gegužės 1, 2019

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: BALANDIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų balandžio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos balandžio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Balandžio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 96 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“ ir „gėjus“.

1 pav. Balandžio mėnesį rečiausiai minėtas raktažodis „transeksualas“ (9 kartus)

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Balandžio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 49 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai (12 proc.).

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis balandžio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – teigiami (24 proc.), 56 proc. – neutralūs ir 17 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai, reiškiniai (pvz., Homoseksualumas katalikų bažnyčios požiūriu ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Mes lygūs. Merginą mylinti Aušra: „Žinojimas, kad anūkas priklauso LGBT, gali pakeisti žmogaus radikalumą“ ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis (pvz. Neeilinė byla Panevėžyje: gėjus nužudė 18-metį, nes jo nemylėjo ).

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, straipsnyje: Sąjunga “Vardan Šeimos“ pasisako už tradicinę šeimą, sudarytą moters ir vyro laisvu sutarimu.



Rašyti komentarą