gruodžio 21, 2018

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: SPALIS 2018

„Media4change” judėjimas 2018 metų spalio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichinę sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines mažumas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos spalio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Spalio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 118 žurnalistinių darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „orientacija“. Lietuviškų naujienų kontekste spalio mėnesį nekalbėta apie lyties keitimą.

1 pav. Spalio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“.

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti. Spalio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 57 proc. darbų. Tačiau dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. Lesbietė kalbinta tik kartą, gėjus – 6, o homoseksualaus žmogaus šeimos narys – 2 kartus. Taigi, žiniasklaidos diskurse homoseksualumas – abstraktus, nuasmeninamas.

2pav. Spalio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis spalio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (77proc.), 10proc. – teigiami ir 13proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami
faktai, tyrimai. (Pvz. Tyrimas „Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometras“ ) 

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Kino išsišokėlis Romas Zabarauskas atvirai – apie vaikiną, vaikus ir kūrybą )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: Netradicinės orientacijos Šakiųmerui – kaltinimai priekabiavimu)

Spalio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka. Kartais šiuose straipsniuose LGBT bendruomenė vaizduojama, kaip ardanti „tradicinę visuomenę“. Pavyzdžiui, straipsnyje Šeimas kausto baimė apariama Konstitucino teismo byla dėl užsienyje susituokusių homoseksualų teisių Lietuvoje. Neigiamas straipsnio tonas matyti jau straipsnio pradžioje: „Jei nesipriešinsime, jau greitai skinsime pirmuosius šios tolerancijos vaisius. Greičiausia, tradicinės šeimos sąskaita.“

Prasidėjus kandidatų į prezidentus rinkimų kampanijos periodui, LGBT bendruomenė dažniau atsiduria politikos kontekste. Kandidatai aptardami šeimos sąvoką dažnai mini homoseksualių žmonių santuokos klausimą.

Kai kuriuose žurnalistų darbuose už homoseksualų teises kovojančių žmonių veikla prilyginama propaganda. Tai ypač pasitaiko interviu arba komentaruose. Pavyzdžiui, viename iš interviu, pašnekovas teigia, kad švietimo sistema – „šeriama” gėjų, lesbiečių ir transeksualų politinius reikalavimus remiančia propaganda.” ( D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių ) . Kitame komentare tos pačios lyties santykiai apibūdinamos, kaip homoseksualių žmonių skleidžiama propaganda: „Pirma, pasirodo, lietuviai yra labai atsparūs, jeigu taip galima pasakyti, „laisvos meilės“ propagandai, kuri Europoje įgavo neregėtą mastą – tokį, kad
heteroseksualai joje jau pradeda jaustis kaip mažuma ar net iškrypėliai.” ( Vyro ir moters santuoka ar laisva partnerystė – ko nori Lietuva? )

Žiniasklaidoje diskusija seksualinės orientacijos tema vyksta, tačiau dauguma žurnalistinių darbų (66proc.) – ne autoriniai, o pateikti naujienų agentūrų arba autorystė nenurodoma.



Rašyti komentarą