01 vasario 2019
https://www.media4change.co/lt/reports/ziniasklaidos-monitoringas-sausis-2019/?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-sausis-2019&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-sausis-2019
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: SAUSIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų sausio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: SAUSIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų sausio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos sausio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Publikacijos tyrime nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Sausio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 139 žurnalistiniuose darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „orientacija“.

1 pav. Sausio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“( 7 kartus).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Sausio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 55 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai, valstybinių įstaigų darbuotojai ir LGBT bendruomenės atstovai. Lietuvos gėjų lygos atstovas žurnalistų darbuose cituotas 22 kartus. Tokį aktyvumą nulėmė Konstituciniame Teisme nagrinėta byla dėl užsienyje susituokusių homoseksualių žmonių teisės gyventi Lietuvoje.

Tekstų, kuriuose kalbinti LGBT bendruomenės atstovai ne Konstitucinio Teismo nagrinėtos bylos kontekste – kur kas mažiau.  Gėjus kalbintas 9 kartus, lesbietė – 2 kartus.

2pav. Sausio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti politikai ir valstybinių įstaigų darbuotojai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis sausio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (82 proc.), 4 proc. – teigiami ir 14 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Konstitucinis Teismas tęsia bylos nagrinėjimą dėl Danijoje partnerystę sudariusių homoseksualų teisių )

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (Pvz.: Suvokusi savo prigimtį pasijuto laiminga )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Sausio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka. Itin daug dėmesio skirta Konstitucinio Teismo sprendimui, leisti Lietuvoje gyventi užsienyje susituokusiems LGBT bendruomenės nariams.

Apie homoseksualumą dažnai kalbama religijos kontekste. Straipsniuose bažnyčia, kaip moralės ir tradicinės šeimos vertybių gynėja, supriešinama su seksualinėmis mažumomis.

Pavyzdžiui, tekste LGBT taktinė pergalė Lietuvos fronte apie Konstitucinio Teismo sprendimą leisti Lietuvoje gyventi užsienyje susituokusiems tos pačios lyties žmonėms teigiama: „Bet, deja, įstatymas priklauso nuo vėjo krypties — kur vėjas papūs, ten ir pakryps. Bet jį interpretuoti gali ne paprasti mirtingieji, kuriems šie įstatymai yra kuriami, bet specialūs patikėtiniai — Konstitucinio Teismo teisėjai. Jie yra galutinė tiesa, o ne kažkoks dievas su savo įsakymais.“

Kalbant apie seksualinę orientaciją neretai rašymo maniera pagrįsta kontrastu ir hiperbole. Hiperbolizavimas juntamas ir antraštėse, pavyzdžiui, tekste Jauno šilutiškio pomėgis stebina visko mačiusius: pasakė, kodėl tai daro pasakojama apie homoseksualaus vaikino pomėgį dėvėti aukštakulnius ir darytis makiažą. Vaikino gyvenimas jau antraštėje apibūdinamas kaip nukrypstantis nuo normos: „stebinantis visko mačiusius“.

Verta pastebėti, kad televizijos reportažuose dažniausiai problemos aptariamos iš įvairių pusių. Pavyzdžiui, reportažuose apie Konstitucinio Teismo bylą dėl užsienyje susituokusių homoseksualių žmonių teisės gyventi Lietuvoje, beveik visada kalbinti ir LGBT bendruomenės atstovai.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per sausio  mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 86 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 70 žurnalistų darbų. Raktažodis „psichikos problemos“ paminėtas 13 žurnalistinių darbų, „psichikos ligonis“ – 7 žurnalistų darbuose. Rečiausiai minėtas raktažodis „psichas“ – 1 kartą.

Sausio mėnesį psichikos sveikatos tema daugiausiai užfiksuota straipsnių ir interviu, atitinkamai 72 proc. ir 12 proc.

Kalbant apie kontekstą, dauguma sausio mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 49 proc.). 44 proc. darbų – teigiami, o 7 proc. – neigiami. Dauguma neigiamų straipsnių – pranešimai apie nusikaltimus, kuriuose psichikos sutrikimai minimi epizodiškai ir psichikos sveikata nėra pagrindinė tema.

Daugiausiai sausio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje (71 proc.). Mažiausia apie psichikos sveikatą kalbėta per radiją ir televiziją ( po 1% darbų).

3pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (71 proc.).

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik 5 publikacijose. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja specialistai, kurie kalbinti 31 žurnalistų darbe.

RELIGIJA

Sausio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 130 žurnalistų darbų.

Taip pat analizuota, kiek Lietuvos žiniasklaidoje kalbama apie islamistus ir musulmonus užsienio naujienų kontekste. Šia tema atrinkti 203 žurnalistų darbai.

Sausio mėnesį raktažodis „islamistas“ užsienio naujienų kontekste  paminėtas 130 kartų.  61 proc. žurnalistinių darbų, kuriuose minimas raktažodis „islamistas“ priskiriami neigiamam kontekstui. 39 proc. – neutraliam kontekstui. Nėra nei vieno žurnalistinio darbo, kuriame islamistai užsienio naujienų kontekste būtų minimi teigiamame kontekste.

Musulmonai užsienio naujienų kontekste minėti  86 kartus. Iš šių darbų, 57 proc. darbų – neutralūs. 11 proc. darbų musulmonai vaizduojami teigiamame kontekste ir 32 proc. – neigiamame kontekste. Lietuviškų naujienų kontekste musulmonai minėti tik 19 žurnalistų darbų, iš kurių didžioji dalis – neutralūs ( 87 proc.).

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus.

Didžioji dalis iš sausio mėnesį atrinktų žurnalistų darbų religijos tema – neutralūs (68 proc.).

MIGRACIJA

Sausio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 403 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (35 proc.), išplėstinės žinutės (21 proc.) bei interviu (8 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka sausį – „imigrantas“( 206 kartus), rečiausiai „pabėgėliai“ – 54 žurnalistų darbuose.

4pav. Sausio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „imigrantas“(206 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (62 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (11 proc.).

5pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (64 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 25 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 11 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste sausio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Žurnalistų darbuose migracija sugrėsminama (V. Landsbergis įspėja: Europa slenka į sunykimą, tai laukia ir mūsų ).
Dažnai migrantai minimi kalbant apie darbo rinką ir ekomomiką, neretai apie migrantus kalbama nelegalaus darbo kontekste ( Nelegalaus darbo „lyderiu“ išlieka statybų sektorius: pričiuptieji tiesiog pabėga ).

Neigiamo konteksto straipsniuose migracija lyginama su tautos identiteto nykimu ( Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno V. Kamblevičiaus pranešimas: „Bandymas susigrąžinti Lietuvos piliečius patinka ne visiems“  : „Kol mūsų tautiečiai bėga iš Lietuvos, jų vietas užima už mažesnę algą sutinkantys dirbti imigrantai.“)

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie renginius (pvz., apie knygos pristatymus: Nidoje vyks V. Safronovo knygos pristatymas) bei apie teigiamus migracijos veiksnius ( V. Sinkevičius: laukiame kiekvienos Didžiosios Britanijos įmonės investicijos : “Žiūriu pozityviai į kiekvieną žmogų, kuris nori atvykti į Lietuvą dirbti, užsidirbti, auginti šeimą, mokėti mokesčius, gerbti Lietuvos įstatymus. Manau, kad valstybė neturi būti tokia, iš kurios galima išvažiuoti ir negalima įvažiuoti. Jei renkasi mūsų šalį būtent dirbti, aš manau, čia yra sveikos šalies bruožas, ir nėra ko gėdytis.”)

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis sausio mėnesį publikuota 100 žurnalistų darbų. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 46 kartus, daugiausia straipsniuose (12 publikacijų) ir žinutėse (11 publikacijų).

Didžioji dalis žurnalistų darbų, kuriuose paminėta sąvoka „čigonai“, yra neigiamo konteksto ( 72proc.), neutralūs buvo 22 proc. darbų. Dažniausia ši sąvoka minima internete (50 proc. darbų).

Sausio mėnesį užfiksuoti trys žurnalistų darbai, kuriuose sąvoka „čigonas“ pavartota teigiamame kontekste. Vienas jų – televizijos laida „Prieš srovę“, kurioje apie savo gyvenimą pasakojo romų tautybės dainininkas Radžis.

Kalbant apie žurnalistų darbus, kuriuose minėtas tik raktažodis romai, neigiamo konteksto kategorijoje atsiduria 62 proc. darbų, teigiamame kontekste romų tautybės žmonės vaizduoti 16 proc atrinktų žurnalistų darbų.

Daugiau nei pusė žurnalistų darbų apie romus – kriminalai ( 56 proc.)

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – ne išsamūs straipsniai, o žinutės ir išplėstinės žinutės (atitinkamai 14 proc. ir 33 proc.), tad didžiojoje dalyje žurnalistų darbų nekalbinami pašnekovai. 73 proc. atrinktų darbų pateikiamas tik tekstas, be ekspertų, politikų, romų tautybės žmonių komentarų.

Sausio mėnesį užfiksuota 14 žurnalistų darbų, kuriuose kalbinti romų tautybės asmenys. Tai vienas aukščiausių kiekybinių rodiklių nuo 2018 metų birželio. Tačiau visi šie tekstai apie tą patį romų tautybės dainininką Radžį, atvėrusį žurnalistams savo namų duris. Nepaisant pramogų elemento, žiniasklaidos diskurse romų tautinė bendrija išlieka nebyli.

Sausio mėnesį atrinkti 429 žurnalistų darbai apie lenkų bei 594 žurnalistų darbų apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Daugiau nei pusė užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (44 proc.), teigiamų – 32 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduojama 24 proc. žurnalistų darbų.

Dalyje neigiamame kontekste atsidūrusių žurnalistų darbų kalbama apie Lenkijos-Lietuvos politiką, konkrečiau, apie Lenkijos sustabdytą kiaulienos ir kiaulių importą iš Lietuvos ( pvz. Lenkai lietuviams „pakišo kiaulę“ ).

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (63 proc.), regioniniuose leidiniuose (11 proc.) ir per radiją bei televiziją (po 7 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (69 proc.) regioniniuose leidiniuose (10 proc.), nacionaliniuose leidiniuose (7 proc.) ir per radiją (7 proc.).

Maždaug trečdalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (38 proc.), teigiamų – 26 proc, o neigiamų – 36 proc.

Sausio mėnesį apie rusų tautinę bendriją daugiausiai kalbėta istorijos (18 proc.) kontekste. Taip pat nemažai žurnalistinių darbų buvo apie renginius (11 proc.)

Pusėje žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas nekalbintas nei vienas pašnekovas. Rusų ir lenkų mažumų bendruomenių balsas girdimas itin retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

Sausio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 368 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – teigiami (47 proc.), 21 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir  32 proc. – neutraliame.

Kaip minėjome anksčiau, šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Daugiau nei pusėje atrinktų žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją pašnekovai nekalbinti (61 proc.), tačiau žydai Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš aktyviausių grupių – 12 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

Daugumoje žurnalistų darbų (29 proc.) kalbėta apie renginius, konferencijas, skirtas žydų paveldui, istorija Lietuvoje aptarti. Didelė dalis žurnalistų darbų (24 proc.) analizuoja istorinius santykius, holokaustą, genocido nusikaltimus. Nemažai dėmesio skirta ir žydų tradicijoms (11 proc.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt