi renovuotame pastate, net jei investicijos neatitinka JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, bus „naudos gavėjai“ ir bus nesunku pateikti kiekybinius rezultatus.

2012 strateginė ataskaita mini ir 1368 žmones su negalia, dalyvavusius profesinės reabilitacijos programose, bet nepatikslinama, ar negalia fizinė, ar proto/ psichikos. Ataskaita rodo, kad net ir šis rodiklis buvo nuolat mažinamas: veiksmų programoje numatyta įtraukti 2000 <žmonių su negalia, susumavus projektų planus, jų liko tik 1665. 2015 m.) lėšų neatsirado – kad tai nebuvo prioritetas, pripažįsta ir SADM specialistai.

Statistikos departamento 2014 m. duomenimis, 169 vaikai su negalia pernai gavo socialinę pagalbą namuose, apie 2400 lankė dienos centrus, kurie užima žmones su negalia, kol jų artimieji dirba. Specialistai pripažįsta, kad žmonių su negalia bet koks bendruomeninis gyvenimas dažniausiai gula ant tėvų pečių, o integracijai trukdo ir paplitę stereotipai. 2015 m. pabaigoje Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos visuomenės nuostatų apklausa rodo, kad beveik pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichinę negalią turinčiais asmenimis. Kartu dirbti nenorėtų beveik tiek pat gyventojų – tai didžiausias nepakantumo darbovietėje procentas iš visų apklausoje išvardytų grupių.

Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.

nfMedia4change tiriamųjų darbų konkursas rengiamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis.  Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.



Rašyti komentarą