rugpjūčio 3, 2020

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: II KETVIRTIS 2020

Balandžio, gegužės, birželio mėnesiais buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.

Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

Teigiamo konteksto pasiskirstymas santykinai nuo bendro straipsnių skaičiaus kiekvienos tiriamos grupės atžvilgiu. Daugiausiai teigiamų publikacijų buvo galima rasti apie žydus bei migrantus, mažiausiai – apie rusus ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.

Lyginant antrą ketvirtį su pirmuoju, galima pastebėti, jog žymiai išaugęs teigiamų žiniasklaidos darbų apie migrantus bei romus skaičius, tačiau taip pat ženkliai sumažėjęs musulmonų ir LGBT bendruomenės atžvilgiu.

Neigiamo konteksto pasiskirstymas. Daugiausiai neigiamų žiniasklaidos darbų susilaukė romų ir LGBT bendruomenės. Mažiausiai – žydų tautinė bendrija.

Galima pastebėti, kad tendencijos, lyginant su praeitu ketvirčiu, nelabai skiriasi. Abu ketvirčius negatyviausiai vaizduojamos grupės yra būtent romų tautinė bendrija ir LGBT bendruomenė. LGBT bendruomenė ir rusų tautinė bendrija yra vienintelės tiriamos grupės, kurių atžvilgiu neigiamų žiniasklaidos darbų skaičius padidėjo.

Neutralaus konteksto pasiskirstymas. Dvi mažiausią neutralaus konteksto pasiskirstymą turinčios grupės – romų tautinė bendrija ir LGBT bendruomenė – skiriasi tuo, kokia reprezentacija žiniasklaidoje jų atžvilgiu dominuoja.

Romų atveju, likusius 48 procentus užpildo 16 procentų teigiamų darbų ir 32 procentai neigiamų; tai reiškia, jog neigiamų darbų apie romus galima rasti dvigubai daugiau negu teigiamų.

LGBT atveju, reprezentacija yra apylygė – 17 proc. teigiamų ir 18 proc. neigiamų darbų. Apylygę reprezentaciją matome ir rusų atžvilgiu – 8 proc. teigiamų ir 8 proc. neigiamų darbų. Vadinasi, teigiamų darbų apie šias grupės galima rasti tiek pat, kiek neigiamų; tai geresnis santykis nei romų atžvilgiu, tačiau vis vien atspindi tam tikrą nuomonių susiskaldymą šių grupių atžvilgiu.

Likusios grupės teigiamuose kontekstuose pasirodė dažniau nei neigiamuose. Ypatingai išsiskiria žydų tautinė bendrija, kur teigiamų darbų rasta 10 kartų daugiau nei neigiamų.

Antrąjį ketvirtį daugiausiai kalbintos grupės santykinai nuo bendro straipsnių skaičiaus apie kiekvieną iš tiriamų grupių buvo žydai, romai, LGBT bendruomenė (iš jų beveik du trečdaliai – homoseksualūs vyrai) ir migrantai. Iš pastarųjų beveik tolygiai pasiskirstė trys grupės – pabėgėliai, lietuviai emigrantai ir kiti migrantai Lietuvoje.

Lyginant su pirmuoju ketvirčiu, galima pastebėti, kad daugelis grupių buvo kalbintos mažiau arba beveik tiek pat ir šį ketvirtį. Išsiskirianti grupė – žydų tautinė bendrija – buvo ne tik kalbinta daugiau lyginant su kitomis grupėmis, bet ir lyginant su pirmuoju ketvirčiu. Tuo tarpu LGBT bendruomenei platforma buvo suteikta ženkliai rečiau; taip pat smuko ir musulmonų, romų bei psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų citavimas.

Galima pastebėti bendrą tendenciją, jog grupės dažniau pasirodė neigiamose nei teigiamose antraštėse – vis dėlto neutralios antraštės visų grupių atžvilgiu dominavo. Daugiausiai teigiamų antraščių pasirodė apie migrantus bei žydus, o neigiamų – apie romus, LGBT bendruomenę bei migrantus. Santykinai neigiamų antraščių apie LGBT bendruomenę yra apie 8 kartus daugiau nei teigiamų, o apie romus – net 15 kartų daugiau.

Dažniausiai antraštėse pasirodė LGBT bendruomenė, romai bei žydai, o rečiausiai – musulmonai.



Rašyti komentarą