29 gruodžio 2019
https://www.media4change.co/lt/reports/ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019/?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-gruodis-2019
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019

Gruodžio mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių bendrijų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.

Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: GRUODIS 2019

Gruodžio mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių bendrijų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.

MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje gruodžio mėnesį pasirodė 318 publikacijos migracijos tema. Iš jų – 203 darbai, kurių pagrindinė tema buvo migracija. Raktažodis „migrantas“ buvo naudojamas dažniausiai – 690 kartų žiniasklaidoje gruodžio mėnesį, tuo tarpu „imigrantai“ 233 kartus, o „pabėgėliai“ 413 kartus.

Žiniasklaidos darbai, kurių pagrindinė tema buvo migrantai, daugiausiai pasirodė internete (141 iš 203). Likę – 38 radijuje, 6 televizijoje, 5 nacionaliniuose leidiniuose, 13 regioniniuose leidiniuose.

14-oje iš 318 publikacijų buvo kalbinamas migraciją patyręs žmogus. Užsienio kontekste buvo kalbinti trys pabėgėliai, tuo tarpu Lietuvoje pabėgėliai kalbinami nebuvo – žiniasklaida citavo ekonominius migrantus. Darbuose dažniausiai kalbinami buvo ekspertai arba politikai. 30 politikų, 20 valstybės tarnybos darbuotojų, 17 verslininkų, 20 tarptautinių organizacijų darbuotojų, 25 akademikų, 20 aktyvistų/NVO darbuotojų.

Labiausiai aptariamos temos: 38 publikacijos apie migrantų gelbėjimo operacijas jūroje, 32 apie lietuvius migrantus užsienyje, 27 straipsniai buvo apie migrantų integracijos politiką Lietuvoje, 21 apie patekimą į Europą, 13 apie sveikatą, 12 apie integracijos politiką užsienyje, 11 apie perkėlimą dėl ekonominių sunkumų (dėl Lietuvos piliečių perkėlimo iš Venesuelos dėl humanitarinės krizės).

Daugiausiai migrantai buvo minimi neutraliame kontekste (279 iš 318 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 14 publikacijų, o neigiamas – 24 („Kaip transatlantinė ašis tapo kreive“). Neigiamas kontekstas dažnai siejamas su migrantų krize Eurpoje.

Neatsisakoma akį patraukiančių, neigiamai požiūrį į migrantus veikiančių antraščių.

Antraštė: Ekonomistai įspėja: Lietuvoje darbo vietas užima imigrantai, o bedarbių gali daugėti 

Antraštė: Migrantai ir per šventes plūsta į Europą

Taip pat pasirodo nedaug straipsnių, skirtų nusakyti migrantų situaciją Lietuvoje ir sunkumus, su kuriais jie susiduria („Pabėgėliai Lietuvoje: pritapti kliudo ir visuomenės nuostatos“).

PSICHIKOS SVEIKATA

Gruodžio mėnesį rasta 121 publikacija Lietuvos žiniasklaidoje psichikos sveikatos tema, iš jų – 79 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema.

Dviejose iš 121 publikacijų buvo kalbinami psichinių sutrikimų turintys asmenys.

Daugiausiai psichikos sveikatos sutrikimai arba juos turintys asmenys buvo minimi neutraliame kontekste (75 iš 121 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 33 publikacijose, o neigiamas – 13.

Šį mėnesį daugiausiai buvo kalbama apie politiką ir įstatymus, sietinus su psichikos sveikata (51 iš 121 publikacijų) dėl to, jog yra gerinamas psichoterapijos paslaugų prieinamumas bei kuriami planai geriau rūpintis vaikų psichologine sveikata.

Dominuoja ganėtinai profesionalus kalbėjimas apie psichikos sutrikimus, bendraujant su gydytojais ir aptariant ligas, jų simptomus bei gydymą. Pasirodo nemažai pasisakymų, siekiančių destigmatizuoti psichinius sutrikimus, ypatingai tokius, kaip depresija ar nerimas. Vienas itin svarbus žingsnis yra tai, jog bandoma atpažinti ir įvardinti problemą požiūrio į psichinius sutrikimus profesionalioje aplinkoje atžvilgiu („Statutiniams pareigūnams sirgti nevalia“).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Gruodžio mėnesį buvo rastos 224 publikacijos Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika. Iš jų – 60 darbų, kurių pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija. Raktažodis LGBT buvo naudojamas dažniausiai – 310 kartų žiniasklaidoje gruodžio mėnesį.

Žiniasklaidos darbai, kurių pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija, daugiausiai pasirodė internete (54 iš 60).

26-iose iš 224 publikacijų buvo kalbinamas LGBT bendruomenei priklausantis žmogus (10 transseksualių arba translyčių asmenų, 11 gėjų, 3 lesbietės, 2 biseksualai (-ės)).

Tematiškai daugiausiai buvo kalbama apie Lietuvos įstatymus, susijusius su LGBT teisėmis (27 darbai), sveikatą (18), neapykantos kalbą ar diskriminaciją LGBT atžvilgiu (14). 6 straipsniai buvo dedikuoti LGBT narių atsiskleidimo istorijoms.

Daugiausiai LGBT buvo minimi neutraliame kontekste (129 iš 224 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 33 publikacijose, o neigiamas – 61 (20 iš jų komentaro tipo publikacijose). 24 straipsniai skleidė neigiamus stereotipus („Keistai europiečiai supranta žodžio laisvę / Apie homoseksualus – gerai arba nieko“), o 45 straipsniuose buvo griaunami stereotipai („Plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas: gebėčiau įkalbėti ką nors pasitobulinti, bet mano vertybės kitokios“).

Viena vertus, netrūksta straipsnių bei naujienų, atsiliepiančių teigiamai apie LGBT bendruomenę bei įtraukiančių ją į teigiamą kontekstą (pasisakant (net jei ir užsimenant) už jų teises, griaunant stereotipus, suteikiant jiems ir jų istorijoms balsą), tačiau publikacijų, dedikuotų būtent tam, kol kas dar trūksta. Kita vertus, neigiamame kontekste LGBT bendruomenę mininčių publikacijų yra daugiau ir jos yra žymiai radikalesnės bei įtaigesnės.

RELIGIJA

Krikščionybė ir judaizmas

Krikščionybės arba judaizmo tematika gruodžio mėnesį rastos 253 publikacijos. Iš jų – 156 darbai, kurių pagrindinė tema buvo krikščionys (149) arba judaizmas (11). Kituose darbuose apie šias religijas buvo tik užsiminta.

Daugiausiai buvo kalbama apie krikščionybės tradicijas (135 publikacijose) bei jose neretai buvo kalbinami krikščionių dvasininkai; tą galima sieti su gruodžio mėnesį vykstančiomis krikščioniškomis šventėmis bei advento laikotarpiu.

Daugiausiai šios religinės grupės buvo minimos neutraliame kontekste (221 iš 253 publikacijų).

Musulmonai ir islamistai

Gruodžio mėnesį publikacijų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 471 (323 publikacijose buvo minimi musulmonai, 157 publikacijose buvo minimi islamistai). 232 iš jų musulmonų bendruomenė arba islamistai buvo pagrindinė tema.

Sąvoka „islamistas“ publikacijose buvo išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų veiksmus – nei viena publikacija nenaudojo jos siekdama apibūdinti musulmonų bendruomenę. Tuo tarpu šiuo laikotarpiu apie musulmonus buvo daug kalbama dėl besitęsiančios diskriminacijos prieš musulmonus Kinijoje, Indijoje bei Mianmare (122 darbai).

Kitos minėtinos temos, kuriomis buvo kalbama gruodžio mėnesį, buvo teroristiniai išpuoliai (80), rytų-vakarų santykiai (30) bei neramumai Artimuosiuose Rytuose (56).

Lietuvos kontekste musulmonų bendruomenė buvo minima nedažnai – 73 publikacijose, iš kurių aštuoniose tai buvo pagrindinė tema. Musulmonai buvo minimi 34 kartus neigiamame kontekste, 6 kartus teigiamame ir 35 kartus neutraliame kontekste. Neigiami sentimentai neretai pasireiškia kalbant apie į Europą atvažiuojančius gyventi musulmonus („Kaip Transatlantinė ašis virto kreive“, „Žvilgsnis iš karuselės“).

TAUTINĖS MAŽUMOS

Lenkai ir rusai

Gruodžio mėnesį pasirodė 126 darbai, kurių pagrindinė tema buvo lenkų tautinė mažuma, bei 73 darbai, kurių pagrindinė tema buvo rusų tautinė mažuma.

Lenkų tautinė mažuma dažniausiai minima Lietuvos politikos arba Lietuvos-Lenkijos santykių kontekste bei kalbant apie lenkų padėtį Lietuvoje. Šešiuose darbuose buvo cituojamas lenkas ar lenkų bendruomenės atstovas, kalbant apie lenkų padėtį Lietuvoje arba lenkų tautybės asmenybes.

Tuo tarpu rusų tautinė mažuma dažniausiai buvo minima istoriniame kontekste bei kalbant apie Rusijos politiką. Keturiose publikacijose buvo cituojami rusai, kalbant apie imigrantų rusų padėtį Lietuvoje bei kriminaliniame kontekste. Nors daugiausia straipsnių buvo neutralūs, polinkis minėti rusus neigiamame kontekste primenant neigiamus istorinius tarpsnius išlieka („Sigitas Parulskis. Ką mums daryti su tais rusais?“).

Žydai

Gruodžio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 684 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą; 398-iose žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 69 publikacijose, dažniausiai aptariant žydų bendruomenės turto ar paveldo klausimus.

Tema, kuria daugiausiai kalbama žiniasklaidoje, yra žydų istorija Lietuvoje (183 publikacijos). Internete, radijuje, televizijoje bei nacionaliniuose leidiniuose šia tema gruodžio mėnesį dominuoja diskusijos apie J. Noreikos vaidmenį holokausto Lietuvoje metu; tuo tarpu regioninėje spaudoje vyrauja liudininkų pasakojimai ir prisiminimai apie jų regione gyvenusius žydus.

Nors dauguma diskurso yra neutralaus pobūdžio, žiniasklaidoje vis dar atsiranda straipsnių ar komentaro tipo darbų, kurie skleidžia neigiamus stereotipus apie žydų bendruomenę, ypatingai kalbant apie turto klausimus („2009 m. debatai: „Sumokėsime, kiek prašo ir jie nuo mūsų atstos!““)

Romai

Gruodžio mėnesį buvo rastos 122 publikacijos, mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 7 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Raktažodis „romas“ buvo naudojamas 168 kartus, o „čigonas“ – 88 kartus žiniasklaidoje. 17-oje publikacijų sąvokos „romas“ ir „čigonas“ buvo naudojamos kaip sinonimai.

Per visą gruodžio mėnesį žiniasklaidoje kalbintas romų tautybės asmuo buvo tik vieną kartą – tai buvo vaikų Eurovizijos laimėtoja, viešinti Lietuvoje.

Romų bendruomenė yra mažiausiai savą balsą turinti tautinė bendruomenė gruodžio mėnesį. Publikacijos, pasirodančios žiniasklaidoje, dažniausiai tautybę mini kriminalinėse istorijose – 39 kartus, iš kurių 22-iose šios tautybės asmenys vadinami „čigonais“. Itin trūksta teigiamų darbų apie šią bendruomenę arba net apskritai darbų apie romus, kaip tautą. Dažni stereotipai apie romų bendruomenę: vaizdavimas jų kaip suktų, piktų kėslų, magiškų galių turinčių arba nerandančių sau vietos pasaulyje asmenų.