sausio 29, 2019

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: LAPKRITIS 2018

„Media4change” judėjimas 2018 metų lapkričio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos lapkričio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime žurnalistų darbai nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Lapkričio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 172 žurnalistinių darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „LGBT“.

1 pav. Lapkričio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „lyties keitimas“(vos vieną kartą).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Lapkričio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 83 proc. darbų. Tačiau dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. 40 žiniasklaidos darbų kalbinti ekspertai, 74 – politikai. 13 kartų kalbinti Lietuvos gėjų lygos atstovai. Gėjus kalbintas tik kartą, biseksualus žmogus – 4 kartus.

Taigi, žiniasklaidos diskurse homoseksualumas – abstraktus, nuasmeninamas.

2pav. Lapkričio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis lapkričio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją –neutralūs (85proc.), 6 proc. – teigiami ir 9 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Tyrimas apie patyčias Lietuvos mokyklose: Patyčios nesiliauja: labiausiai skriaudžiami apkūnūs, nepasiturintys ir LGBT mokiniai )

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Spektaklyje – atvirai apie biseksualumą)

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su žurnalistų darbuose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: Eligijus Dzežulskis-Duonys: Kodėl būtina saugoti ir ginti šeimą? (I))

Lapkričio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka. Nemažai straipsnių apie tai, jog po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Lietuva pakeitė praktiką ir nuo šiol šalyje leidžiama gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais.

Dažnai kalbant apie vienalytes santuokas ir šeimas LGBT bendruomenė vaizduojama, kaip ardanti „tradicinę visuomenę“. Pavyzdžiui, komentare Eligijus Dzežulskis-Duonys: Kodėl būtina saugoti ir ginti šeimą? (I) ) apariama šeimos sąvoka, LGBT bendruomenės narių kuriamos šeimos supriešinamos su tradicine šeimos samprata: „Vadinasi, įteisinti kaip prigimtį atitinkančioms („tradicinėms“) lygiavertes homoseklualias, transseksualias ar kitokias santuokas bei šeimas reiškia ardyti savaimingai susiklostantį socialinį visuomenės audinį ir griauti patį laisvės
pamatą.”

Konstituciniam Teismui nagrinėjant bylą dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje padaugėjo politikų pasisakymų šią tema. ( Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas: Lietuva galėtų pripažinti gėjų santuokas ; A. Širinskienė apie siūlymą pripažinti gėjų santuokas: tai – neįmanoma )

Žiniasklaidoje diskusija seksualinės orientacijos tema vyksta, tačiau dauguma žurnalistinių darbų (77proc.) – ne autoriniai, o perspausdinti naujienų agentūrų žurnalistų darbai arba autorystė tiesiog nenurodoma.



Rašyti komentarą