Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos spalio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Spalio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 118 žurnalistinių darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „orientacija“. Lietuviškų naujienų kontekste spalio mėnesį nekalbėta apie lyties keitimą.

1 pav. Spalio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“.

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti. Spalio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 57 proc. darbų. Tačiau dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. Lesbietė kalbinta tik kartą, gėjus – 6, o homoseksualaus žmogaus šeimos narys – 2 kartus. Taigi, žiniasklaidos diskurse homoseksualumas – abstraktus, nuasmeninamas.

2pav. Spalio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis spalio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (77proc.), 10proc. – teigiami ir 13proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami
faktai, tyrimai. (Pvz. Tyrimas „Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometras“ ) 

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Kino išsišokėlis Romas Zabarauskas atvirai – apie vaikiną, vaikus ir kūrybą )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: Netradicinės orientacijos Šakiųmerui – kaltinimai priekabiavimu)

Spalio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka. Kartais šiuose straipsniuose LGBT bendruomenė vaizduojama, kaip ardanti „tradicinę visuomenę“. Pavyzdžiui, straipsnyje Šeimas kausto baimė apariama Konstitucino teismo byla dėl užsienyje susituokusių homoseksualų teisių Lietuvoje. Neigiamas straipsnio tonas matyti jau straipsnio pradžioje: „Jei nesipriešinsime, jau greitai skinsime pirmuosius šios tolerancijos vaisius. Greičiausia, tradicinės šeimos sąskaita.“

Prasidėjus kandidatų į prezidentus rinkimų kampanijos periodui, LGBT bendruomenė dažniau atsiduria politikos kontekste. Kandidatai aptardami šeimos sąvoką dažnai mini homoseksualių žmonių santuokos klausimą.

Kai kuriuose žurnalistų darbuose už homoseksualų teises kovojančių žmonių veikla prilyginama propaganda. Tai ypač pasitaiko interviu arba komentaruose. Pavyzdžiui, viename iš interviu, pašnekovas teigia, kad švietimo sistema – „šeriama” gėjų, lesbiečių ir transeksualų politinius reikalavimus remiančia propaganda.” ( D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių ) . Kitame komentare tos pačios lyties santykiai apibūdinamos, kaip homoseksualių žmonių skleidžiama propaganda: „Pirma, pasirodo, lietuviai yra labai atsparūs, jeigu taip galima pasakyti, „laisvos meilės“ propagandai, kuri Europoje įgavo neregėtą mastą – tokį, kad
heteroseksualai joje jau pradeda jaustis kaip mažuma ar net iškrypėliai.” ( Vyro ir moters santuoka ar laisva partnerystė – ko nori Lietuva? )

Žiniasklaidoje diskusija seksualinės orientacijos tema vyksta, tačiau dauguma žurnalistinių darbų (66proc.) – ne autoriniai, o pateikti naujienų agentūrų arba autorystė nenurodoma.

PSICHINĖ SVEIKATA

Per spalio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 82 publikacijose. Užfiksuoti 45 straipsniai bei 15 interviu.

Kalbant apie kontekstą, dauguma spalio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų – neutralūs ( 63 proc.). 22 proc. darbų – teigiami, o 14 proc. – neigiami. Daugiausiai spalio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

3pav. Apie psichinę sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (72proc.).

Šiek tiek daugiau nei pusė (57 proc.) žurnalistų darbų apie psichinę sveikatą – autoriniai, tačiau psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik 11 publikacijų.

Dauguma žurnalistų darbų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai, dažniausiai straipsniuose bei pranešimuose apie nusikaltimus.

MIGRACIJA

Spalio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 137 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (41 proc.). Nemažai ir išplėstinių žinučių (30 proc.).

Dažniausiai žiniasklaidoje sutikta sąvoka spalį – „migrantas“( 66 kartus), imigrantai ir pabėgėliai minėti 46 žurnalistų darbuose.

4pav. Spalio mėnesį žurnalistų darbuose migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“(66 kartai),

29 žiniasklaidos darbai – autoriniai. Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (74 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (12 proc.).

5pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (72 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota du kartus dažniau nei teigiamame.

Neigiamame kontekste spalio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Nemažai pranešimų – apie nusikaltimus, pavyzdžiui, bandymą nelegaliai kirsti sieną ( Pasieniečių „laimikis“: latviai automobiliuose gabeno 12 nelegalių migrantų ). Keliuose pranešimuose migracija sugrėsminama – tikinama, kad migrantai pavojingi Lietuvos žmonių saugumui: „Šiuo atžvilgiu ukrainiečių srautas, atvykstantis į Baltijos valstybes, Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, su savimi atsigabena bendravimo įgūdžius. Tai nelabai skiriasi nuo buvusių kariuomenės narių, teroristų, karo zonų dalyvių atvykimo. “ ( Ekspertas: migrantai iš Ukrainos gali kelti grėsmę ES šalims ) arba kelia pavojų ekonominiam stabilumui ( Politologas: Europa „išpumpavo“ visus darbingus Lietuvos gyventojus ). Taip pat neigiamame kontekste migracija atsiduria kalbant apie Europos Sąjungos numatytus įstatymus. Vakaro Žinių straipsnyje „Už pabėgėlius Turkijoje mokame milijonus“ pabėgėliai vadinami „nelegalais“.

Teigiamuose žurnalistų darbuose, kurių būta tik 8 proc., dažniausiai kalbėta apie pabėgėlius. Dominavo pabėgėlių integracijos tematika („Nepatogaus kino“ filme psichologė pabėgėliams – vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu), apie šią grupę užsimenama žurnalistų darbuose apie renginius pabėgėliams (Futbolo aikštėje susitiko su pabėgėlių vaikais).

RELIGIJA

Atliekant spalio mėnesio žiniasklaidos monitoringą religijos tema, pastebėta, kad mažiausiai kalbėta apie islamistus. Žiniasklaidos darbuose dažniausiai minėti musulmonai ir krikščionys.

6pav. Spalio mėnesio lietuviškų naujienų kontekste raktažodis „islamistas“ paminėtas 4 žiniasklaidos darbuose.

Žurnalistų darbuose religijos tema retai kalbinami pašnekovai. Spalio mėnesį 16 žurnalistų darbų kalbinti žmonės, iš kurių: ekspertai (3 kartus), vyskupas (5 kartus), arkivyskupas (2 kartus). Straipsnyje Mes lygūs. Pirmoji pastorė Lietuvoje: „Vyrui būti kunigu garbė, o moteriai – vis dar gėda“ kalbinta pirmoji pastorė Lietuvoje.

7pav. Spalio mėnesio žiniasklaidos diskurse apie religiją dominuoja straipsniai.

Didžioji dalis iš spalio mėnesį atrinktų 65 žurnalistų darbų religijos tema – neutralūs (94 proc.).

Musulmonai neretai minimi kalbant migracijos tema. Dažnai daroma prielaida, kad dauguma migrantų išpažįsta islamą. Žurnalistų darbuose kalbama apie islamą išpažįstančių žmonių integraciją ( Prancūzų filosofas: krikščionybė gali padėti žmonijai išbristi iš krizės ) Kai kuriuose darbuose islamas supriešinamas su krikščioniskąją Europa, todėl musulmonai vaizduojami kaip „okupantai“, „įsibrovėliai“: „Ir neteisinam savo neveiklumo, jog po šimto metų užplūs
musulmonai ir nieko nebereikės. O kam laukti musulmonų, kai gražėjančia bažnyčia galim džiaugtis jau šiandien ir žinoti, jog bent vienas centimetras atgijo ir mano aukos dėka. “ (Straipsnis: Skubėkime daryti gera)

Krikščionybė aptariama politikos kontekste. Religija apibrėžiama, kaip priemonė išgelbėti migracijos politikos priblemų krečiamai Europai (Prancūzų filosofas: krikščionybė gali padėti žmonijai išbristi iš krizės ) . Bažnyčios bendruomenės atstovai komentuoja ir artėjančius rinkimus Lietuvoje ( Vyskupas S. Tamkevičius: nepasiklyskite tarp detalių ). Nemažai naujienų susiję su Vyskupų Sinodu.

TAUTINĖS MAŽUMOS

Apie romų tautybės asmenis publikuoti 97 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 23 kartus, daugiausia (11 publikacijų) ir žinutėse (5 publikacijos). Daugiau nei pusė žurnalistų darbų, kuriuose paminėta sąvoka „čigonai“, yra neigiamo konteksto (61proc.), maždaug trečdalis (30 proc.) – neutralūs.

Kalbant bendrai apie žurnalistų darbus, kuriuose minėti apie romai, neigiamo konteksto kategorijoje atsiduria 36proc. darbų. Pusė publikacijų – neutralios, o štai teigiamame kontekste romų bendruomenė vaizduojama tik 10 proc. žurnalistų darbų.

Spalio mėnesį atrinkti 126 žurnalistų darbai apie lenkų arba rusų tautines mažumas Lietuvoje. Žiniasklaida daugiau dėmesio skyrė lenkų tautinei mažumai. Įvairiuose žurnalistų darbuose spalio mėnesį ši paminėta 90 kartų.

Dauguma užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (63 proc.), tačiau teigiamų – tik 10 proc. Aleksander Radczenko komentare detaliai apžvelgiama Lietuvos lenkų padėtis šalyje. Autorius pabrėžia, kad lenkų bendruomenė Lietuvoje nori vieno dalyko – pagarbos.

Ganėtinai didelį neigiamų naujienų srautą nulėmė nusikalstama schema, pagal kurią esą Lietuvoje įdarbintiems Lenkijos piliečiams, gydymo paslaugas apmokėjo Lietuva ( Iš namų kojos neiškėlusių lenkų gydymą apmokėjo Lietuvos gyventojai ). Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (76 proc.), regioniniuose leidiniuose (8 proc.) ir per televiziją (8proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę mažumą taip pat publikuota internetinėje erdvėje (70 proc.). Tačiau apie rusus kalbėta mažiau – užfiksuoti 55 žurnalistų darbai, kurių absoliuti dauguma – neutralios publikacijos. Spalio mėnesį daugiausia kalbėta apie Lietuvos-Rusijos santykius ( 30 proc. žurnalistinių darbų). Rusų tautinė mažuma aptariama ir propagandos kontekste (15 proc. žurnalistinių darbų).

Žurnalistų darbuose rusų bei lenkų tautinių mažumų bendruomenėms priklausančių žmonių balsus nustelbia pareigūnai bei politikai arba ekspertai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:
Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos audas. Verso Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai: Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt.