Daugiau kaip du tūkstančiai Lietuvoje paliktų vaikų

Europos migracijos tinklo duomenimis, kasmet Lietuvoje užfiksuojama per du tūkstančius į užsienį drauge su tėvais išvykstančių  vaikų. Pastaraisiais metais jų skaičius išaugo. Tačiau nemažai emigrantų vaikų lieka Lietuvoje. Remiantis statistika, laikinoji globa vien šiais metais tėvų prašymu nustatyta 606 vaikams. Iš viso tokių vaikų šiuo metu yra 2197.

Priversti suaugti greičiau

Nors dažnai kalbama, kad emigravusių žmonių tėvynėje palikti vaikai jaučiasi neblogai, tačiau tai nėra visa tiesa. Specialistai pastebi, kad atstumas neišvengiamai paveikia šeimų santykius, vaikai darosi irzlūs ir liūdni, pirmosios problemos atsiskleidžia mokykloje. Psichologė – psichoterapeutė Aušra Varneckienė teigia, kad idealaus darbo nebūna. Lūkesčiai ne visada atitinka realybę, tad žmonėms reiktų pasirinkti, kas jiems yra svarbiau – šeima ar pinigai. Išvykus tėvams vaikas jaučiasi nesaugiai, nes netenka artimiausių žmonių, sutrinka jų pagrindiniai poreikiai. Vaikai jaučia nuoskaudą, kuri gali išsivystyti į stiprią psichologinę traumą. Naujosios technologijos tik sušvelnina problemą, bet neturi išliekamojo poveikio, todėl vaikas po kurio laiko vėl gali jaustis liūdnas ir vienišas. Jis verčiamas greičiau suaugti, vystomos vertybės, kurios turėtų pasireikšti gerokai vėliau. Emigrantų šeimose dažnai formuojamas įspūdis, kad vienintelė išeitis išgyventi – emigracija. Vaikų pasąmonėje įdiegiama išvykimo idėja, tad didelė dalis paseka tėvų pavyzdžiu.

Tėvams išvykus anūkas užsivėrė

Aldona (vardas pakeistas) atsiliepė apie savo anūko problemas: „Jis tapo išsiblaškęs, sunkiau suprasdavo pamokos temą, dažniau pamiršdavo padaryti namų darbus“, – pasakoja anūką laikinai globojantis Aldona (vardas programai žinomas). Moteris sako, kad anūkas išgyveno tėvų išvažiavimą, nes juos siejo glaudus ryšys. Senelė pastebi, kad pašnekesiai internetu ar telefonu padeda nedaug. Pokalbio metu berniukas šypsosi, bet jam pasibaigus vėl ima nerimauti ir sielvartauti. Kyla dažnesnių barnių su draugais ir suaugusiais. Moteris atsiliepia, kad anūkas visada buvo nedrąsus, tačiau dabar jis dar labiau užsivėrė. „Jam neberūpi žaidimai su draugais, jis retai išeina į lauką, dažniausiai sėdi savo kambaryje, tarsi laukdamas tėvų skambučio.“ – pasakoja močiutė.

Emigruos kaip ir tėvai

Gabija (vardas pakeistas) pasakoja, kad su tėvais sutaria labai gerai, susiskambina kasdien. Programėlė Skype padeda ne tik pasikalbėti, bet ir pamatyti artimųjų veidus. „Gyvenu su seneliais, kuriuos labai myliu. Su jais sutariu tiesiog puikiai. Visada randame bendrą kalbą, kuri tiek man, tiek jiems yra aktuali,“ – pasakoja mergina. Ji džiaugiasi, kad seneliai užaugino ją tokią nuostabią, pozityvią ir mandagią merginą, kuri visada išties pagalbos ranką sunkioje situacijoje. Ne mažiau šilti santykiai ir su tėvais – Gabija nepyksta ir darniai bendrauja su išvykusia šeimos dalimi: „Mums niekada nieko netrūko ir už tai galime dėkoti tik tėvams, kurie darė mus laimingus, kėlė plačias šypsenas veiduose.“ Ji pasakoja, kad išmoko, jog nereikia gailėti ir pavydėti daiktų, nes jie neatneš laimės. Mergina neatskleidė, kiek laiko jos tėvai yra išvykę, kadangi jie yra išvykę jau senokai, bet grįžta atostogų arba kai turi galimybių.  Gabija sako, kad ateityje ketina pasekti tėvų pavyzdžiu: „Taip, pati planuoju emigruoti vos pabaigusi mokslus Lietuvoje, nes nelabai matau čia savo ateities.“

Išvežamų vaikų skaičius šiek tiek sumažėjo

2017 metais Šiaulių vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis Šiaulių apskrityje buvo globojami 79 vaikai. Didžioji dauguma – t.y. 85 proc. – atvejų, kai jie yra paliekami giminaičiams – seneliams, tetoms, dėdėms, o likę – artimiesiems, draugams, kurie su vaikais giminystės ryšių neturi.  Yra pasitaikę, kad vaikus globoja pilnametystės sulaukę broliai ir seserys, todėl problemų tokiose šeimose pasitaiko labai mažai. Mažieji artimai pažįsta savo globėjus, todėl nesistengia maištauti ir išlieti emocijas. Šiaulių vaikų teisių apsaugos vyriausioji specialistė Inga Šimaitienė sako, kad prieš globos nustatymą vykdoma tam tikra procedūra, o vėliau atliekama kontrolė. „Globa gali būti nustatyta tik tada, kai asmenys, prižiūrėsiantys vaiką, yra pajėgūs tai daryti. Jeigu artimieji nepajėgūs, globos mes nenustatome. Tuomet tėvai negali išvykti arba turi vežtis vaiką kartu“. – sako pašnekovė.

Tėvai nepilnamečius dažniausiai palieka dėl mokslų ar pastovios gyvenamosios vietos trūkumo. 2015 metais buvo užfiksuota apie penkiasdešimt globų, o 2017 metais gerokai mažiau – tik dvidešimt. „Kai mes vykdome kontrolę, atrodo, kad vaikai jaučiasi gerai. Bet pažvelgus iš filosofinės pusės, kaip gali jaustis gerai, kai gyveni atskirai nuo tėvų ir kalbiesi tik per skype ar socialiniuose tinkluose? O jei jie grįžta du kartus, kartą per pusmetį, tai daug naudos neduoda. Tėvai patys rūpinasi susisiekimu, mes tik surenkame kontaktus. Tuomet važiuojame į namus pas globėjus. Aprašome situaciją, klausiame vaiko, kartais ir globėjų, nuomonės. Dažniausiai globos baigiasi išvežimu į užsienį“, – kalbėjo vaikų teisių apsaugos atstovė.

Paskirtų laikinųjų globų skaičius Lietuvoje. Europos migracijos tinklas. 2017

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2017/2018 m. dalis, įgyvendinant Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas darbe su jaunimu“.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.

Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.