Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos balandžio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Balandžio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 96 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“ ir „gėjus“.

1 pav. Balandžio mėnesį rečiausiai minėtas raktažodis „transeksualas“ (9 kartus)

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Balandžio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 49 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai (12 proc.).

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis balandžio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – teigiami (24 proc.), 56 proc. – neutralūs ir 17 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai, reiškiniai (pvz., Homoseksualumas katalikų bažnyčios požiūriu ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Mes lygūs. Merginą mylinti Aušra: „Žinojimas, kad anūkas priklauso LGBT, gali pakeisti žmogaus radikalumą“ ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis (pvz. Neeilinė byla Panevėžyje: gėjus nužudė 18-metį, nes jo nemylėjo ).

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, straipsnyje: Sąjunga “Vardan Šeimos“ pasisako už tradicinę šeimą, sudarytą moters ir vyro laisvu sutarimu.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis balandžio mėnesį publikuota 160 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 61 kartą.

Balandžio mėnesį žiniasklaidos diskurse daug kalbėta apie Tarptautinę romų dieną, tačiau žinutės ir straipsniai apie kriminalus nusveria pranešimus apie romų bendruomenės šventę. 36 proc. atrinktų darbų romai minimi kriminaliniame kontekste. Apie renginius, romų kultūrą ir romų padėtį Lietuvoje atitinkamai kalbėta 16 proc., 11 proc. ir 23 proc. darbų.

Dauguma žurnalistų darbų apie romų tautinę bendriją – straipsniai ir išplėstinės žinutės. Balandžio mėnesį 34 proc. atrinktų darbų kalbinti pašnekovai.  Dažniausiai kalbinti romai (34 kartus) ir ekspertai (23 kartus).

2 pav. Balandžio mėnesį dažniausiai kalbinti romai ir ekspertai.

Balandžio mėnesį romai dažniausiai vaizduoti neutraliame kontekste (41 proc. darbų), tačiau nemažoje dalyje žurnalistų darbų romai minimi neigiamo konteksto darbuose (39 proc.). Teigiamame kontekste romai vaizduoti tik 19 proc. darbų.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Pavyzdžiui, straipsnyje Romų genocido atminimo dieną svarstoma įtraukti į atmintinų dienų sąrašą pateikiama informacija apie Seimo svarstymą, ar rugpjūčio 2-ąją dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą kaip romų genocido atminimo dieną.

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, dalinasi savo išgyvenimais. Balandžio mėnesį švęsta tarptautinė romų diena, todėl didžioji teigiamo konteksto žurnalistų darbų susiję su šios dienos minėjimu (pvz.,  Tarptautinės romų dienos proga – triukšminga eisena ir koncertas  ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus (pvz., Nelaukti svečiai kasmetinėje mugėje: už lankytojų terorizavimą – bauda ).

MIGRACIJA

Balandžio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 267 žurnalistų darbai migracijos tema. Daugiausia iš jų – straipsniai (17 proc.), išplėstinės žinutės (30 proc.) bei komentarai (14 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka kovo mėnesį – „imigrantas“( 160 kartų), rečiausiai „pabėgėliai“ – 43 žurnalistų darbų.

3 pav. Balandžio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „imigrantas“ (160 kartų).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (60 proc.) ir kalbėta radijuje (16 proc.).

4 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (66 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 21 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 12 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste balandžio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Publikuoti pranešimai apie nelegalius migrantus, atvykusius į Lietuvą ( Nelegalūs migrantai iš Vietnamo slėpėsi vilkiko daiktadėžėse ). Straipsnių pavadinimuose sugrėsminami migrantai iš Ukrainos Lietuvoje ( Lietuvą stato ukrainiečiai / Užsieniečiai užkariauja darbo rinką (Vakaro žinios, 19.04.2019) )

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie parodas bei renginius migracijos tema (pvz., Pabėgėlių vaikams lietuviškas šokis primins jų teisę į laisvę ).

RELIGIJA

Balandžio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkta 31 žurnalistų darbas.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus. Balandžio mėnesį šis raktažodis lietuviškų naujienų kontekste paminėtas vos vieną kartą. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 30 žurnalistų darbų.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie musulmonus – neutrali (81 proc. atrinktų darbų neutralūs). Neigiamame kontekste musulmonai vaizduoti 6 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 13 proc. atrinktų darbų.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per balandžio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 56 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 49 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 3 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – 8. Balandžio mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (48 proc.) bei interviu (23 proc.)

Kalbant apie kontekstą, dauguma balandžio mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 78 proc.). 13 proc. darbų – teigiami, o 9 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį kalbama apie geruosius psichikos sveikatos sistemos pavyzdžius (pvz., straipsnis Mažeikiškių patirtis – kaip padėti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms )

Daugiausiai balandžio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

5 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (63 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie nekalbinti tik vienoje balandžio mėnesio publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 62 proc. atrinktų žurnalistų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt