13 rugpjūčio 2013
https://www.media4change.co/lt/zmogaus-minties-galia-stipresne-uz-diagnoze/?page&name=zmogaus-minties-galia-stipresne-uz-diagnoze
Žmogaus minties galia stipresnė už diagnozę

Nevena Lyubenova buvo viena iš gausaus jaunųjų žurnalistų būrio, susitikusio „Media4Change” tarptautiniame seminare, kuris vyko 2013 m. birželio mėn. Lietuvoje. Seminare dalyviai gilinosi į socialiai pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje bei neapykantos kurstymo problematiką. Seminare dalyvavo ir dažnai diskriminuojamų socialinių grupių atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi. Vienas iš tokių dalyvių buvo Viktoras Topol, kurio pasakojimas ir tapo šio straipsnio priežastimi.

„Kiekvienas mūsų savyje galime atrasti neįtikėtinai daug stiprybių. Esame pajėgūs nuveikti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Raktas į potencialą – tai mūsų protas.“

Žmogaus minties galia stipresnė už diagnozę

Nevena Lyubenova buvo viena iš gausaus jaunųjų žurnalistų būrio, susitikusio „Media4Change” tarptautiniame seminare, kuris vyko 2013 m. birželio mėn. Lietuvoje. Seminare dalyviai gilinosi į socialiai pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje bei neapykantos kurstymo problematiką. Seminare dalyvavo ir dažnai diskriminuojamų socialinių grupių atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi. Vienas iš tokių dalyvių buvo Viktoras Topol, kurio pasakojimas ir tapo šio straipsnio priežastimi. „Kiekvienas mūsų savyje galime atrasti neįtikėtinai daug stiprybių. Esame pajėgūs nuveikti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Raktas į potencialą – tai mūsų protas.“

Nevena Lyubenova

Tai buvo įrodyta jau daugybę kartų. 21-ių metų Viktoro istorija dar vienas patvirtinimas, jog žmogaus galimybės yra neribotos. Jaunas vaikinas Viktoras gyvena Europos šalyje, kuri tokia panaši į manąją – su gausiu blokinių daugiabučių masyvu, panašia viešojo transporto sistema sostinėje ir su begaliniu noru keistis. Išskirtinė Viktoro istorija man tapo kliše virtusio posakio „nieko nėra neįmanomo“ gyvu įrodymu. Pasirodo, banalūs posakiai dažnai būna teisingi.

Viktoras gimė Vilniuje 1992 metais. Trečią dieną po gimimo jam buvo atlikta sudėtinga nugaros stuburo operacija. Operacijos metu pažeisti nerviniai audiniai tapo diagnoze visam gyvenimui.

„Gydytojai pranešė mano mamai, kad visą savo gyvenimą turėsiu praleisti lovoje. Tai išgirdęs mano tėvas iš karto atsisakė tėvystės ir paliko šeimą” – pasakojo Viktoras plačiai auditorijai, kurią sudarė jauni žurnalistai iš Italijos, Latvijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos, Kroatijos, Bulgarijos bei Lietuvos.

„Kai man buvo treji metai, netikėtai pradėjau bėgioti aplink stalą. Medikai buvo šokiruoti tokio progreso. Deja, problemos šiuo įvykiu nesibaigė“, – atviravo Viktoras.

„Kai užaugau, supratau, jog visą savo gyvenimą, buvau įspraustas į rėmus. Gyvenau, taip, kaip iš manęs buvo tikimasi“ – tęsė pasakojimą jaunuolis. Kai Viktorui sukako 11 metų, jo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo. „Tik pradėjus lankyti mokyklą man sakė, jog aš esu kitoks. Bet ar tai reiškia, jog esu blogesnis? Po kurio laiko aš pradėjau mokytis namuose. Uždarytas tarp keturių sienų nusprendžiau nustoti daryti, tai, ko iš manęs tikimasi. Žinojau, kad nenoriu visą gyvenimą sėdėti prie stalo ir atsakinėti į skambučius, nors būtent tokia mano karjeros perspektyva daugeliui atrodė vienintelė įmanoma. Nusprendžiau įgyvendinti savo svajones“, – sakė Viktoras. Vežimėlio pagalba judantis jaunuolis, kuris šiandien yra sportininkas, lektorius, šokėjas,  jaučiasi laimingas, galėdamas gyventi kaip laimėtojas, nevaržomas savo fizinės negalios.

Viktoras yra daugkartinis Europos ir pasaulio lengvojo kultūrizmo čempionas neįgaliųjų kategorijoje. Jaunuolis turėjo, atrodo, neįgyvendinamą svajonę – šokti breiką. „Lietuva ieško talentų“ laidoje jis tai padarė. Viktoras kartu su savo draugais I.L.I Crew šoko breiką. „Natūralu, jog man tai padaryti nėra labai lengva, tačiau nenorėjau, kad mano negalia stabdytų mane siekiant savo tikslų“, – teigė Viktoras.

Jaunuolis teigia, kad judėjimo negalią turintys žmonės, dažnai žiniasklaidos yra ignoruojami. „Negalios vis tik nenulemia kojos ar nugara. Svarbiausia – mintys“, – sako Viktoras ir priduria, jog žmonės apie savo sveikatą pradeda galvoti tik tada, kai suserga. „Susirgus norisi grąžinti buvusią savijautą, kuomet atrodo, galėjome daryti viską. Pasveikus apie skausmą ar ligas pamirštama taip pat greitai, kaip ir apie dėkingumą, jog esame sveiki”- baigia pokalbį Viktoras.