MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje kovo mėnesį pasirodė 263 publikacijos migracijos tema. Iš jų – 103 darbai, kurių pagrindinė tema buvo migracija. Dažniausiai naudojamas raktažodis šį mėnesį buvo „migrantas“ (158 publikacijos), tuo tarpu „pabėgėliai“ (93) ir „imigrantai“ (77) buvo naudojami rečiau. Svarbu pažymėti, kad šį mėnesį daugiau buvo diskutuojama apie migrantų krizę prie Graikijos sienų, kas ir lėmė padidėjusį raktažodžių „migrantas“ ir „pabėgėliai“ skaičių.

5-iose iš 263 publikacijų buvo kalbinamas migraciją patyręs žmogus (vasario mėnesį – 19). 3-iuose iš šių darbų kalbintieji buvo lietuviai užsienio šalyse; likusiuose dviejuose migrantai Lietuvoje dalinosi savo patirtimis.

Migrantai labiausiai aptariami šiuose kontekstuose: naujasis koronavirusas (53 publikacijos), Lietuvos (29) ir Europos (28) politika, susijusi su migracija, daugiausiai kalbant apie Turkijos prezidento R. E. Erdogano sprendimą atverti sienas ir to pasekmes, sveikata (neįtraukiant publikacijų apie COVID-19) (22), saugumas (20). Publikacijos apie COVID-19 neretai minėjo migrantus, kaip vieną iš pažeidžiamiausių grupių pandemijos metu, bei siejo pandemiją su migrantų krize Europos pietuose ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Smarkiai išaugęs teigiamų publikacijų skaičius yra daugiausiai sietinas su dviejomis publikacijomis, plačiai pasklidusiomis žiniasklaidoje. Viena iš jų – pasieniečių vado Rustamo Liubajevo interviu, kurio metu buvo skatinama kovoti prieš nusikaltėlius, o ne migrantus; antroji – interviu su filmo „Užjūris“ režisiere Sung-A Yoon, sukurūsia dokumentinį filmą, kalbantį apie sunkumus, kuriuos patiria Filipinų migrantės.

Neigiamai prieš migrantus nuteikiančių antraščių rasta ir šį mėnesį:

„Vyksta nauja masinė invazija į Europą“ (Vakaro žinios, Respublika.lt, Ve.lt)

„Užsieniečių vis daugėja“ (Vakaro žinios)

PSICHIKOS SVEIKATA

Kovo mėnesį rasta 121 publikacija, susijusi su psichikos sveikata, iš jų – 66 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema. Tai išaugęs skaičius lyginant su vasario mėnesiu, kada buvo rastos 86 publikacijos, iš kurių 26-iose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema. Tokį padidėjimą galima paaiškinti tuo, jog COVID-19 pandemijos akivaizdoje buvo pradėta diskutuoti apie visuomenės psichikos sveikatą ir galimus iššūkius, su kuriais susidurs psichikos sutrikimų jau turintys žmonės.

Psichikos sutrikimų turintys asmenys buvo kalbinti 8 publikacijose – keturgubai daugiau nei vasario mėnesį, kai buvo kalbinti 2 asmenys. Daugiausiai publikacijose šiems žmonėms buvo suteikta platforma papasakoti savo istorijas ir išsklaidyti stereotipus apie psichikos sutrikimus (pavyzdžiui, „Nuo depresijos kenčiantis vilnietis: „Depresija – tai žvėris, graužiantis kūną ir sielą“, tv3.lt).

Dar labiau išaugęs teigiamų publikacijų skaičius siejamas tiek su anksčiau minėtomis publikacijomis, tiek su ekspertų pasisakymais apie psichikos sveikatą ir ją supančius stereotipus (pavyzdžiui, „Atskirtį patiriančiųjų kasdienybė: lyg gyventų su tiksinčia bomba“, Kaimo laikraštis; „Gydytojas E.Diržius apie psichikos sutrikimus: tai nėra nuosprendis, galima gyventi visavertiškai“, 15min.lt).

30-yje publikacijų apie psichikos sveikatą buvo kalbama COVID-19 kontekste, kur labiausiai cituoti sveikatos sistemos atstovai, ypatingai psichoterapeutai, siekiantys informuoti visuomenę apie galimus psichikos sveikatus iššūkius bei didėjančią nerimo ir panikos būseną pandemijos metu (pavyzdžiui, „Psichiatrė: jausti nerimą – normalu, bet raskite, kuo pasidžiaugti“, Kauno.diena.lt; „Psichologas: kaip būti su nerimu visuotinės panikos akivaizdoje?“, Alfa.lt).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Kovo mėnesį buvo rastos 158 publikacijos Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika. Iš jų – 60 darbų, kuriuose pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija. Sumažėjęs publikacijų skaičius daugiausiai siejamas su bendru daugelio tiriamų grupių publikacijų skaičiaus nuosmukiu, kuriam įtaką padarė publikacijų apie COVID-19 dominavimas žiniasklaidoje.

Šį mėnesį vėl daugiausiai pasirodė sąvoka „homoseksualas“ – 98 kartus. Kiti rodikliai taip pat santykinai nepakitę – mažiausiai žiniasklaidoje minima grupė vėl buvo lesbietės.

33-iose publikacijose buvo kalbinamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (4 transseksualūs arba translyčiai asmenys, 8 lesbietės, 21 gėjus), daugiausiai kalbant apie savo asmenines istorijas bei diskutuojant apie LGBT bendruomenės saviraiškos laisvę („Mirus rašytojai N. Dangvydei, LGBT bendruomenė siūlo „Neringos pataisą“, manoteises.lt).

Šį mėnesį temos, kurių kontekste buvo dažniausiai aptariama LGBT bendruomenė, buvo švietimas (8), LGBT asmenų istorijos (11), Stambulo konvencija (15), LGBT bendruomenės reprezentacija (17). COVID-19 kontekste LGBT bendruomenė buvo aptarta 8 publikacijose.

Teigiamų publikacijų skaičių galima sieti su taip pat padidėjusiu kalbintų LGBT bendruomenės narių skaičiumi – tai padidėjęs publikacijų, pasakojančių apie LGBT bendruomenės patirtis ir reprezentaciją žiniasklaidoje, mene, kultūroje, skaičius. Tam įtaką iš dalies daro plačiai diskutuojama Stambulo konvencija, ir taip pat LGBT bendruomenės narės Neringos Dangvydės netektis šį mėnesį.

Kiek geresnė situacija buvo šį mėnesį regioninių leidinių atžvilgiu – 3 publikacijos buvo dedikuotos LGBT temai (vasario mėnesį tokių darbų regioniniuose leidiniuose nebuvo). Minėtina yra Kupiškėnų minčių publikacija, pirmiausiai pasirodžiusi internete ir vėliau perpublikuota į laikraštį („Seksualinės mažumos – smerkimas gimsta iš nežinojimo“).

Skandalingos antraštės, neatitinkančios straipsnio turinio, skleidžia neigiamus stereotipus apie LGBT bendruomenę ir jų turėtų būti vengiama („Mokyklose brukama trečioji lytis?“ (Respublika.lt).)

MUSULMONAI

Kovo mėnesį publikacijų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 297 (243 publikacijose buvo minimi musulmonai, 68 – islamistai). 32-ose iš jų musulmonų bendruomenė (24) arba islamistai (8) buvo pagrindinė tema. Sąvoka „islamistas“ publikacijose yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų veiksmus.

Pagrindinės temos, kurių kontekste buvo minima musulmonų bendruomenė šį mėnesį, buvo teroristiniai išpuoliai (18), diskriminacija prieš musulmonus pasaulyje (19), rytų-vakarų santykiai (26) bei COVID-19 pandemija (100 publikacijų). Publikacijose apie naujajį koronavirusą musulmonų bendruomenė dažniausiai pasirodė kitų šalių ir jų naudojamų priemonių protrūkiui suvaldyti kontekste (pavyzdžiui, musulmonų maldos namų uždarymas).

Lietuvos kontekste pasirodė 106 publikacijos apie musulmonų bendruomenę kovo mėnesį. Neigiamų publikacijų skaičius šį mėnesį pakilo dar labiau – daugiausiai migracijos kontekste. Žiniasklaidoje vis dar gausu ne itin subtilių negatyvių sentimentų į Europą atvykstančių ir šią religiją išpažįstančių žmonių atžvilgiu. Vienur tai pasireiškia neigiamu migrantų užsienyje vaizdavimu („Anglijoje gyvenusi alytiškė tikrąjį gyvenimo skonį pajuto tik grįžus namo“, Etaplius.lt), kitur piktinimusi dėl to, kad musulmonų bendruomenė apskritai egzistuoja Europoje, naudojant neetiškus palyginimus („O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta“, Alkas.lt), o dar kitur siejant nelaukiamiausias pasaulio negandas su musulmonų bendruomene („Ko vertos pranašystės?“, Šilalės artojas).

Musulmonai šį mėnesį buvo kalbinami penkiose publikacijose, daugiausiai suteikiant platformą musulmonams, gyvenantiems Lietuvoje, papasakoti savo istorijas. Teigiami sentimentai, skirtingai nei neigiami, dažniausiai pasirodo interviu tipo publikacijose arba straipsniuose, kuriuose kalbinamas žmogus šiuos sentimentus išreiškia. Tuo tarpu neigiamos konotacijos dažniau aptinkamos komentaro tipo darbuose arba straipsniuose, kuriuose nėra kalbinami asmenys – kitaip tariant, tai dažniausiai autoriaus žodžiai.

TAUTINĖS BENDRIJOS

LENKAI

Kovo mėnesį pasirodė 207 publikacijos, kalbančios apie lenkų tautinę bendriją; 42 darbuose lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie kultūrą bei istoriją.

Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima Lietuvos politikos (43) arba Lietuvos istorijos (75), ypatingai kovo 11-osios, kontekste. Naujojo koronaviruso kontekste lenkai buvo minimi 55 publikacijose, daugiausiai aptariant Lietuvos-Lenkijos politiką bei Lietuvos vyriausybės politiką dėl pandemijos suvaldymo bei karantino sąlygų apskritai.

12-oje darbų buvo cituojamas lenkas ar lenkų bendruomenės atstovas, aptariant tiek istoriją (ypatingai kovo 11-ąją), tiek lenkų kultūros asmenybes.

Galima pastebėti, jog nukritus bendram straipsnių skaičiui dėl COVID-19, visi trys konteksto rodikliai santykinai išsilaikė panašiose pozicijose. Panašiai kaip ir praeitais mėnėsiais, teigiamas kontekstas dažniausiai pasireiškia kultūriniuose, o neigiamas – politiniuose kontekstuose, tuo tarpu istoriniuose kontekstuose teigiamo ir neigiamo konteksto santykis išlieka apylygis.

RUSAI

Kovo mėnesį pasirodė 301 publikacija, mininti rusų tautinę bendriją – iš jų 30 darbų, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie politiką.

Rusų bendruomenė buvo dažniausiai minima Lietuvos politikos (125), dauguma kalbant apie naujajį koronavirusą bei situaciją su lėktuvu, atskraidinusiu apsaugos priemones į Lietuvą, Lietuvos istorijos (78), propagandos (25), diskriminacijos (15) (konkrečiai kalbant apie tautinės nesantaikos kurstymo atvejį Kaune šį mėnesį) kontekstuose. COVID-19 pandemijos kontekste rusų bendruomenė buvo paminėta 103 publikacijose – darbuose tiek politikos, tiek propagandos temomis.

Keturiuose darbuose buvo cituojami rusų tautybės asmenys, istoriniuose arba politiniuose kontekstuose.

Galima pastebėti, jog nepaisant bendro žiniasklaidos darbų skaičiaus, neigiamų publikacijų kiekis išlieka kiek didesnis už teigiamų publikacijų skaičių. Taip iš dalies yra dėl to, jog kriminaliniuose kontekstuose kai kurios žiniasklaidos priemonės pabrėžia nusikaltusiojo tautybę tiek antraštėse, tiek straipsnio viduje.

ŽYDAI IR JUDAIZMAS

Kovo mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 368 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą (beveik per pusę mažiau nei vasarį); 144-iose iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema. Sumažėjęs publikacijų skaičius daugiausiai siejamas su bendru daugelio tiriamų grupių publikacijų skaičiaus nuosmukiu, kuriam įtaką padarė publikacijų apie COVID-19 dominavimas žiniasklaidoje.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 22 publikacijose (vasario mėnesį 47); šio rodiklio sumažėjimas santykinai sutampa su bendru straipsnių skaičiaus sumažėjimu. Kalbintieji daugiausiai buvo cituoti Lietuvos istorijos ir Lietuvos žydų istorijos bei kultūriniuose kontekstuose.

Temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų istorija Lietuvoje (81) bei Lietuvos istorija (103), diskriminacija bei neapykantos nusikaltimai prieš žydus (21), daugiausiai apie tautinės nesantaikos kurstymo atvejį Kaune. COVID-19 kontekste žydų tautinė bendrija buvo minima 30-yje publikacijų.

Galima pastebėti, jog neigiamų publikacijų skaičius itin sumažėjo po vasario mėnesio, kada vyksta Užgavėnių šventė. Problema išlieka anekdotų sritis, kurioje žiniasklaidos priemonės nevengia išspausdinti negatyvių stereotipų turinčių kūrinių. Tuo tarpu teigiamų publikacijų apie žydus daugiausiai buvo diskutuojant apie žydų atminimą bendruomenėse bei istoriją ir kultūrą. Teigiamų ir neigiamų publikacijų santykis (10:1) išsilaiko toks pats ir regioninėje žiniasklaidoje; lyginant su visų tiriamų grupių reprezentacija regioninėje žiniasklaidoje, žydų tautinė bendrija yra geriausiai reprezentuojama.

Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 16-oje publikacijų; 3-iuose iš jų judaizmo tradicijos yra pagrindinė straipsnio tema.

ROMAI

Kovo mėnesį buvo rastos 74 publikacijos, mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 5 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Ženkliai sumažėjusio publikacijų skaičiaus buvo galima tikėtis, kadangi vasario mėnesį jis buvo neįprastai išaugęs dėl Užgavėnių šventės.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 28 kartus, o „čigonas“ 48 kartus – žiūrint į paskutinius tris mėnesius, tendencija išlieka tokia pati. Publikacijos, kuriose buvo galima rasti abi sąvokas, buvo aptariama diskriminacija prieš romus visuomenėje pačių romų bendrijos atstovų („Daugiausia patyčių Lietuvoje patiria romai, žydai ir gėjai“, Akistata; „Maudynės diskriminacijos nenuplauna“, Alfa.lt[1]).

Kovo mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti dviejose anksčiau minėtose publikacijose. Tai staigus kritimas lyginant su sausio ir vasario mėnesiais, kurį galima tik iš dalies paaiškinti bendru straipsnių skaičiaus sumažėjimu.

Romai daugiausiai aptariami kultūrinių renginių (13), istoriniame (8), kriminaliniame (14) kontekstuose; taip pat jie minimi kalbant apie diskriminacijos, žmogaus teisių temas (7). COVID-19 kontekste romai buvo paminėti dviejose publikacijose.

Romai išlieka prasčiausiai reprezentuojama tautinė bendrija žiniasklaidoje. Neigiamas kontekstas atsispindi tiek kriminaliniuose kontekstuose pabrėžiant nusikaltusiojo tautybę (pavyzdžiui, „Pavojingus kvaišalus platino užsieniečiai“, Respublika.lt), tiek viruso platinimo kontekste panaudojant nepagarbų palyginimą („Profesorius: yra keli viruso potipiai, švelnesni sukelia atipines lengvesnes ligos formas paaiškino, kaip virusas patenka į organizmą“, Delfi.lt), tiek pabrėžiant narkotikais apsvaigusio asmens buvimo vietą esant netoli Vilniaus esančio taboro, kuris, nepaisant geografinio artumo, nėra susijęs su aptariamu įvykiu (Labas vakaras Lietuva, LNK).

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Finansuojama iš Europos socialinio fondo