gegužės 11, 2020

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: BALANDIS 2020

Rusai

Balandžio mėnesį pasirodė 449 publikacija, mininti rusų tautinę bendriją – iš jų 20 darbų, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie Rusijos politiką.

Rusų tautybė buvo dažniausiai minima Lietuvos politikos (165), daugiausiai kalbant apie Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą, Lietuvos istorijos (93), propagandos (42), ypatingai COVID-19, kontekste. COVID-19 pandemijos kontekste rusų bendruomenė buvo paminėta 76 publikacijose – darbuose tiek politikos, tiek propagandos temomis.

13-oje darbų buvo cituojami rusų tautybės asmenys, daugiausiai kalbant apie Rusijos politiką.

Balandį pirmą kartą šiais metais neigiamų publikacijų skaičius nepranoko teigiamų, nors skirtumas ir nėra žymus. Neigiamos remarkos dažniausiai pasirodo istoriniuose kontekstuose bei kalbant apie propagandą, tuo tarpu teigiamos – diskutuojant kultūros temomis, dažniausiai interviu tipo publikacijose. Neretai žiniasklaidoje pasirodo žodis „rusai“ ten, kur kalbama apie Rusijos valdžią, dėl ko atsiranda tokių neatsakingų antraščių, kaip „Rusai kišosi ir kišis į rinkimus“ (Respublika.lt, Vakaro žinios).

Žydai ir judaizmas

 

Balandžio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 527 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą. 176-iose iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo cituojami 19-oje publikacijų. Kalbintieji daugiausiai buvo cituoti istoriniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Viena itin svarbi publikacija pasirodė Kauno dienoje, kurioje buvo diskutuojama pandemija ir didėjantis antisemitizmas („Kartu su pandemija plinta ir netolerancija?“, Diena.lt, Kauno diena, Kl.lt, Kauno.diena.lt).

Temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų istorija Lietuvoje (136) (iš jų maždaug ketvirtadalis apie Vilniaus Gaoną) bei Lietuvos istorija (116); Lietuvos politika (64), daugiausiai kalbant apie skleidžiamą dezinformaciją; žydų kultūra (28). COVID-19 kontekste žydų tautinė bendrija buvo minima 42-iose publikacijose, dažnai minint vietinių žydų bendruomenės fondų finansinę pagalbą kovoje su naujuoju koronavirusu.

Neigiamų publikacijų šį mėnesį santykinai dar labiau sumažėjo; tokios remarkos šį mėnesį daugiausiai pasirodė istoriniuose kontekstuose. Tuo tarpu teigiamų publikacijų apie žydus daugiausiai buvo diskutuojant apie žydų istoriją ir kultūrą. Teigiamų ir neigiamų publikacijų santykis išsilaiko toks pats ir regioninėje žiniasklaidoje; lyginant su visų tiriamų grupių reprezentacija regioninėje žiniasklaidoje, žydų tautinė bendrija yra geriausiai reprezentuojama.

Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 26-iose publikacijose, kituose istoriniuose ir religiniuose kontekstuose, ypatingai kalbant apie Vilniaus Gaono indėlį į žydų kultūrą.

Romai

Balandžio mėnesį buvo rastos 74 publikacijos, mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 6 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 34 kartus, o „čigonas“ 32 kartus. Šį mėnesį „romas“ buvo vartojamas daugiau nei „čigonas“ pirmą kartą per paskutinius keturis mėnesius. Publikacijos, kuriose buvo galima rasti abi sąvokas, buvo tiek neutralūs darbai apie istoriją, tiek itin neigiami kriminalinio pobūdžio darbai.

Balandžio mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti trijose publikacijose – tai žinomi atlikėjai Radži bei Ištvanas Kvik. Šis kritimas yra išsilaikęs nuo kovo mėnesio, kuomet tokių publikacijų buvo dvi.

Romai daugiausiai aptariami istoriniame (9), kriminaliniame (20) kontekstuose. COVID-19 kontekste romai buvo paminėti 14-oje publikacijų.

Šį mėnesį matoma, jog neigiamas kontekstas pranoksta ne tik teigiamą, bet ir neutralų. Neigiamas kontekstas daugiausiai pasireiškia kriminaliniuose kontekstuose pabrėžiant nusikaltusiojo tautybę – 19 iš 35 neigiamų publikacijų yra kriminalinio pobūdžio (pavyzdžiui, „Dieną – vestuvine suknele, o vakare – mirtis duobėje“, Akistata). Taip pat minėtina publikacija, dedikuota karantino nesilaikantiems romams, itin neigiamai atsiliepianti apie romus, kaip tautą, bei vartojanti stigmatizuojančią ir socialinę atskirtį skatinančią kalbėseną („Romams karantinas nerūpi – būriuojasi be apsaugos priemonių ir „verslauja““, Santaka).

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Projektas įgyvendinamas kartu su Tautinių mažumų departamentu. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.

 



Rašyti komentarą