rugsėjo 10, 2020

POLITINĖS KOMUNIKACIJOS TYRIMAS: RUGPJŪČIO 30-RUGSĖJO 6 D.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Tyrimas vykdomas priešrinkiminiu laikotarpiu (liepos – spalio mėnesiais). Tačiau siekiant geriau suprasti tiriamąjį kontekstą ir visuomenei sudaryti platesnį vaizdą apie viešus politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais, Media4change pateiks tarpinius duomenų apibendrinimus.

Rugpjūčio 31 – Rugsėjo 6 dienomis politikai žmogaus teisių klausimais pasisakė 78 kartus. Galima pastebėti, jog rugpjūčio 17 – 30 d. pasisakymų skaičius buvo žymiai didesnis (158 pasisakymai). Tai galima sieti su tuo, jog sumažėjo pasisakymų skaičius tautinių bendrijų kategorijoje, kuri praeitą tyrimo laikotarpį buvo pati gausiausia – šią savaitę politikai Baltarusijos ir baltarusių tautos klausimu pasisakė tik 7 kartus.

Analizuojamu laikotarpiu daugiausiai pasisakymų sulaukė socialinių ir socioekonominių problemų kategorija (50 proc. visų pasisakymų). Šioje kategorijoje plačiausiai aptariamos buvo nedarbo, skurdo ir smurto temos.

Pasisakymuose smurtas pateikiamas fragmentiškai. Politikai dažniausiai mini jį, kaip egzistuojantį šalia kitų socialinių ir socioekonominių problemų. Nėra siūlomi konkretūs smurto mažinimo būdai ar giliau analizuojamos situacijos, akcentuojami tik faktai. Galima teigti, jog politikai linkę pasirinkti neįpareigojančią poziciją, įvardijančią problemą, bet nepateikiančią jos sprendimo būdų.

 

„Ne paslaptis, kad girtavimas, kitos priklausomybės ir smurtas vis dar egzistuoja bei nėra itin retas reiškinys.“ (I. Kačinskaitė-Urbonienė, 2020-09-03, delfi.lt)

 

„Dar viena iki šiol opi ir niekaip neišsprendžiama problema – smurtas prieš moteris. Tai yra moters žlugdymas visose srityse.“ (O. Omelytė, 2020-09-04, 15min.lt)

 

Aiškesnę politikų poziciją galima įžvelgti nagrinėjant skurdo klausimus: nors jie taip pat sugretinami su kitomis problemomis, bandoma ieškoti išeičių. Tiek R. Karbauskis, tiek M. Navickienė savo pasisakymuose nurodo konkrečius skurdo sprendimo variantus. Tokia partijų pozicija leidžia daryti prielaidą, jog visuomenės dėmesį siekiama atkreipti konkrečiomis idėjomis, vengiama pažadų, atspindimos rinkiminės programos nuostatos.

 

„Skurdo mažinimo priemonės nėra vienas kitas padrabstytas euras ar išmoka. Tai mes turime suprasti, kad tokios gilios socialinės problemos gali būti sprendžiamos tiktai paslaugomis, kurios būtų individualiai einančios paskui kiekvienos šeimos poreikį. Jeigu vaikas auga šeimoje, kur yra alkoholizmo problema – turi būti vienokios paslaugos, jeigu kitos problemos, jos turi būti kitokios, ir tos paslaugos turi būti nepertraukiamos“. (M. Navickienė, 2020-09-03, LNK Žinios)

 

“Neabejotina, kad kalbant apie ilgalaikę perspektyvą 13-oji pensija būtų efektyvi ir mažinant skurdą – deja, bet senjorų skurdas, nors ir per kadenciją dvigubai sumažintas (nuo 14,9 proc. 2016 m. iki 6,7 proc. 2019 m.), dar išlieka ganėtinai didelis.” (R. Karbauskis, 2020-09-03, Savaitė)

 

Nedarbo kontekstas geriausiai atsiskleidžia politikams kalbant apie COVID-19 pandemiją. LSDP partijos pirmininkas G. Paluckas kritikuoja karantino metu priimtus sprendimus ir teigia, jog dėl didėjančio nedarbo kalti netinkami politiniai sprendimai ekonomikos atžvilgiu.

 

„Jeigu kartosime tai, ką darėme pavasarį, tada pamirškime kultūros sektorių, sporto sektorių, viešojo maitinimo sektorių ir ruoškimės dar didesniam nedarbo šuoliui. Socialiniai, ekonominiai kaštai, tik todėl, kad kažkam atrodo, jog tai – kad užsidėjus kaukę yra vienintelis būdas išvengti viruso – tai yra utopija“. (G. Paluckas, 2020-09-03, ELTA)

 

Nedarbo kontekste taip pat galima įžvelgti politikų tendenciją akcentuoti tik Lietuvoje egzistuojančias problemas, tačiau nepateikti sprendimo būdų.  Tačiau tai parodo susirūpinimą esama situacija. Puikus to pavyzdys – V. Juknos pasisakymai.

 

„Iš tiesų skurdo Lietuvoje mažėja labai lėtai. Tą rodo ir kovo mėnesį paskelbta Europos Komisijos ataskaita, kurioje teigiama, kad esminių pasiekimų kovoje su skurdu Lietuva nepasiekė per pastaruosius metus.“ (V. Jukna, 2020-09-06, TV3.lt)

„Tik bėda ta, kad ir kiek kartotume, kaip puikiai suvaldėme koronaviruso pandemiją Lietuvoje ir kaip gerai suveikė visi inicijuoti mechanizmai – nedarbo rodikliai muša rekordus. Nedarbas Lietuvoje rugsėjo 1 d. duomenimis pasiekė 13,7 proc. – ir yra didžiausias tarp kaimyninių šalių. Darbo ieško daugiau kaip 236 tūkst. žmonių“. (V. Jukna, 2020-09-01, delfi.lt)

Nors didžiojoje dalyje pasisakymų vyrauja neutralus bei teigiamas kontekstas, neišvengiama ir neigiamos potekstės. Štai socialiniame tinkle Facebook nepriklausomas kandidatas P. Gražulis pašiepia Baltarusijoje vykstančius protestus. Satyriniame komentare politikas sumenkina baltarusių pastangas pakeisti režimą, sufleruodamas, jog pokyčių tikėtis neverta. P. Gražulis taip pat sukritikuoja Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį ir jo anūką TS-LKD partijos lyderį G. Landsbergį, teigdamas, jog pastarasis valdžią paveldėjo. Brėždamas paralelę tarp Lietuvos ir Baltarusijos, politikas ironizuoja, kad ir lietuviams, ir baltarusiams tikrųjų permainų prošvaisčių nenusimato.

„Atviras laiškas Baltarusijos žmonėms. Gerbiamieji, puikiai suprantu Jūsų viltį ir norą permainų. Pakentėkite! Jaunajam Lukašenkos sūnui Nikolajui jau 15, po 5 metų jau bus visas 20 ir galės perimti valstybės vairą iš tėvelio, kaip mūsų Gabrielius perėmė iš senelio Vytelio…. Bus ir permainos, ir naujas lyderis!“ (P. Gražulis,  2020-08-31, Facebook)

 

Neigiamą kontekstą taip pat galima įžvelgti LVŽS partijos nario A. S. Nausėdos pasisakyme. Politikas demonstruoja stereotipinį mąstymą seksualinės orientacijos klausimu, tačiau nepateikia konkrečių, savo teiginius įrodančių faktų ar mokslinių tyrimų rezultatų. Nausėda išskiria tos pačios lyties poras, kaip linkusias nešioti tam tikras ligas, ir šį argumentą pasitelkia tos pačios lyties asmenų santuokos kritikai.

 

„Kartais didesnis mirtingumas pirmaisiais santuokos metais rodo dar iki santuokos egzistavusias ligas, kurias homoseksualai atsineša į „šeimą“, kitais atvejais priežastys nėra aiškios, tačiau akivaizdu, kad šių „santuokų“ legalizavimas nėra tiek naudingas homoseksualams, kaip bandoma įrodinėti.” (A. S. Nausėda, 2020-09-04, Šilokarčema)

 

Apibendrinant rugpjūčio 31 – rugsėjo 6 d. duomenis galima teigti, jog žmogaus teisių klausimai nagrinėjamu laikotarpiu plačiausiai aptariami socialinių ir socioekonominių problemų kontekste, o tuo tarpu išvis nebuvo pasisakoma religijos ir rasiškumo klausimais. Baltarusijos aktualijoms šią savaitę dėmesio skiriama žymiai mažiau.

Politikų pasisakymuose atsispindi bendra partijų pozicija. Bandoma laikytis neutralumo, dažniau kalbama faktais, remiamasi moksline informacija. Tačiau mažai kalbama apie įvardijamų problemų sprendimą ir planuojamus pokyčius. Lyginant tradicinių ir netradicinių partijų pasisakymus, pastarosios apsiriboja vienu ar dviem komentarais per savaitę ir silpna politine komunikacija likus kiek daugiau nei mėnesiui iki 2020 m. Seimo rinkimų.



Rašyti komentarą