Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos gruodžio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Gruodžio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 189 žurnalistinių darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „LGBT“.

1 pav. Gruodžio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“( 7 kartus).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Gruodžio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 44 proc. darbų. Tačiau dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. Dažniausiai kalbinami ekspertai ir politikai. Gėjus kalbintas 6 kartus, translytis asmuo – 3 kartus.

Taigi, žiniasklaidos diskurse homoseksualumas – abstraktus, nuasmeninamas.

2pav. Gruodžio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti politikai ir ekspertai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis gruodžio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (59 proc.), 22 proc. – teigiami ir 19 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Lietuva ir dar 15 šalių ragina Rusiją tirti žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje )

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Fotografijų paroda „Įvairovės veidai“ )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: Lietuviams patinka iškrypėliai )

Gruodžio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka.

Dažnai kalbant apie vienalytes santuokas ir šeimas LGBT bendruomenė vaizduojama, kaip ardanti „tradicinę visuomenę“. Pavyzdžiui, komentare Ar į užsienį jau eksportuosime ir vaikus? apariamas vaikų nemušimo įstatymas ir tikinama, kad Lietuvos vaikai bus perduoti vienalytes šeimas sudariusiems žmonėms užsienyje: „Pasinaudojus vaikų nemušimo įstatymu, galima bus daugiau eksportuoti ir vaikų, kurie užsienyje yra paklausi prekė. Juk daugelyje Europos valstybių yra įteisintos homoseksualų santuokos. Iš kur jiems paimti vaikų? Štai ir atsiveria perspektyvi rinka lietuviškųjų „prekių“- vaikų eksportui.”

Komentare Šventoji Šeima ir mūsų šeimos kalbama apie krikščionišką šeimos modelį, kuriame LGBT bendruomenės narių šeimos nurodomos, kaip ardančios tvirtą ir dorą šeimos modelį. ( “Šventoji Šeima per ilgus amžius buvo laikoma krikščioniškos šeimos modeliu; niekas net nedrįso abejoti tokios šeimos tapatybe. Tačiau šiandien padėtis yra kardinaliai pasikeitusi, o ginantieji tradicinę šeimą yra laikomi atsilikėliais. Šiandien yra pristatomi įvairūs šeimos modeliai: partnerystės – tai šeimos be santuokos, gėjų ir lesbiečių partnerystės, arba šeimos visiškai be
vaikų – jų prioritetas yra ne vaikai, bet karjera.”)

PSICHIKOS SVEIKATA

Per gruodžio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 81 žurnalistų darbe.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 73 žurnalistų darbuose. Raktažodis „psichikos problemos“ paminėtas 6 žurnalistinių darbų, „psichikos ligonis“ – 19 žurnalistinių darbų. Rečiausiai minėtas raktažodis „psichas“ – nepaminėtas nei viename su psichikos sveikata susijusiame žurnalistiniame darbe.

Gruodžio mėnesį daugiausiai užfiksuota straipsnių ir interviu, atitinkamai 59 ir 6.

Kalbant apie kontekstą, dauguma gruodžio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų – neutralūs ( 52 proc.). 23 proc. darbų – teigiami, o 25 proc. – neigiami. Dauguma neigiamų straipsnių susiję – kriminalai, kuriuose psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

Daugiausiai gruodžio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje. Mažiausia apie psichikos sveikatą kalbėta per radiją ( 1% darbų).

3pav. Apie psichinę sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (73 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik vienoje publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 36 žurnalistų darbuose.

Dauguma žurnalistų darbų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

MIGRACIJA

Gruodžio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 399 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (25 proc.) ir išplėstinės žinutės (28 proc.).

Dažniausiai žiniasklaidoje sutikta sąvoka gruodį – „migrantas“( 301 kartą), rečiausiai „pabėgėliai“ – 66 žurnalistų darbuose.

4pav. Gruodžio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“(301 kartą).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (68 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (8 proc.). Apie pabėgėlius Lietuvos naujienų kontekste iš viso nekalbėta televizijoje.

5pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (80 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 14 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 6 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste gruodžio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Žurnalistų darbuose migracija sugrėsminama. Interviu su Vokietijos parlamentarais teigiama, kad uždaros migrantų bendruomenės yra „ nacionalinė katastrofa“. Migrantai neigiamame kontekste atsiduria jau interviu įžangoje: „Vokiečiai, turintys itin karčią migrantų invazijos patirtį ir vis dar valdomi tautas naikinančių globalistų, įspėja ir lietuvius: nepasiduokite viešai skleidžiamam melui pasirašę šį JT paktą, patys save pasmerksime pražūčiai. “ ( Straipsnis „Nacionalinė katastrofa“, Vakaro žinios, gruodžio 5 diena).

Neigiamo konteksto straipsniuose migracija lygina su religinio identiteto nykimu ir radikalaus islamo plitimu Europoje. ve.lt publikuotame interviu su Audriumi Butkevičiumi teigiama, kad Maroke pasirašytas Globalus migracijos paktas atneš neigiamas pasekmes: “Blogai. Tai yra ne migrantai ir ne kokie nors pabėgėliai, o maurai Europoje. Jie patys tai puikiai supranta, sakydami, kad mes esame ne Europos musulmonai, o musulmonai Europoje. Labai greitai visos šitos gaujos Europoje bus radikalizuojamos, jie pradės ne tik reikalauti savo kažkokių teisių – jie tiesiog pradės karą.”( interviu publikuotas ve.lt Gyvenimas ant bombos su uždegtu dagčiu ).

Teigiamuose žurnalistų darbuose, kurių taip pat būta tik 6 proc., kalbėta apie pabėgėlius ir imigrantus (pvz. straipsnis Kalėdų Senelis neužmiršo užsukti ir į Pabėgėlių priėmimo centrą).

RELIGIJA

Gruodžio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 198 žurnalistų darbai.

Taip pat analizuota, kiek Lietuvos žiniasklaidoje kalbama apie islamistus ir musulmonus užsienio naujienų kontekste. Šia tema atrinkti 394 žurnalistų darbai.

Gruodžio mėnesį raktažodis „islamistas“ užsienio naujienų kontekste paminėtas 249 kartus. 74 proc. žurnalistinių darbų, kuriuose minimas raktažodis „islamistas“ priskiriami neigiamam kontekstui. 26 proc. – neutraliam kontekstui.

Musulmonai užsienio naujienų kontekste minėti 165 kartus. Iš šių darbų, 41 proc. darbų – neutralūs. 6 proc. darbų musulmonai vaizduojami teigiamame kontekste ir 53 proc. – neigiamame kontekste.

Lietuviškų naujienų kontekste musulmonai minėti tik 91 žurnalistų darbe, iš kurių didžioji dalis – neutralūs (84 proc.). Neigiamame kontekste musulmonai vaizduoti 8, o teigiamame – 7 žurnalistų darbuose.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus.

6pav. Gruodžio mėnesio lietuviškų naujienų kontekste raktažodis „islamistas“ paminėtas vos vieną kartą.

Žurnalistų darbuose religijos tema gruodžio mėnesį daugiau nei pusėje darbų kalbinti pašnekovai (116), iš kurių daugiausia kunigai (24 kartus) ir žydų bendruomenės atstovai (7 kartus).

7pav. Gruodžio mėnesio žiniasklaidos diskurse apie religiją dominuoja straipsniai.

Didžioji dalis iš gruodžio mėnesį atrinktų žurnalistų darbų religijos tema – neutralūs (67 proc.). Neigiamame kontekste nagrinėtos temos vaizduojamos 8 proc. darbų, teigiamame – 25 proc.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis gruodžio mėnesį publikuoti 67 žurnalistų darbai.

Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 37 kartus, daugiausia straipsniuose (23 publikacijos) ir išplėstinėse žinutėse (6 publikacijos).

Didžioji dalis žurnalistų darbų, kuriuose paminėta sąvoka „čigonai“, yra neigiamo konteksto ( 78proc.), neutralūs buvo 20 proc. darbų. Dažniausia ši sąvoka minima internete (60 proc.) bei nacionaliniuose leidiniuose (16 proc.).

Gruodžio mėnesį užfiksuotas tik vienas straipsnis, kuriame sąvoka „čigonas“ pavartota teigiamame kontekste. ( „Liaudies romansų ir dainų auksinis fondas”– nuotaikingas „Kalėdinio festivalio“ koncertas).

Kalbant apie žurnalistų darbus, kuriuose minėtas tik raktažodis „romai“, neigiamo konteksto kategorijoje atsiduria 92 proc. darbų, likę žurnalistų darbai – neutralūs. Neužfiksuota nei vieno teigiamo konteksto žurnalistinio darbo.

Romų tautinė bendrija žiniasklaidos diskurse išlieka nebyli. Romų tautybės asmuo gruodžio mėnesį kalbintas tik vieną kartą.

Gruodžio mėnesį atrinkti 384 žurnalistų darbai apie lenkų bei 443 žurnalistų darbų apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Daugiau nei pusė užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (57 proc.), teigiamų – 26 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduojama 17 proc. žurnalistų darbų.

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (57 proc.), regioniniuose leidiniuose (15 proc.) ir per radiją (po 11 proc.) bei televiziją (8 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (69 proc.) regioniniuose leidiniuose (10 proc.), nacionaliniuose leidiniuose (7 proc.) ir per radiją (7 proc.).

Beveik pusė žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (47 proc.), teigiamų – 12 proc, o neigiamų – 41 proc.

Gruodžio mėnesį rusų tautinė bendrija daugiausiai pasirodė politikos (25 proc. žurnalistinių darbų) bei istorijos (25 proc.) kontekste. Taip pat nemažai žurnalistinių darbų susiję su Lietuvos-Rusijos politika (24 proc.)

Daugiau nei pusėje žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas nekalbintas nei vienas pašnekovas. Rusų ir lenkų mažumų bendruomenėms balsas suteikiamas itin retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

Gruodžio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 288 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – teigiami (57 proc.), 41 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir vos 2 proc. – neigiamame.

Kaip minėjome anksčiau, šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Daugiau nei pusėje atrinktų žurnalistų darbų pašnekovai nekalbinti (74 proc.), tačiau žydų tautinė bendrija Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš daugiausia kalbinamų grupių – 12 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

Daugumoje žurnalistų darbų (31 proc.) analizuojami istoriniai santykiai: holokaustas, genocido nusikaltimai, Lietuvoje gyvenusių žydų įamžinimas (paminklų atidengimas, gatvių pavadinimų keitimas ir pan.) bei žydų tradicijos (19 proc.)

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių
laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV.

Žurnalai: Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt,
alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt.