Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos liepos mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Liepos mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 99 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“ ir „gėjus“.

1 pav. Liepos mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „gėjus“, rečiausiai – „lyties keitimas“(2 kartus).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Liepos mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 99 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai, dažnai situaciją komentavo žurnalistai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis liepos mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (77 proc.), 11 proc. teigiami ir 12 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai (pvz., Pagarsėjusiam salūnui – nurodymas griauti terasą).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Palenta: esu suaugusi ir už save atsakinga transmoteris )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas minėtas kriminalų kontekste ( pvz.,

Savo vaikystės draugą dėl neatsakytos meilės nužudęs jaunuolis nesijaučia vertas atleidimo).

Viename iš komentarų analizuojama, kad dalyvavimas LGBT bendruomenės eisenose tampa priverstiniu (Tikrai taip – liberalus Gėjų paradas išties virsta pilnu sovietmečio Gegužės 1 -osios eitynių analogu! ).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis liepos mėnesį publikuota 146 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 60 kartų.

Liepos mėnesį daug klabėta apie romų tautinės bendrijos padėtį Lietuvoje (18 proc. atrinktų darbų), taip pat apie renginius (25 proc.). Didžiojoje žiniasklaidos diskurso apie romus dalyje dominuoja pranešimai apie vagystes, sukčiavimo atvejus (47 proc. atrinktų darbų).

Pusė iš atrinktų žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – išplėstinės žinutės. Liepos mėnesį 34 proc. atrinktų darbų kalbinti pašnekovai. Dažniausiai kalbinti politikai ir ekspertai, romų bendruomenė išlieka nebyli.

Liepos mėnesį beveik pusėje žurnalistų darbų (49 proc.) romų tautinė bendrija vaizduojama neigiamame kontekste. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus (pvz., Į miestą persikraustę taboro gyventojai narkotikais prekiauja ir čia ).

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Tokių darbų liepos mėnesį buvo 29 proc. Pavyzdžiui, straipsnyje Paslaptinga klajoklių tauta – čigonai kalbama apie romų tautos istoriją.

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, dalinasi savo išgyvenimais. Teigiamo konteksto pavyzdžiu liepos mėnesį galima laikyti straipsnį Naują dainą pristatantis I. Kviko sūnus: meilė ir jausmai – svarbiausia gyvenime , kuriame pristatoma nauja romų tautybės vaikinų muzikos grupė.

Liepos mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 627 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (65 proc.), 1 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 34 proc. – teigiamame.

Didžiojoje dalyje  atrinktų žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją kalbinti pašnekovai. Straipsnių, žinučių, pranešimų, kuriuose nekalbinti pašnekovai – tik maždaug ketvirtadalis ( čę proc.)

Žydai Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš dažniausiai girdimų grupių – 35 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

Daugumoje žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją (47 proc.) analizuoti istoriniai santykiai. Ketvirtadalyje žurnalistų darbų (25 proc.) kalbėta apie žydų tradicijas.

Straipsnių ir reportažų apie žydų tautinę bendriją ypač padaugėjo, kilus diskusijai dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimo nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimti atminimo lentą Jonui Noreikai-generolui Vėtrai. (Dėl J. Noreikos lentelės nukėlimo – piketas, žydų bendruomenė sprendimą sveikina).

Didžioji dalis informacijos apie žydų tautinę bendriją Lietuvoje liepos mėnesį pateikta straipsniuose (45 proc.) ir išplėstinėse žinutėse (26 proc.).

Liepos mėnesį atrinkti 298 žurnalistų darbai apie lenkų bei 274 žurnalistų darbai apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Didžioji dalis užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (91 proc.), teigiamų – 5 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduota 4 proc. žurnalistų darbų.

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrų mainus (pvz., straipsnis Klaipėdoje atidaroma lenkų menininkės tapybos paroda ). Kalbant apie naujos Lietuvos vyriausybės formavimą ir ministrų iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos paskyrimą, ne kartą iškeltas “lojalumo” Lietuvai klausimas, taip lenkų tautinę bendruomenę vaizduojant neigiamame kontekste.

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (67 proc.) ir per televiziją (11 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (65 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (15 proc.).

Didžioji dalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (88 proc.), teigiamų ir neigiamų – po 6 proc.

Daugiau nei pusėje žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas  nekalbintas nei vienas pašnekovas (53 proc.).

Rusų ir lenkų tautinių bendrijų balsas žiniasklaidoje girdimas gan retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

MIGRACIJA

Liepos mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 109 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (35 proc.), išplėstinės žinutės (31 proc.) bei interviu (13 proc.)

Žurnalistų darbai atrinkti pagal raktažodžius „imigrantas“, „pabėgėliai“ ir „migrantas“. Imtyje mažiausiai darbų apie pabėgėlius, tačiau skirtumas nėra itin ryškus (žr. Lentelę ).

2 pav. Liepos mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „imigrantas“ (58 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (74 proc.) ir kalbėta žurnaluose (8 proc.)

3 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (86 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 7 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 6 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste liepos mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Straipsnio antraštėse neretai situacija hiperbolizuojama, migracijos reiškinys sugrėminamas (pvz., Nausėda išdavė lietuvių tautos interesus ir sutiko įsileisti į Lietuvą šimtus tūkstančių afrikiečių (papildyta video) )

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta integraciją (pvz., Imigrantai lietuvių kalbos nemokamai mokosi didmiesčiuose, o ką daryti regionuose?). Taip pat pasakojamos asmeninės pabėgėlių istorijos (pvz., Pabėgėlis siras Jonavoje: svarbiausia, kad išlikome gyvi).

RELIGIJA

Liepos mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 230 žurnalistų darbai.

Apie islamistus ir musulmonus atrinkti 127 straipsniai, iš jų – 26 lietuviškų naujienų kontekste. Lietuviškų naujienų kontekste dažniau minėtas raktažodis „musulmonas“ (25 žurnalistų darbuose). Didžioji dalis atrinktų žurnalistų darbų apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste – neutralūs.

4 pav. Žurnalistų darbų apie musulmonus pasiskirstymas pagal kontekstą lietuviškose naujienose.

Teigiamame kontekste apie musulmonus kalbėta interviu su moterimi, ištekėjusia už musulmono turko.

Liepos mėnesį atrinkti 92 žurnalistų darbai, kuriuose minėti raktažodžiai „krikščionybė“ bei 16, kuriuose minėtas raktažodis „judaizmas“. Nei vienoje publikacijoje krikščionybė ar judaizmas neminėti neigiamame kontekste. Didžioji dalis darbų – neutralūs, 16 proc. teigiami.

Beveik penktadalyje (19 proc.) darbų nekalbinti pašnekovai. Dažniausiai kalbinti ekspertai.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per liepos mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 108 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 94 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 10 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – 7. Liepos mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (44 proc.) ir išplėstinėse žinutėse (46 proc.).

Kalbant apie kontekstą, dauguma liepos  mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 51 proc.). 43 proc. darbų – teigiami, o 6 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį kalbama apie geruosius psichikos sveikatos sistemos pavyzdžius (pvz., straipsnis Sostinėje pradės veikti mobili psichosocialinės pagalbos komanda ).

Daugiausiai liepos mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

5 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (68 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie nekalbinti nei vienoje liepos mėnesio publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai ir valstybinių įstaigų atstovai, kurie kalbinti 40 proc. žurnalistų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmeninti, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt