Vasario mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.
Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: VASARIS 2020
Vasario mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.
MIGRACIJA
Lietuvos žiniasklaidoje vasario mėnesį pasirodė 278 publikacijos migracijos tema. Iš jų – 136 darbai, kurių pagrindinė tema buvo migracija. Raktažodis „imigrantai“ buvo naudojamas dažniausiai – 177 žiniasklaidos darbuose, tuo tarpu „migrantas“ 107, o „pabėgėliai“ 40 publikacijų.
19-oje iš 278 publikacijų buvo kalbinamas migraciją patyręs žmogus. 11-oje iš jų kalbintieji buvo lietuviai užsienio šalyse arba grįžę į Lietuvą emigrantai – tai susiję su šį mėnesį labiausiai plėtojama Brexit ir jo įtakos Jungtinėje Karalystėje esantiems lietuvių migrantams tema. Kituose darbuose daugiausiai buvo kalbinami ekspertai – ypatingai ekonomistai (44 darbai) ir politikai (33 darbai).
Migrantai labiausiai aptariami šiuose kontekstuose: Brexit (33 publikacijos), Lietuvos demografija (30), įdarbinimas (26), migrantų įtaka ekonomikai (20), Europos įstatymai, susiję su migracija (18), nusikaltimai (17).
Istorijos apie nusikaltimus buvo pranešimo pobūdžio publikacijos, kalbančios apie policijos įtariamą dokumentų klastojimą – šiuose pranešimuose imigrantai buvo minimi kaip vieni iš tų, kurie naudojasi šia paslauga. Tuo tarpu istorijos apie Brexit daugiausiai analizavo būsimą lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, padėtį arba prognozavo galimą gyventojų prieaugį Lietuvoje.
Galima pastebėti, kad šį mėnesį teigiamų publikacijų skaičius pirmą kartą pranoko neigiamas publikacijas. Nemažai šio skaičiaus sudaro straipsniai, kalbinantys teigiamai apie atvykstančius į Lietuvą migrantus atsiliepiančius ekonomistus. Taip pat daugiau teigiamų darbų yra ir apie migrantus, atvykstančius iš karo paveiktų regionų.
Nacionalinėje ir regioninėje spaudoje trūksta teigiamų darbų apie migrantus: šį mėnesį buvo rasta tik viena teigiama publikacija, tuo tarpu neigiamų – 9. Dauguma teigiamų publikacijų apie migrantus pasirodo internete – 27 iš 29.
Teigiama tendencija atsispindi ir antraštėse:
„Migrantų vaikai mokėsi atpažinti emocijas – dažniausiai šypsosi prisiminę savo kraštą“ (Etaplius.lt, Jonavoszinios.lt)
„Noriu, kad pabėgėliai čia nesijaustų svetimi“ (Žmonės)
Visgi neigiamų antraščių vis dar galima atrasti.
„Nelegalai toliau plūsta į Europą“ (Vakaro žinios)
„Lietuvoje kursis getai? / Užsieniečiai keičia lietuvius“ (Vakaro žinios)
PSICHIKOS SVEIKATA
Vasario mėnesį rastos 86 publikacijos, susijusios su psichikos sveikata, iš jų – 26 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema.
Psichikos sutrikimų turintys asmenys buvo kalbinti dviejose publikacijose – kalbant apie psichikos sveikatos centro teikiamą gydymą bei pasakojant savo gyvenimo istoriją. Abu straipsniai buvo publikuoti tv3.lt. Kiekybiškai matomas balso suteikimo aspekto sumažėjimas – praeitą mėnesį kalbintųjų buvo šeši.
Išaugęs teigiamų publikacijų skaičius daugiausiai susijęs su išsamiai apie psichikos sveikatą kalbančių straipsnių pagausėjimu, atsiranda aktyviai su visuomenės stigma kovojančių straipsnių („Psichikos sveikatos centro vadovė: „Gaila, žodis „psichiatras“ vis dar kelia neigiamų emocijų“, tv3.lt). Psichikos sveikatos klausimus bandoma narplioti ir regioninėje žiniasklaidoje („Mokinių jausena ne mažiau svarbi nei pažymiai“, gargzdai.lt). Pateiktas straipsnio pavyzdys yra vienas iš 11 publikacijų apie vaikų psichikos sveikatą vasario mėnesį. Tokių straipsnių padidėjimas gali būti siejamas su 2020-ųjų metų paskelbimu Vaikų emocinės gerovės metais.
Dažniau nei įprastai žiniasklaidoje pasirodydavo žinomų žmonių vartojamas žodis „psichas“ neigiamame kontekste:
„<…> žmogus tikrai turi atrodyti kaip totalus banditas ar psichas, kad atbėgtų į Prezidentūrą ir veržtųsi į ceremoniją <…>“ (citata iš delfi.lt)
„Joks jis ne psichas. Jis – normalus vyras. Vedė, dirba, net gi nori ir gali turėti vaikų. O, kai jo ir kažkieno charakteriai nesutampa, tuomet ir prasideda psichas.“ (citata iš tv3.lt)
SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Vasario mėnesį buvo rasta 241 publikacija Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika. Iš jų – 31 darbas, kurio pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija.
Šį mėnesį vėl daugiausiai pasirodė sąvoka „homoseksualas“ – 117 kartus. Mažiausiai žiniasklaidoje minima grupė yra lesbietės – jos minėtos 12-oje publikacijų šį mėnesį, dažniausiai kalbant bendrai apie LGBT bendruomenę.
15-oje publikacijų buvo kalbinamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (6 transseksualūs arba translyčiai asmenys, 9 gėjai); gruodžio mėnesį tokių publikacijų buvo 26. Galima pastebėti, kad po pakilimo, patirto sausio mėnesį dėl gėjų poros laimėtos bylos EŽTT, kalbintųjų skaičius vėl nukrito.
Šį mėnesį temos, kurių kontekste buvo dažniausiai aptariama LGBT bendruomenė buvo Stambulo konvencija (10), neapykantos kalba (15), LGBT asmenų istorijos (11). Kitos temos, kuriose minima LGBT bendruomenė, apima Lietuvos politiką bei laisvalaikio temas.
Sausį pakilęs teigiamų publikacijų skaičius dėl EŽTT laimėtos bylos šį mėnesį nukrito, bet išliko didesnis nei gruodį. Didžiąją dalį pozityvių publikacijų sudarė interviu žanro darbai, kuriuose asmenybės teigiamai pasisakydavo apie LGBT bendruomenę (pavyzdžiui, „81-erių DJ Wika: „Senatvė gali būti milžiniška motyvacija gyvenimui“, 15min.lt). Neigiamos publikacijos dažnai kalba apie Stambulo konvenciją ir socialinės lyties įteisinimą, taip pat mini LGBT bendruomenę kituose Lietuvos politikos kontekstuose, dažnai įvardinant ją, kaip griaunančią Lietuvos valstybę ir jos vertybes (pavyzdžiui, „Paskutinis politinio lavono pirstelėjimas?“[1], Laisvas laikraštis, „Simonas Kroydonas nuo mafijinės teisėsaugos pabėgo į Londoną“[2], Laisvas laikraštis, „Tėvynė“, Radviliškio kraštas).
Svarbu paminėti, jog Lietuvos žiniasklaida, rašydama apie NBA sportininko Dwyane Wade translytės atžalos prašymą į ją kreiptis „ja“, vartojo neteisingą kalbą, tai yra, toliau jo dukterį įvardino kaip berniuką ir vartojo vyriškus įvardžius:
„D.Wade’as prakalbo apie tai, kaip jo berniukas nusprendė tapti transseksuale“ (sportas.lt)
„Nuo šiol jo 12-metis sūnus bus vadinamas dukterimi. To norėjo pats Zaya.“ (Lrytas.lt)
Publikacijų apie LGBT vis dar trūksta regioniniuose leidiniuose – iš 31 darbo, kuriame pagrindinė tema buvo LGBT bendruomenė, nei vienas iš jų nepateko į regioninę spaudą. Didžioji dalis tokių publikacijų atsiranda internete (25).
MUSULMONAI
Vasario mėnesį publikacijų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 453 (333 publikacijose buvo minimi musulmonai, 135 publikacijose – islamistai). 60 iš jų musulmonų bendruomenė (52) arba islamistai (8) buvo pagrindinė tema.
Sąvoka „islamistas“ publikacijose yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų veiksmus, išskyrus publikaciją, pasirodžiusią tiek internete, tiek spaudoje, kurioje buvo aptariamos pasaulio aktualijos („Pasikliauti šiame pasaulyje galime tik savimi“, respublika.lt). Čia itin nepagarbiai atsiliepiama apie musulmonų tikėjimo žmones, migravusius į Europą, ir sąvokos „musulmonas“ bei „islamistas“ yra naudojamos sinonimiškai.
Pagrindinės temos šį mėnesį buvo teroristiniai išpuoliai (61), iš kurių daugiausiai buvo aprašomi islamistų veiksmai bei teroristinis išpuolis prieš migrantų bendruomenę Vokietijoje, rytų-vakarų santykiai (60), diskriminacija prieš musulmonus, ypatingai kalbant apie išpuolius Jungtinėje Karalystėje bei protestus Indijoje (62). Svarbu paminėti, kad šios publikacijos dažniausiai būna neutralūs pranešimai – tam tikrą krūvį turintys darbai paprastai atsiranda laisvalaikio tipo tematiką turinčiuose darbuose arba Lietuvos kontekste aptariant pasaulio aktualijas.
Lietuvos kontekste vasario mėnesį pasirodė 99 publikacijos. Galima pastebėti, jog teigiamų publikacijų skaičius per paskutinius mėnesius išaugo, o neigiamų – sumažėjo ir išsilaikė. Teigiamų darbų skaičiaus padidėjimas siejamas su publikacija, aptariančia neapykantos nusikaltimus, pasklidusia po daugybę portalų bei leidinių (pradedant nuo Vakarų ekspreso „Neapykantos incidentai vis dar išlieka opia problema“), bei Lietuvos musulmonų organizacijos vadovo Ahmedo Farazo žodžiais, nuskambėjusiais knygų mugės metu, kuriais buvo siekiama panaikinti stigmą, supančią musulmonus (pavyzdžiui, „P.S. Krivickas. Septynios džiugės iš Vilniaus knygų mugės (nuotraukos)“, Alkas.lt). Iš viso musulmonai arba musulmonų bendruomenės atstovai buvo pakalbinti 14 publikacijose.
Taip pat minėtinas straipsnis, griaunantis stereotipus apie musulmonų bendruomenę ir jų dažnai generalizuojamą kultūrą („Kultūrų tyrinėtojas E. Račius: ieškokime panašumų, o ne skirtumų“, Alfa.lt).
TAUTINĖS BENDRIJOS
LENKAI
Vasario mėnesį pasirodė 318 publikacijos, kalbančios apie lenkų tautinę bendriją; 86 darbuose lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema.
Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima Lietuvos politikos (76) arba Lietuvos istorijos (89), ypatingai Vasario 16-osios ir su šia diena susijusių publikacijų, kontekste. 15-oje darbų – tiek pat, kiek ir praeitą mėnesį – buvo cituojamas lenkas ar lenkų bendruomenės atstovas, ir tai labiausiai buvo galima pastebėti Kovo 11-osios kontekste, kuomet buvo kalbinamas signataras Česlavas Okinčicas ar susilaikiusieji nuo balsavimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Kalbant apie kontekstą, galima pastebėti, jog nei vienas rodiklis didelių pakitimų neturėjo. Neigiamas kontekstas daugiausiai pasireikšdavo kriminaliniuose kontekstuose, kuriuose būdavo pabrėžiama nusikaltusiojo tautybė, arba istoriniuose kontekstuose, ypatingai kalbant apie 1918-20m. Nepriklausomybės kovas.
Tuo tarpu minėtina „Šiaurės Atėnų“ solidarizacija su vieninteliu Lietuvoje lenkų kalba leidžiamu dienraščiu „Kurier Wilenski“, kuris šiais metais negavo valstybės paramos („Solidarizuojamės su „Kurier Wilenski“, Šiaurės Atėnai).
RUSAI
Vasario mėnesį pasirodė 434 publikacijos, mininčios rusų tautinę bendriją – iš jų 71 darbas, kur pagrindinė tema buvo rusų tautinė bendrija.
Rusų bendruomenė buvo dažniausiai minima Lietuvos-Rusijos politikos (74), Lietuvos politikos (53), daugiausiai saugumo temomis, istoriniame (70), propagandos (72) tematikos kontekstuose. Tekstų apie propagandą skaičiaus išaugimas nėra stebinantis – 53 iš 80 publikacijų apie propagandą buvo apie šį mėnesį garsiai nuskambėjusį įvykį Klaipėdos mokykloje, kur mokytoja rusų kalbos pamokos metu šališkai pasisakė apie dabartinę Rusijos valdžią.
Septyniuose darbuose buvo cituojamas rusų tautybės asmuo, daugiausiai interviu tipo darbuose, kuriuose jie buvo kalbinami verslo ar laisvalaikio temomis. Tai trylika darbų mažiau nei sausio mėnesį.
Matomas teigiamo konteksto išaugimas, lyginant su gruodžio ir sausio mėnesiais – tam daugiausiai įtakos turi publikacijos, susijusios su kultūriniais renginiais ir jų metu giriama rusų kultūra. Tuo tarpu neigiamas kontekstas dažniausiai pasireiškia kalbant apie istoriją arba kriminalinių istorijų kontekste. Vis dar nevengiama publicistiniuose darbuose pasitelkti ruso, gausiai vartojančio alkoholį, stereotipą.
ŽYDAI IR JUDAIZMAS
Vasario mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 663 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą; 263-ose iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema.
Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 47 publikacijose (tuo tarpu sausio mėnesį – 42), daugiausiai žydų kultūros arba diskriminacijos prieš jų bendruomenę kontekste, įskaitant ir tyrimą dėl antisemitinių įžeidimų, adresuotų Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky.
Temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų kultūra (53 darbai), žydų istorija Lietuvoje (171) bei Lietuvos istorija (134), diskriminacija bei neapykantos nusikaltimai prieš žydus (30). Pastaroji tema apėmė daugiausiai pranešimo tipo publikacijas, kalbant tiek apie antisemitinius įžeidimus Kukliansky, tiek apie paminklo, skirto žydų žudynių aukoms atminti, išniekinimą Vilniuje. Taip pat 53 publikacijos buvo apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusio Japonijos ambasadoriaus Čiunės Sugiharos, išdavusio to meto žydams tranzitines vizas, paminėjimą.
Matoma, jog teigiamų publikacijų skaičius yra išaugęs santykinai smarkiai, ypatingai turint omenyje sumažėjusį visų publikacijų skaičių. Vienos priežasties tam nėra – pasirodė straipsnių, kalbančių apie žydų kilmės Lietuvos piliečius, prisidėjusius prie Lietuvos nepriklausomybės („Gynę savo pažadėtąją žemę“, Panevėžio balsas; „Paroda už Lietuvos laisvę kovojusiems žydams“, Šiaulių kraštas), taip pat mininčių ir įamžinančių litvakus regionuose bei užtariančių žydų bendruomenę persirengimo žydų personažais Užgavėnių metu klausimu.
Neigiamos publikacijos neretai sukdavosi aplink Lietuvos žydų istoriją, generalizuojant žydų tautą, kaip nusikaltusią prieš lietuvius, ir pabrėžiant šiuos nusikaltimus tam, kad būtų galima įrodyti tautos kaltę (pavyzdžiui, „Tiesa (nieko nenutylint) apie lietuvių ir žydų santykius“, Lietuvos aidas). Trečdalis neigiamų publikacijų apėmė darbus apie Užgavėnes, kur tautybę parodijuojantys šventės dalyviai buvo aprašomi kaip atliekantys itin stereotipizuojančius veiksmus.
Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 29-iose publikacijose, daugiausiai kituose religiniuose ar istoriniuose kontekstuose.
ROMAI
Vasario mėnesį buvo rastos 245 publikacijos (145-iomis daugiau nei sausio mėnesį), mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 40 darbų, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Tokį išaugusį publikacijų skaičių galima tiesiogiai sieti su vasarį švenčiamomis Užgavėnėmis, kurių metu šventės dalyviai vis dar linkę persirengti romų tautinę bendruomenę sukarikatūrinančiais personažais.
Sąvoka „romas“ buvo vartojama 92 kartus, o „čigonas“ 194 kartus. 41 publikacijoje galima rasti abi sąvokas, dažniausiai tuose darbuose, kurie dedikuoti romų bendruomenės padėčiai Lietuvoje ir kuriuose yra kalbinami romų bendruomenės atstovai. Visgi dešimtyje publikacijų sąvokos „romas“ ir „čigonas“ buvo naudojamos sinonimiškai, neretai neigiamame kontekste, ypatingai kalbant apie romų taborą ir nusikaltimus.
Raktažodžio „čigonas“ išaugimą taip pat galima sieti su Užgavėnėmis (tiek santykinai su sąvoka „romas“, tiek lyginant su praeitu mėnesiu), kadangi dauguma straipsnių, aprašančių šią šventę, vartoja būtent šią sąvoką.
Vasarį romų tautybės asmenys arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinti 23-iose publikacijose, daugiausiai susijusiose su neigiamai apie Panevėžio romų bendruomenę atsiliepusia knyga. Tai yra dar labiau išaugęs skaičius, lyginant su praeitais mėnesiais.
Svarbu paminėti ir tai, jog šį mėnesį atsiranda daugiau darbų, skirtų išskirtinai romų bendruomenės padėčiai Lietuvoje apibūdinti; juose kalbinami romų bendruomenės atstovai turi galimybę destigmatizuoti visuomenės požiūrį į savo bendruomenę („Nesame iš kitos planetos“, Šiaulių kraštas; „Dėl patyčių brolį praradusi romė Rasma: „O tėvai dar iki šiol vaikus gąsdina čigonais“, 15min.lt) bei išsklaidyti mitą, jog romams nerūpi juos žeidžiančios Užgavėnių tradicijos („Šventinė tradicija ar patyčios? Piktinasi „žydukų“ ir „čigonų“ personažais“, tv3.lt).
Nepaisant to, jog teigiamų publikacijų skaičius vasarį išaugęs labiau nei įprastai, tą patį galima pastebėti žiūrint ir į neigiamas publikacijas. Didžioji dalis neigiamų darbų yra susijusi su Užgavėnių švente (59), kur galima rasti tokių citatų, kaip:
„Išsibarstę po muziejaus teritoriją, šventės dalyvius sveikino velniai, raganos, nuotakos, laibakakliai garniai ir apsukrios čigonės.“ (Kauno.diena.lt)
Taip pat buvo galima rasti ir kitų neigiamų stereotipų, įprastai pasirodančių žiniasklaidoje bei siejančių romų bendruomenę su polinkiu į nusikalstamumą (pavyzdžiui, „Klaipėdos policija nutvėrė seną „pažįstamą“: kišenvagis tykodavo išmaniųjų telefonų“, Kauno.diena.lt), pasirenkančių pabrėžti nusikaltusio žmogaus tautybę kaip pagrindinį jo skiriamąjį bruožą („Kalvariškę apvogė romė“, Žemaitis).
Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.
