01 kovo 2019
https://www.media4change.co/lt/reports/ziniasklaidos-monitoringas-vasaris-2019/?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-vasaris-2019&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-vasaris-2019
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: VASARIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų vasario mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: VASARIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų vasario mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos vasario mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis sausio mėnesį publikuota 97 žurnalistų darbų. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 32 kartus.

Vasario mėnesį apie romų tautinę mažumą kalbėta istorijos kontekste (pvz.Ragina Seimą Romų genocido dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ), nemažoje dalyje žurnalistų darbų kalbėta apie renginius ( 12 proc.), taip pat, kaip ir sausio mėnesį, romų tautinės bendrijos atstovai minėti kriminalų kontekste. Vasarį kriminalinių žinučių ir straipsnių gerokai mažiau nei sausį – tik 13 proc.

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – ne išsamūs straipsniai, o žinutės ir išplėstinės žinutės (atitinkamai 20 proc. ir 27 proc.). Didžiojoje dalyje žurnalistų darbų nekalbinami pašnekovai.

Pusė apie romų tautinę mažumą atrinktų darbų – neutralūs, 39 proc. žurnalistų darbų – neigiami, likę (11 proc.) – teigiami.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Teigiamame kontekste atsidūrė tekstai apie renginius. Pavyzdžiui, straipsnyje „Kai šventę kuriame patys”, išspausdintame laikraštyje  „Šilelis” pasakojama apie Vasario 16-osios proga suorganizuotą konkursą-koncertą, kuriame dalyvavo romų šeima. Taip pat kelios žiniasklaidos publikavo interviu su ansamblio „Sare Roma” vadovu Ištvanu Kvik, kuris kalbėjo apie artėjančią Tarptautinę Romų dieną.

80 proc. atrinktų darbų pateikiamas tik tekstas, be ekspertų, politikų, romų tautybės žmonių komentarų. Vasario mėnesį užfiksuota 9 žurnalistų darbų, kuriuose kalbinti romų tautybės asmenys.

Vasario mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 367 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (66 proc.), 15 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 19 proc. – teigiamame.

Daugiau nei pusėje atrinktų žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją pašnekovai nekalbinti (56 proc.), tačiau žydai Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš dažniausiai girdimų grupių – 12 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

1 pav. Vasario mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie žydų tautinę bendriją dažniausiai kalbinti valstybinių įstaigų darbuotojai ir žydai.

Daugumoje žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją (29 proc.) kalbėta apie renginius, konferencijas, skirtas žydų paveldui, istorija Lietuvoje aptarti. Beveik penktadalis žurnalistų darbų (19 proc.) analizuoja istorinius santykius, holokaustą, genocido nusikaltimus. Nemažai dėmesio skirta ir žydų tradicijoms (15 proc.). Žydų tautinė bendrija atsiranda ir Lietuvos politikos kontekste ( 13 proc.)

Vasario mėnesį atrinkti 370 žurnalistų darbai apie lenkų bei 662 žurnalistų darbų apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Maždaug du trečdaliai užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (68 proc.), teigiamų – 16 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduota taip pat 16 proc. žurnalistų darbų.

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose kalbama apie renginius (pvz. „Vilnius – paukščių namai” pasakojama apie inkilų konkursą, kuriame inkilus paukščiams kuria lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautų jaunimas ), apie socialines akcijas (pvz., straipsnyje Performansas Kaune nepaliko abejingų: nuo paminklo staltiesę nukabino ugniagesiai pasakojama apie menininko Vytenio Jako performansą Kaune, skatinusį atkreipti dėmesį į tautų draugystę).

Dalyje neigiamame kontekste atsidūrusių žurnalistų darbų kalbama apie politiką. Pavyzdžiui, prieš merų rinkimus pasigirdo skundų dėl Šalčininkų rajone dalijusių balsavimo lapelius  asmenų vykdytos agitacijos už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą ( Dėl galimo rinkėjų agitavimo socialdemokratai kreipėsi į VRK ).

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (64 proc.), regioniniuose leidiniuose (14 proc.) ir per radiją (7 proc.) bei televiziją ( 6 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (66 proc.), regioniniuose leidiniuose (13 proc.), nacionaliniuose leidiniuose (8 proc.) ir per televiziją (5 proc.).

Maždaug trečdalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (61 proc.), teigiamų – 19 proc, o neigiamų – 20 proc.

Vasario mėnesį apie rusų tautinę bendriją daugiausiai kalbėta politikos (22 proc.) kontekste. Taip pat nemažai žurnalistinių darbų buvo istorijos tematika (19 proc.)

Daugiau nei pusėje žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas  nekalbintas nei vienas pašnekovas (59 proc.). Rusų ir lenkų mažumų bendruomenių balsas girdimas itin retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

MIGRACIJA

Sausio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 133 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (42 proc.), išplėstinės žinutės (18 proc.) bei interviu (26 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka sausį – „migrantas“( 90 kartų), rečiausiai „pabėgėliai“ – 50 žurnalistų darbų.

2 pav. Vasario mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“ (91 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (69 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (10 proc.).

3 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (65 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 25 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 10 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste vasario mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Žurnalistų darbuose migracija sugrėsminama, nors neretai grėsmę perpasakoja pagrindiniai straipsnių herojai. Pavyzdžiui, straipsnyje  N. Puteikis: Europai grėsmę kelia musulmonai, bet mes išlaidaujame pirkdami geležį nusistatymą prieš migrantus išsako N. Puteikis, o straipsnyje Atvira tolimųjų reisų vairuotojo išpažintis: paralyžiuojančios dujos, įpykusios žmonos ir banditai su automatais  tolimųjų reisų vairuotojas pasakoja apie „pabėgėlių gaujas.“ Prancūzijos Kalės mieste.

Dažnai migrantai minimi kalbant apie darbo rinką ir ekonomiką. Viena iš vyraujančių temų, kad imigrantai užsieniečiai keičia lietuvius emigrantus. ( Lietuvos svertai prieš emigraciją – per menki ).

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie Lietuvos sprendimą priimti kelis pabėgėlius iš labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo ( Pabėgėlių agentūra sveikina Lietuvos sprendimą priimti pabėgėlius ). Taip pat žiniasklaidoje pasirodė keletas straipsnių ir žinučių apie Erasmus+ projektus, susijusius su migracijos tema (pvz., Elektrėnų kronikoje išspausdintas straipsnis „Migrantai – svajotojai be sienų?”)

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Vasario mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 98 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „orientacija“.

4 pav. Vasario mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“( 2 kartus).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Vasario mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 59 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai, valstybinių įstaigų darbuotojai, LGBT bendruomenės atstovams balsas suteiktas gan retai. Sausio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka bei itin daug dėmesio skirta Konstitucinio Teismo sprendimui, leisti Lietuvoje gyventi užsienyje susituokusiems LGBT bendruomenės nariams, tačiau Vasario mėnesį šios temos nublanko, tad rečiau kalbinti ir LGBT bendruomenės atstovai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis vasario mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (82 proc.), 4 proc. – teigiami ir 14 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai.

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (Pvz.: Testas rinkėjų tolerancijai: į valdžią pirmąkart kandidatuoja pabėgėlė ir atsiskleidęs gėjus )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis (pvz., Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas. Konstitucinis Teismas prieš šeimą )

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, Vakaro žiniose išspausdintame straipsnyje Nekaltos pamokėlės apie šeimų įvairovę kalbant apie lytinį švietimą mokyklose homoseksualumas prilyginamas propaganda: „Mokytojai baiminasi, kad už 160 eurų mokestį profesoriai ruošia jiems mokymus, kaip mokiniams perduoti seksualinių mažumų propagandos idėjas mokykloje, vadindami tai kvalifikacijos kėlimu.

Vasario mėnesį apie seksualinę orientaciją kalbėta ir politiniame kontekste. Žurnalistų dėmesio sulaukė savo seksualinės orientacijos neslepiantis kandidatas į Vilniaus miesto tarybą ( Testas rinkėjų tolerancijai: į valdžią pirmąkart kandidatuoja pabėgėlė ir atsiskleidęs gėjus ).

PSICHIKOS SVEIKATA

Per vasario mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 73 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 52 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 14 žurnalistinių darbų, o „psichikos ligonis“ – 6 žurnalistų darbuose.

Vasario mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsnių (53 proc.).

Kalbant apie kontekstą, dauguma vasario mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 76 proc.). 16 proc. darbų – teigiami, o 8 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį kalbama apie geruosius psichikos sveikatos sistemos pavyzdžius ( pvz., straipsnis Rokiškio psichiatrijos ligoninės modelis jau tapo pavyzdžiu kitų šalių specialistams )

Daugiausiai vasario mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

5pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (45proc.)

Tik 28 proc. analizuotų žurnalistų darbų apie psichinę sveikatą – autoriniai. Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik vienoje publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 56 žurnalistų darbuose.

Dauguma žurnalistų darbų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

RELIGIJA

Vasario mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 67 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus. Šis raktažodis paminėtas 3 atrinktuose žurnalistų darbuose. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 11 žurnalistų darbų. Nei vienas atrinktas žurnalistų darbas, kuriuose minimi musulmonai arba islamistai nepatenka į teigiamo konteksto kategoriją.  Iš 11 atrinktų darbų – 5 neigiamo konteksto ( pvz., N. Puteikis: Europai grėsmę kelia musulmonai, bet mes išlaidaujame pirkdami geležį).

Vasario mėnesį analizuota, kiek Lietuvos žiniasklaidoje kalbama apie islamistus ir musulmonus užsienio naujienų kontekste. Šia tema atrinkti 397 žurnalistų darbai.

Vasario mėnesį raktažodis „islamistas“ užsienio naujienų kontekste  paminėtas 227 kartus.  82 proc. žurnalistinių darbų, kuriuose minimas raktažodis „islamistas“ priskiriami neigiamam kontekstui. 14 proc. – neutraliam kontekstui ir 4 proc. teigiamam kontekstui.

Musulmonai užsienio naujienų kontekste minėti  224 kartus. Iš šių darbų, 32 proc. darbų – neutralūs. 34 proc. darbų musulmonai vaizduojami teigiamame kontekste ir 34 proc. – neigiamame kontekste.

Didžioji dalis iš vasario mėnesį atrinktų žurnalistų darbų religijos tema – neutralūs (68 proc.).

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt