kovo 4, 2015

Šimtai milijonų, skirtų jaunimo įdarbinimui, Lietuvoje leidžiami pavėjui

Viena didžiausių ES socialinių problemų yra nedarbas. Jauni žmonės išmoksta gyventi gaudami pašalpas ir ilgainiui visiškai praranda motyvaciją ieškoti darbo. Problemai spręsti ES numatė milžiniškas lėšas. Už šimtus milijonų eurų turėjo būti sukurta sistema, kuri jaunam žmogui per 4 mėnesius turėtų garantuoti tinkamą darbo pasiūlymą.

Jaunimo garantijoms – 2014-2020 m. Lietuvos įgyvendinamai programai, turinčiai užtikrinti, kad nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams nuo 15 iki 29 m. per keturis mėnesius būtų pateiktas kokybiškas darbo, tolesnio mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymas, skirta 174,4 mln. eurų.

Iiš jų – apie 70 mln. – valstybės biudžeto, likusios – ES lėšos.

Už lėšų administravimą atsakingi valdininkai negali paaiškinti, kur plaukia pinigai ir kas matuoja jų efektyvumą, o milijonus leidžiančios institucijos turi gerai palaužyti galvas, kaip „įsisavinti“ tokias sumas. Tuo tarpu darbo neturintiems jaunuoliams dažniausiai padedama dovanojamais lankstinukais ir draugiškais patarimais.

Skirta 174,4 mln. Eurų

Jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.

Vasaros sezono metu prie jūros, į Palangą ir Klaipėdą, suplūsta tūkstančiai poilsiautojų. Tarp jų ir jaunimas, tačiau ilsėtis atvažiuoja ne visi – dalis į pajūrį atvyksta dirbti.

Suradome du jaunuolius – savanorius, gyvenančius Palangoje ir Klaipėdoje, kurie norėtų pradėti dirbti arba tęsti mokslus ir nuvykę į Jaunimo darbo centrą sužinoti, kas yra Jaunimo garantijų iniciatyva, užsiregistruoti į Lietuvos darbo biržą ir per keturis mėnesius gauti konkrečių studijų, darbo, stažuotės ar praktikos pasiūlymų.

20-metis Vaidas aktyviai dalyvauja visuomeninėje, savanoriškoje veikloje ir turi darbą, tačiau žurnalistinio eksperimento metu jis – niekur nedirbantis ir nesimokantis, neaktyvus, motyvaciją praradęs jaunuolis.

Tokių jaunuolių 2013 m. Lietuvoje buvo apie 83 tūkst. (13,2 proc. šalies jaunimo) ir šiuo metu tai yra viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga.

30,1 proc. bedarbių iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje nedirba jau daugiau kaip dvylika mėnesių. Pagal Lietuvos statistikos departamentą, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 630 tūkst. jaunuolių (21 prc. gyventojų). Vis daugiau jų aktyviai neieško darbo.

Neaktyvus jaunas žmogus yra ne tik potencialus nuolatinis bedarbis, bet ir našta valstybei. Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.

Pagalba – skrajutės ir draugiški patarimai

„Neįsivaizduoju, ką daryčiau, jeigu būčiau nemotyvuoto jauno žmogaus vietoje“, – sako septyniolikmetė klaipėdietė Laura, taip pat kaip ir Vaidas, aktyviai veikianti visuomeninėje veikloje.

Žurnalistinio eksperimento metu Laura norėtų „mesti“ vienuoliktą klasę mokykloje ir pradėti dirbti, todėl nusprendė apsilankyti Klaipėdos jaunimo darbo centre ir išklausyti pasiūlymus, ką ji gyvenime gali veikti toliau.

Pasak Lauros, informacijos gavo pakankamai, tačiau ar jaunam žmogui, tebeieškančiam savęs ir negalinčiam įsitvirtinti darbo rinkoje, reikalingi lankstinukai ir informacinės skrajutės?

Vaidas teigia, kad ir jis tikėjosi sulaukti konkrečių pasiūlymų, tačiau, kaip sako pats, jų negavo. Be tos pačios informacijos kaip ir Darbo biržoje, Vaidas pasakoja, kad sulaukė tik nuorodų, kur galima daugiau sužinoti apie Jaunimo garantijas, programą, turinčią užtikrinti, kad visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir stažuotėje nedalyvaujantiems jaunuoliams nuo 15 iki 29 m. per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar išėjus iš formaliojo švietimo sistemos būtų pateiktas kokybiškas darbo, tolesnio mokymosi, praktikos ar stažuotės pasiūlymas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai

Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyvai septyneriems metams numatoma skirti virš 174,4 mln. eurų, iš jų – apie 104,7 milijonai – ES biudžeto lėšos.

Taigi Jaunimo darbo centrai – institucijos, įgyvendinančios Jaunimo garantijas iš mokesčių mokėtojų lėšų, vietoj to, kad pačios teiktų informaciją bei konkrečią pagalbą, veikia biurokratinio aparato principais, dalija makulatūrą ir siuntinėja jauną, dėl to, matyt, laikomą naiviu, žmogų pirmyn atgal iš vienos institucijos į kitą.

Beje, Klaipėdos jaunimo darbo centro specialistė draugiškai patarė vienuoliktokei mokyklos nemesti. Po eksperimento supratome, kad kol kas Jaunimo garantijų iniciatyva atrodo veiksminga tik dokumentuose – konkrečių pasiūlymų, patarimų ar pagalbos jaunuoliai, baigę formalųjį mokymą, išėję ar atleisti iš darbo, negautų.



Rašyti komentarą