Atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos liepos mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėti nacionaliniai („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Respublika” ir t.t.) bei regioniniai („Kauno diena“, „Klaipėda“,„Vilniaus diena“ ir t.t.) leidiniai, televizijų žinių  (Lietuvos ryto TV, LNK, InfoTV, LRT, TV3, BTV), radijo žinių  (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas) laidos bei internetiniai naujienų portalai (www.delfi.lt, www.15min.lt  ir t.t.)

Tyrime publikacijos nagrinėti vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per liepos mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 38 kartus. Daugiausia apie psichikos sveikatą kalbėta internetinėje žiniasklaidoje.

Tik 9 liepos mėnesio publikacijų pagrindinė tema buvo psichikos sveikata. Užfiksuoti 8 straipsniai bei vienasinformacinis pranešimas.Straipsniuose psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims balsas nesuteiktas, tačiau 4 straipsniuose kalbinti specialistai, viename straipsnyje – psichikos sveikatos sutrikimų turinčio vaikino tėvas.

Dažniausiai kalbant apie psichikos sveikatą vartojamas terminas – „psichikos sutrikimai“ (38 kartus). Užfiksuota po 2 straipsnius,  kuriuose minėti terminai „psichikos ligonis“ bei „psichikos problemos”. Nei vienoje publikacijoje apie psichikos sutrikimus nevartotas nepriimtinas terminas „psichas“.

Trijuose straipsniuose detaliai aptarti, įvardinti psichikos sutrikimai: panikos priepuoliai (Panikos priepuoliai duoda ženklą, kad reikia keistis ), šizofrenija (Psichikos negalią turinčio vaikino tėvas: pačiam greitai reikės pagalbos), paranoidinė šizofrenija (Šeimos žudynių pakaunėje paslaptys: Anglija, „Brexit“ ir haliucinacijos)

Tik viename straipsnyje (Psichikos negalią turinčio vaikino tėvas: pačiam greitai reikės pagalbos ) apie psichikos ligą pasakoja šizofrenija sergančio vaikino tėvas. Straipsnyje pakeisti tiek vaikino, tiek šeimos narių vardai.

Dauguma publikacijų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, jose „psichikos sutrikimai“ minimi epizodiškai, dažniausiai straipsniuose bei pranešimuose apie nusikaltimus.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Liepos mėnesio lietuviškų naujienų kontekste užfiksuotos 28 publikacijos, kuriose kalbėta seksualinės orientacijos tema. Dažniausiai žiniasklaidoje minimi terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „orientacija“. Rečiausiai lietuviškame kontekste kalbėtaapie „transeksualus“ (4 publikacijos).

Lietuviškame kontekste apie seksualinę orientaciją daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (24 publikacijos), regioniniuose laikraščiuose bei nacionaliniuose laikraščiuose išspausdinta po 2 publikacijas. Televizijos ar radijo reportažų, kurių pagrindinė tema būtų seksualinė orientacija lietuviškų naujienų kontekste – neužfiksuota.

Seksualinės orientacijos naratyve dažniausiai cituojami ekspertai (8 publikacijos). Apie savo patirtis homoseksualus asmuo atvirai pasakoja tik viename straipsnyje (Su olandu susituokusį lietuvį Viktorą palaikė visa šeima: „Bijojau įskaudinti žmoną ir vaikus“). Trijuose skirtinguose šaltiniuose publikuotas straipsnis, kuriame apie homoseksualų sūnų pasakoja motina (Panevėžietė J. Vaitiekūnienė: „Man nereikia užuojautos, aš didžiuojuosi savo sūnumi“).

Daugumoje straipsnių seksualinė orientacija yra antrinė tema. Dažnai apie ją tik užsimenama. Pavyzdžiui, kalbant apie svarstymus Lietuvoje ratifikuoti Stambulo konvenciją dažnai paminimas lyties sąvokos išplėtimas bei galimas tos pačios lyties šeimos įteisinimas.

MIGRACIJA

Liepos mėnesį žiniasklaidoje daug kalbėta migracijos tema. Dažniausiai publikacijose sutikta sąvoka – “migrantas” (68 kartus), „imigrantai“ minėti 56 kartus, o pabėgėliai – 28.

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje ir regioniniuose laikraščiuose. Pabėgėlių tematika paliesta įvairiausiose žiniasklaidos platformose: apie juos rašyta ne tik internetinėje spaudoje, regioniniuose bei nacionaliniuose laikraščiuose, bet ir žurnaluose (1 publikacija) bei televizijos naujienose (1 reportažas).

Nepaisant to, kad migracijos tema Lietuvos žiniasklaidoje kalbama tikrai nemažai, publikacijose migrantai, pabėgėliai bei imigrantai – nebylūs. Pabėgėliai kalbinti tik 7 publikacijose, prieglobsčio prašytojai – 3 publikacijose. Kituose straipsniuose naratyvą kuria ekspertai ir politikai.

RELIGIJA

Liepos mėnesio žiniasklaidos diskurse apie religiją dominavo temos apie musulmonus, mažiausias dėmesys skirtas judaizmui.

Dažniausiai žiniasklaidoje liepos mėnesį kalbėta apie musulmonus, tačiau dauguma šių straipsnių susiję ne su islamo tikėjimu, o Lietuvos verslininkų siekiu prekiauti musulmoniškose šalyse (Lietuviškų produktų eksportavimas į musulmoniškas šalis nepasiteisino).

Kalbant apie judaizmą, publikuotas vienas išsamus straipsnis apie Lietuvoje gyvenusių žydų kultūrą (Vilniaus Didžiosios sinagogos istorija: simpatijos iš Napoleono ir sunaikinimas sprogdinant). Kituose straipsniuose judaizmas minimas fragmentiškai, kaip viena iš religijų.

Apie krikščionybę žiniasklaidoje daugiausia rašyta straipsnių. Juose analizuota religijos istorija (Ar Lietuva – vis dar Marijos žemė? ). Taip pat šiek tiek paliestas birželį pradėtas naratyvas apie pagonybę Lietuvoje.

TAUTINĖS MAŽUMOS

Apie romų tautybės asmenis publikuoti 32 darbai. Dauguma pranešimų – kriminaliniai: trumpos žinutės arba išplėstinės žinutės apie vagystes, narkotikų platinimą.

Netinkama sąvoka „čigonai“ paminėta 11 publikacijų, daugiausia žinutėse (6 publikacijos) bei straipsniuose (3 publikacijos). Sąvoka „čigonai“ panaudota 5 antraštėse.

Kalbant apie žydus, apie juos rastos 165 publikacijos. Daugiausia žydų tautinė mažuma minėta straipsniuose. Didžioji dalis straipsnių apie žydų kultūrą susiję su Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniais tyrinėjimais.

Kalbant apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, liepą užfiksuota 50 publikacijų. Rusų tautinei mažumai liepos mėnesį skirta daugiau dėmesio, nei lenkų tautinei mažumai – užfiksuota 90 publikacijų.

Lenkų ir rusų tautinės mažumos dažniausiai minimos  politiniame kontekste. Nemažai straipsnių, pranešimų, susiję su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų siūlymu tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba.

Rusų tautinė mažuma dažnai minėta kalbant apie pasipiktinimą sukėlusį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo pareiškimą, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.