balandžio 14, 2016

Žurnalistinis tyrimas: kodėl ES parama nepasiekia žmonių su psichikos ir proto negalia

Kuriame administravimo lygmenyje paskęsta Lietuvos įsipareigojimai institucinę žmonių su negalia globą keisti bendruomenine?

Daiva Repečkaitė

Tai yra išsami tyrimo versija. Sutrumpinto varianto ieškokite čia.

Liaukitės savo pinigais remti žmonių su negalia atskyrimą nuo visuomenės – tokią žinią pernai rugsėjį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetas Europos Komisijai. Jis turėjo galvoje Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą socialinės globos įstaigoms, kurios yra viskas viename – ir gydymo įstaigos, ir nuolatinės globos namai, ir socializacijos vieta. Duomenys rodo, kad ir Lietuvoje struktūrinė parama daugiausiai „nusėdo“ kurti šiek tiek patogesnei aplinkai, o ne alternatyvoms.

blurPernai institucinės globos sistemą supurtė keli skandalai: paaiškėjo, kad prie lovos ar net tualetuose buvo ilgam pririšami neįgalūs socialinės globos namų auklėtiniai, pro langą iškrito neprižiūrimas vaikas, galimai prievarta nutraukiami moterų nėštumai, sutrikusio elgesio mergina neprižiūrėta mirė užspringusi, į viešumą iškilo smurto, išnaudojimo ir nepagrįsto slopinimo medikamentais atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. Šios žinios sulaukė politikų dėmesio, bet trys ministerijos, atsakingos, kad vaikai ir jaunuoliai su psichikos ir proto negalia gautų jiems reikalingas paslaugas, kol kas neturi paskatos suvienyti jėgas reformai. Europos koalicija už gyvenimą bendruomenėje (ECCL) savo ataskaitoje Lietuvą, kartu su Bulgarija, Vengrija, Latvija, Rumunija ir Slovakija, mini tarp valstybių, kurios vis dar naudoja ES paramą globos institucijoms renovuoti ir statyti. Europos Komisija žada, kad ateityje investicijas, kurios atitolina, o ne skatina žmonių su negalia perkėlimą į bendruomeninius namus, valstybėms teks grąžinti.

Į globos įstaigą nepilnametį sūnų atidavusi Rasa (vardas pakeistas, globos namai straipsnio autorei žinomi) negalėjo namuose pasirūpinti dabar jau pilnametystės sulaukusiu Robertu (vardas pakeistas), turinčiu autizmo spektro diagnozę ir sunkią proto negalią. Tačiau instituciniuose globos namuose sūnaus būklė jau daugelį metų anaiptol negerėja: vaikiną dažnai ištinka priepuoliai. Globos įstaigos aplinka, bendravimas su kitais pacientais ir taikomi itin griežti suvaržymo metodai (diržai, rankų rakinimas už nugaros) jam kelia nuolatinę įtampą: „Netinka jam tas skyrius – [gyventojas] su depresija guli šalia, kiti pusiau tokie. Mano sūnui tenka gulėti pririštam, nes laužo sveikesniųjų daiktus.“

Rasa žino, kad jos sūnus – sunkus atvejis, bet jai nesuprantama, kodėl, kai suserga viena globos namų darbuotoja, jos kolegė turi prižiūrėti net dvi grupes – iš viso apie 20 asmenų su negalia. Jos pastebėjimai – ne atsitiktinumas. Seimo kontrolierių įstaigos atliktas patikrinimas; parodė, kad darbuotojų trūksta daugybei globos įstaigų. Esami darbuotojai nespėja prisitaikyti prie kiekvieno gyventojo.

Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia pernai gyveno 646 asmenys. Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, tokių įstaigų neužtenka kosmetiškai pagerinti – reikia iš principo keisti paslaugų modelį.

Pinigų buvo

Ko labiausiai trūksta žmonėms su negalia ir jų šeimoms, bent jau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėjo sužinoti iš savo užsakytos Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studijos. Studijos autorių skaičiavimais, išsamiai reformai prireiktų apie 28,5 mln. eurų per visą ES paramos laikotarpį. Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų (pasiskirstymą žr. grafike).

ES lėšų pasiskirstymas pagal veiklas (nebaigtinis sąrašas, tūkst. eurų)

ES lėšų pasiskirstymas pagal veiklas (nebaigtinis sąrašas, tūkst. eurų). Šaltinis: skaičiavimai pagal esparama.lt



Rašyti komentarą