balandžio 14, 2016

Žurnalistinis tyrimas: kodėl ES parama nepasiekia žmonių su psichikos ir proto negalia

Galimybių studijos autoriai kritikavo tai, kad vyriausybė nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) įdirbiu naujo tipo lanksčioms paslaugoms kurti, trūksta socialinių darbuotojų ir specialistų provincijoje. Nepaisant šių išvadų, bendradarbiavimas su NVO praėjusiu ES paramos laikotarpiu lėšų nesulaukė. Sekti, kaip įgyvendinamos galimybių studijoje ir kitur pateiktos rekomendacijos, būtų buvę galima panaudojant beveik 145 tūkst. eurų ES lėšų ir 25,6 tūkst. eurų valstybės lėšų biudžetą, skirtą vertinimui ir stebėsenai. Tačiau priemonės apraše įtvirtinta, kad projektas turi būti įgyvendinamas be partnerių (įskaitant NVO).

Be to, kokybiškas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas ir stebėsena materializavosi kaip patalpų remontas, biuro įrangos, baldų, kompiuterių ir transporto priemonės įsigijimas. Pagal pateiktą projektą, su baldais, automobiliu ir įranga Valstybinis psichikos sveikatos centras efektyviau vertins ne mažiau kaip 97 psichikos sveikatos įstaigas, nes galės į jas nuvykti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams. Atsakydami į paklausimą, SADM specialistai aiškino, kad tai reikalinga padėti stacionarams „pasirengti socialinės globos įstaigų lincencijavimui“. Tikslas perkelti žmones su negalia į bendruomeninę globą ES lėšomis, specialistų teigimu, nekeltas. Iš viso stacionariai socialinei globai pagal 71 projektą skirta 44,4 mln. eurų, nestacionarioms socialinėms paslaugoms – panašus lėšų kiekis. Pertvarką SADM kuruoti pavesta ne Socialinės globos įstaigų skyriui, o Šeimos ir bendruomenių departamentui, taip simboliškai pabrėžiant, kur orientuojamasi.

„Darbuotojai skundžiasi [per dideliu krūviu], bet kodėl ne ministerijai?“ – stebisi Rasa. „Vadovaujantis socialinės globos namų […] nuostatais, asmenims gaunantiems ilgalaikę socialinę globą užtikrinama nuolatinė specialistų priežiūra, – atsako SADM atstovai, atsakydami į pateiktus šio tyrimo klausimus. – Asmeniui, gaunančiam ilgalaikę globą, pagal įvertintus poreikius sudaromas individualus socialinės globos planas.“ Tačiau, kaip rodo Rasos patirtis ir Seimo kontrolierių ataskaita, globos namuose trūksta darbuotojų ir patalpų individualiai pritaikyti aplinką ir dienotvarkę pagal kiekvieno gyventojo poreikius. SADM ketina tai spręsti jau šiemet keldama socialinių darbuotojų atlyginimus.

Žinomas vaikų psichiatras, psichikos sveikatos ekspertas dr. Dainius Pūras komentuoja: „Užsienio ekspertai stebisi: kodėl viską darote, kad tik vaikas šeimoje neaugtų?“ Paprašytas pateikti gerų pavyzdžių užsienyje, jis giria Gruziją: „Taip sutapo, kad jie jau sprendė [globos sistemos] problemas, bet 2008 m. agresija prieš jų valstybę tai paspartino, nes Gruzija gavo rimtą Vakarų paramą įvairioms reformoms. Valdžia tiesiai pasakė: mes darysime taip, kad nebūtų globos namų. [Lėšų skyrę] amerikiečiai nesitikėjo tokio progresyvumo,“ – gerą pavyzdį pateikia ekspertas ir primena, kad Gruzijoje nepriklausomybės pradžioje taip pat buvo apie 4600 <uždaryta didžiausia globos institucija vaikams su negalia, kurioje arti šimto vaikų valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus pastangomis rado naujus namus pagal savo poreikius.

Mažesnės institucijos – ne bendruomenė

Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Dovilė Juodkaitė, Marijampolėje atidarydama nuotraukų parodą „Tapatybės iliuzija“ apie institucinės globos įstaigose gyvenančius asmenis su proto ir psichikos negalia, apgailestavo, kad daugybės psichikos ir proto negalią turinčių žmonių gyvenimas prabėgs taip ir nesulaukus jiems priklausančių paslaugų. „Šie žmonės irgi gyvena savo vienintelį gyvenimą,“ – pabrėžė ji.

Gyvenimas bendruomenėje reiškia, kad žmogus turi galimybę pasirinkti, kur ir su kuo gyventi, gali gauti paramą bei paslaugas namuose. Visa tai papildytų platus paslaugų spektras žmonių su negalia aplinkiniams, pavyzdžiui, psichologinė pagalba, socialinio darbuotojo ir pedagogo patarimai. Ištikus priepuoliui, padėtų kvalifikuoti medikai, o lavinimąsi prižiūrėtų mobili specialistų komanda. Ekspertų grupės sudarytose gairėse nurodoma, kad vaikams tokia globa gali būti šeimoje arba į šeimą panašioje bendruomenėje „su vienu ar keliais konkrečiais globėjais, atliekančiais tėvų vaidmenis“. Pasak D. Pūro, tam būtina kurti profesionalių globėjų etatus. Globėjams už vaiko su sunkia negalia, reikalaujančio daug dėmesio, priežiūrą reikėtų mokėti atlyginimą. Maždaug dešimt globėjų šeimų prižiūrėtų specialistų komanda. Suaugusiems pagrindinis principas – nepriklausomybė, t. y., aplinka turi būti pritaikyta taip, kad kuo daugiau dalykų asmuo galėtų naudotis pats, be kitų pagalbos.

Priešingai, institucine globa vadinamas toks paslaugų paketas, kai globa, lavinimas ir sveikatos apsauga teikiami visiems vienodai pagal įstaigai įprastas procedūras. Pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją valstybės, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo tokią globą keisti bendruomenine. „2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios: tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ numatoma, kad bendruomeninėms paslaugoms kurti, darbuotojams mokyti ir socialinei infrastruktūrai pritaikyti reikia naudoti struktūrinius fondus. Pasak tyrėjų ir konsultantų Camillos Parker ir prof. Luke’o Clementso, struktūriniams fondams negalioja argumentas, kad valstybės biudžetas yra ribotas ir privalo aprėpti daug socialinių problemų. ES lėšos yra „papildomų“ pinigų injekcija valstybei, skirta įgyvendinti ES prioritetus ir įstatymus. Kitaip tariant, vietos politikų argumentas, kad pirmiausia reikia pasirūpinti labiau „degančiais“ socialinės politikos prioritetais – silpnas.

Žmonių su proto negalia palaikymo centras (Mental Disability Advocacy Center – MDAC) tyrė, kaip ES leidžia struktūrinių fondų lėšas ir konstatavo, kad milijonai eurų vis dar išleidžiami institucinės globos įstaigoms statyti ir renovuoti. Europos Komisijai dėl to teko aiškintis prieš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetą. „Dabar jau turime griežtesnę sistemą. Jei aptiksime projektą, kuris prieštarauja [JT Neįgaliųjų teisių] Konvencijai, galėsime nutraukti išmokas ir atsiimti lėšas, skirtas konkrečiai valstybei narei,“ – teigiama EK atsakyme JT Neįgaliųjų teisių komitetui. Tačiau duomenų, kiek pinigų išleista institucinei globai, EK atstovai neturėjo ir negalėjo pateikti, atsakydami, kad valstybės pačios sprendžia, kaip stebėti struktūrinių fondų lėšų skirstymą. MDAC pažymi: tai reiškia, kad tos pačios vyriausybės, kurios mėgsta ES lėšas naudoti institucinei globai, spręs, ar tartis su žmonių su negalia atstovais, ar ne. Be to, neužtenka „daugiau taip nedaryti“ – nevyriausybinės organizacijos reikalauja atlyginti žalą ir liepti valstybėms grąžinti institucinei globai išleistus pinigus.



Rašyti komentarą