Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos spalio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Spalio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta žurnalistų darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „gėjus“, „LGBT“ ir „homoseksualas“.

1 pav. Spalio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „gėjus“, rečiausiai – „transseksualas“.

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Spalio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 72 proc. darbų. Dažnai kalbinti LGL atstovai (23 proc. darbų).

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis spalio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (91 proc.), 5 proc. – teigiami ir 4 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, įvykiai, tyrimai.

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, festivalius.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose LGBT bendruomenė dažnai tapatinama su radikaliu liberalizmu, naikinančiu nusistovėjusias konservatyvios visuomenės tradicijas.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis spalio mėnesį publikuota 51 žurnalistų darbas. Netinkama sąvoka „čigonai“ paminėta 47 proc. šių darbų.

Spalio mėnesį daug kalbėta apie romų tautinės bendrijos padėtį Lietuvoje  (53 proc. darbų). Dažniausiai žiniasklaidos diskurse apie romų tautinę bendriją dominuoja kriminalai, tad ir spalis – ne išimtis. Žinutės ir straipsniai apie nusikaltimus, kuriuose minima romų tautinė bendrija, sudaro 29 proc. visų atrinktų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – straipsniai (38 proc.). Spalio mėnesį 47 proc. atrinktų darbų nekalbinti pašnekovai. Tačiau itin dažnai kalbinti romų tautinės bendrijos atstovai ( 43 proc.). Reikia pastebėti, kad procentas išauga, nes nemažai žiniasklaidos priemonių perpublikavo vieną socialinės komunikacijos kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ straipsnį “Romų tautybės Romanas: tautybė man – kaip neigiamas štampas”.

Spalį atrinktų darbų neutralaus ir neigiamo konteksto balansas – labai panašus (atitinkamai 41 proc. ir 45 proc.). Ankstesniuose stebėjimuose dominavo tendencija, jog neigiamo konteksto darbų apie romų tautinę bendriją daugiau nei teigiamo.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami tyrimai, faktai. Pavyzdžiui, straipsnis “Romų nedarbą lemia ne kilmė, bet socialinės aplinkybės”.

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Teigiamo konteksto darbams priskiriami ir straipsniai, reportažai, kuriuose analizuojamos grupės atstovai dalijasi savo patirtimi, pavyzdžiui, straipsnis “Romų tautybės Romanas: tautybė man – kaip neigiamas štampas”.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus (pvz., Policija Vilniaus romų tabore sulaikė gerai žinomą nėščią narkotikų prekeivę )

Spalio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 323 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (87 proc.), 3 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 10 proc. – teigiamame.

Maždaug kas trečiame analizei atrinktame žurnalisto darbe kalbinti pašnekovai. Žydai Lietuvos žiniasklaidoje – viena iš dažniausiai girdimų grupių.

Spalio mėnesį užfiksuoti 157 darbai, kurių pagrindinė tema buvo lenkų tautinė bendrija, bei 123 darbai, kurių pagrindinė tema buvo rusų tautinė bendrija.

Didžioji dalis užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (88 proc.), teigiamų – 9 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduota 3 proc. žurnalistų darbų.

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (69 proc.), regioniniuose leidiniuose (7 proc.) bei per televiziją (16 proc.).

Didžioji dalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (79 proc.), teigiamų – 12 proc., o neigiamų – 9 proc. Apie rusų tautinę bendriją daugiausiai kalbėta istorijos kontekste.

Maždaug pusėje atrinktų  žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas  nekalbintas nei vienas pašnekovas. Rusų ir lenkų mažumų bendruomenių balsas žiniasklaidoje girdimas retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

MIGRACIJA

Spalio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 97 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (51 proc.), išplėstinės žinutės (9 proc.).

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka spalį – „migrantas“(58 kartus), rečiausiai „pabėgėliai“ – 28 žurnalistų darbai.

2 pav. Spalio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“ (58 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (56 proc.) ir kalbėta per radiją (12 proc.).

3 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (89 proc.), likę 8 proc. atrinktų darbų – teigiami. Neigiamo konteksto žurnalistų darbų apie migraciją spalio mėnesį užfiksuota 3 proc. Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta migrantų integracijos tema.

RELIGIJA

Spalio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 138 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie musulmonus ir islamistus.  Spalio mėnesį raktažodis “islamistas” lietuviškų naujienų kontekste iš viso nepaminėtas. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 25 žurnalistų darbuose.

Didžioji dalis atrinktų žurnalistų darbų apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste – neutralūs (ūš proc.), likę – teigiami. Publikacijų, kuriose lietuviškų naujienų kontekste musulmonai būtų vaizduojami neigiamame kontekste – neužfiksuota.

Spalio mėnesį atrinkti 113 žurnalistų darbai, kuriuose minėti raktažodžiai „krikščionybė“ arba „judaizmas“. Beveik pusė jų –  straipsniai (45 proc.). 86 proc. atrinktų darbų – neutralūs, 13 proc. – teigiami.  Straipsniuose apie krikščionybę bei judaizmą pašnekovai kalbinti  beveik pusėje atrinktų darbų.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per spalio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 75 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 59 žurnalistų darbų. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 1 žurnalistų darbe, o „psichikos ligonis“ – 11. Spalio mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (67 proc.).

Kalbant apie kontekstą, pusė spalio mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 78 proc.). 20 proc. darbų – teigiami, o 2 proc. – neigiami.

Daugiausiai spalio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

4 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (65 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Psichikos sutrikimų turintis žmogus nekalbintas nė karto. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 56 proc. atrinktų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmeninti, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

Beveik ketvirtadalyje ( 23proc.) atrinktų darbų apibūdinami psichikos sutrikimai, 17 proc. kalbėta apie pagalbą bei 13 proc. apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių integraciją.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt